Be kita ko, išvažiavusiųjų ar planuojančių grįžti gali laukti nemaloni staigmena – skolos už Privalomąjį sveikatos draudimą (PSD).
Skola gali kauptis tiems, kurie yra išvykę iš Lietuvos ilgiau nei pusmečiui ir išvykimo nedeklaravo, nebent tai – valstybės lėšomis drausti žmonės, pavyzdžiui, pensininkai.
Tačiau ekonomistai sako, kad ne visuomet išvykstantieji žino, kuriam laikui iškeliauja, be to, kai kurie žmonės gali nežinoti apie prievolę deklaruoti išvykimą.
Kokia skola gali laukti išvykstančiųjų – individualu. Bet verta prisiminti, kad PSD dydis priklauso nuo Lietuvoje nustatytos minimalios mėnesinės algos (MMA): šią padidinus iki 380 eurų per mėnesį PSD padidėjo iki 34,2 eurų, t. y. 9 proc. nuo MMA.
Įmokas už privalomąjį sveikatos draudimą reikia mokėti kas mėnesį, kitaip draudimas nutrūksta ir kaupiasi skola.
Kodėl pasirenka likti skoloje
Išvažiuojantieji ne visuomet deklaruoja savo išvykimą, nors tai privalo padaryti, jeigu svetur praleidžia 6 mėnesius ir ilgiau, primena DNