Tai, kad žmonės gauna brangias dovanas, savaime nieko neparodo. Taip pat nieko keisto, jei darbovietėje yra giminių. Vis dėlto sklaidant viešai skelbiamas VMVT darbuotojų privačių interesų deklaracijas susidaro įspūdis, kad joje dirba daugiau artimų giminaičių nei kitose įstaigose.

Tačiau beveik visus ryšius ir sandorius tarnybos darbuotojai deklaruoja patys, todėl belieka tikėtis, kad šeimos narių bendras darbas dėl giminystės nenukenčia.

Kiek iš viso darbuotojų, tarpusavyje susijusių giminystės ryšiais, dirba valstybės institucijose nežinoma, nes Valstybės tarnybos departamentas tokios informacijos nerenka.

Dosnios vaikų dovanos

Kaip jau buvo skelbta, J. Milius ir jo žmona Lietuvos darbo biržos Personalo ir administravimo skyriaus vedėja Irena pernai deklaravo iš dukros Aistės gavę 195 tūkst. Eur. vertės dovaną – kotedžą, kuriame gyvena.

Registrų centro duomenimis, ji yra vienintelė bendrovės „Akvilina“, kuri gamina gamina mineralinį vandenį, akcininkė. Ji ištekėjusi už pagrindinio bendrovės „Birštono mineraliniai vandenys“ ir ko akcininko Norberto Pranckaus.

Ne tik tarnybos vadovas sulaukė vertingų dovanų iš savo vaiko. Kauno VMVT viršininkas Ričardas Petras Kliučinskas, kurio sūnus Deividas šiuo metu yra laikinas J. Miliaus pavaduotojas, iš kito sūnaus Rolando (anksčiau jis irgi dirbo tarnyboje) deklaravo gavęs piniginių dovanų dukart.

2012 m. sūnus tėčiui dovanojo 45 tūkst. Eur, o 2013 m. dar 70 tūkst. Eur. Sprendžiant iš viešųjų ir privačių interesų deklaracijos, dar po metų R. P. Kliučinskas Ispanijoje nusipirko garažą už 48,4 tūkst. Eur.

R. P. Kliučinsko pavaduotojas Petras Tarvydas deklaravo, kad toje pačioje darbovietėje dirba žmona Dalia ir dukra Marija.

Kitas J. Miliaus pavaduotojas Virginijus Jauga deklaravo 2012 m. dovanų gavęs 193 tūkst. Lt (beveik 56 tūkst Eur) vertės namo dalį. Jo sutuoktinė dovanų gavo visą namą už 273 tūkst. Lt (79 tūkst. Eur). V. Jauga deklaracijoje nurodo, kad tarnyboje dirba jo dukra Gintarė Jatkevičienė.

Tarnybos Klaipėdoje viršininkas Antanas Bauža deklaravo neskelbiamam asmeniui dovanojęs nekilnojamojo turto už 33,7 tūkst. Eur. Viršininkas taip pat nurodė, kad jo žmona Dalia dirba Kretingos skyriuje. O tarnybos interneto puslapyje skelbiama, kad toks asmuo dirba Molo pasienio veterinarijos poste Klaipėdoje.

Malkų įlankos pasienio veterinarijos punkto vedėja Bronė Janauskienė deklaracijoje nurodžiusi, kad jos vyras dirba Klaipėdos teritoriniame skyriuje, tačiau šiuo metu tarp skyriaus darbuotojų jis nenurodytas.

Tarnybai pavaldžiam Nacionaliniam maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutui vadovauja Gediminas Pridotkas. Jo žmona dirba tarnybos Finansų skyriuje.

Iki liepos pabaigos Personalo skyriui vadovavusi Rasa Bartikienė tarnyboje nebedirba nuo liepos pabaigos. Prieš kelerius metus Vyriausioji tarnybinės etikos komisija tyrė, ar J. Milius nepažeidė etikos į šias pareigas priimdamas Rasą Bartnikienę. Pažeidimas nenustatytas, tačiau darbuotoja interesų deklaracijoje nurodžiusi, kad tarnyboje valytojomis dirba pusseserė ir brolio žmona.

Rajonuose – panašios tradicijos

Šiauliuose tarnybai vadovaujantis Arūnas Teišerskis deklaruoja dirbantis kartu su seserimi Rita Rumšiene. Tarnybos skyriui Utenoje vadovauja Linas Tiškus. Savo deklaracijoje jis nurodęs, kad jo pavaldine dirba buvusi sutuoktinė Vida.

Telšiuose tarnybai vadovauja Zigmas Nevardauskas. Jis yra deklaravęs kad ten pat dirba ir jo žmona Edita, tačiau šiuo metu jos kontaktai prie skyriaus darbuotojų sąrašo nenurodyti. Širvintų skyriui vadovaujantis Leonardas Šmaukšta nurodęs, kad jo pavaldine dirba artimas arba susijęs žmogus Birutė Bernotienė.

Raseiniuose vadovaujantis Henrikas Medveckas taip pat deklaruoja dirbantis su žmona Ksavera. Be to, jis nurodo, kad Astai Skirmantienei (ryšys deklaracijoje nenurodytas) pernai padovanojo butą su automobilių stovėjimo aikštele ir dalimi sklypo Vilniuje. Nurodyta sandorio suma – 69 Eur.

Plungėje tarnybai vadovaujantis Virginijus Gailius deklaravo, kad jo žmona Rimantė dirba Klaipėdos tarnyboje. Šilalėje tarnybos vadovas Antanas Bliūdžius deklaravo dirbantis kartu su žmona Stanislava. Varėnos skyriaus viršininkas yra Donatas Jonauskas, o jo žmona Nijolė – Vilniaus VMVT vyriausioji veterinarijos gydytoja.

Pasvalyje tarnybai vadovaujantis Vygaudas Bružas deklaruoja dirbantis kartu su sūnumi Aurimu. Mažeikių tarnybos viršininkas Zigmantas Stumbra dirba kartu su pusbroliu Petru.

Tarnybos pasienio maisto ir veterinarinės kontrolės skyriaus Kybartų geležinkelio pasienio posto vedėjas – Vidmantas Ivanauskas, jo žmona Laima yra vyriausioji veterinarijos gydytoja Marijampolėje.

Beje, Pagėgių VMVT vadovauja Zenonas Komskis. Jo brolis Virginijus – Pagėgių meras, o Kęstas – Seimo narys, partijos „Tvarka ir teisingumas“ narys.

Nemažai VMVT padalinių vadovų yra deklaravę dalyvavimą Lietuvos veterinarijos gydytojų asociacijoje ir viename ar kitame medžiotojų būrelyje. Be to, kaip reikalauja nustatyta tvarka, nemažai darbuotojų deklaravę, kad jų giminės dirba gydymo įstaigose, tarnybos tikrinamose įmonėse, savivaldybėse ir kt.

VMVT vyriausioji patarėja Jurgita Savickaitė informavo, kad jos institucijoje iš viso yra 1366 darbuotojai, iš jų 26 sieja giminystės ryšiai (t.y. 1,9 proc. visų darbuotojų).

„Pažymėtina, kad kiekvienu tokiu atveju, kaip ir numato teisės aktai, asmenys yra deklaravę galimus interesų konfliktus ir niekada nepriimama sprendimų ir nedalyvauja priimant sprendimus dėl darbuotojų, susijusių giminystės ryšiais“, – teigė patarėja.

Giminės darbe – jau tautosaka

Transparency International“ Lietuvos skyriaus projektų vadovė Rūta Mrazauskaitė pastebėjo, kad Valstybės institucijose dirbančių giminaičių skaičius Lietuvoje jau tapo beveik tautosakos dalimi.

„Nors pats savaime faktas, jog valstybinėse institucijose dirba daug giminių nėra nei geras, nei blogas, klausimas, be abejo, yra kaip jie ten įsidarbino ir ar dėl giminystės ryšių nenukenčia šių institucijų darbo kokybė“, – komentavo vadovė.
Rūta Mrazauskaitė

Anot jos, viešasis sektorius turėtų skirti daugiau dėmesio darbuotojų atrankai.

„Nepaisant visų reformų, dažnai tenka girdėti istorijų, kaip įdarbinami „tinkami“ žmonės apeinant konkursus arba iš anksto nutekinant informaciją apie atrankų klausimus.

Be to, šiuo metu dažnoje valstybės institucijoje per daug formaliai žiūrima į interesų deklaravimą – giminystės ar šeimos ryšiai deklaruojami, tačiau nusišalinimas nuo susijusių sprendimų suvokiamas tik kaip parašo ant jau paruošto dokumento perleidimas kolegai, o sprendimai lieka šališki“, – įsitikinusi R. Mrazauskaitė.

Jos nuomone, svarbu ir kad pačiose institucijose dirbantys žmonės, iš arti galintys pastebėti akivaizdžius interesų konfliktus, nebijotų apie tai pranešti – tam būtina, kad politikai ir visuomenės lyderiai padėtų keisti nuomonę apie pranešėjus, o institucijų vadovai sukurtų saugius pranešimų kanalus.

„Apskritai, pats metas viešajam sektoriui pradėti skaičiuoti pinigus ir siekti didesnio efektyvumo, užtikrinti, kad sprendimai priimami ne vadovaujantis pažintimis ar giminystėmis, o pamatuotai ir atsakingai. Tam viešasis sektorius turėtų peržiūrėti, kiek darbuotojų jam apskritai reikia“, – komentavo vadovė.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas įsitikinęs, kad pats giminystės ryšys nėra nieko blogo. Esą ir privačiame sektoriuje pasitaiko, kad vaikai įsidarbina tėvų įmonėse. Tačiau jei dėl tokių darbuotojų patiriami nuostoliai, juos prisiima verslininkai.

„Valstybės institucijose vadovai neneša asmeninės finansinės atsakomybės, jei įstaiga veikia nuostolingai, neefektyviai. Todėl ir klausimas, ar ten dirba kompetentingi žmonės, ar tik giminės, yra ypač skaudus – už prastą valdiškų įstaigų darbą sumoka mokesčių mokėtojai“, – aiškino pašnekovas.
Žilvinas Šilėnas

Jo nuomone, tokią problemą galima spręsti keliais būdais: „Pirma, reikia aiškių kiekvienam darbuotojui keliamų tikslų ir uždavinių, pagal kuriuos būtų galima vertinti darbuotojo veiklą. Antra, valstybė, veikianti kaip mokesčių mokėtojų patikėtinis, turėtų būti suinteresuota įdiegti pvz., nepriklausomą veiklos auditą.

Kitas kelias – suteikti įstaigų vadovams daugiau laisvės, bet kartu griežtai reikalauti rezultatų, o vadovus, nepasiekusius rezultatų –iš karto keisti. Jei vadovo kėdė priklausytų tik nuo rezultatų, galbūt pradingtų paskatos žmones samdyti ne pagal kompetenciją, o tik dėl giminystės ryšių“.

Valstybės tarnybos departamentas neatsakė į klausimą, kiek valstybės institucijose dirba asmenų, tarpusavyje susijusių artimais giminystės ryšiais. Atsiųstame komentare nurodyta, kad tokie duomenys Valstybės tarnautojų registre nėra kaupiami.

Departamento specialistai atkreipė dėmesį, kad įstatyme nustatytas draudimas priimti asmenį į valstybės tarnybą, kurio sutuoktinis, partneris, artimasis giminaitis ar svainystės ryšiais susijęs asmuo eina valstybės tarnautojo pareigas valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, jeigu jie pagal pareigas būtų susiję tiesioginio pavaldumo santykiais. Nustačius šios normos pažeidimą, valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų.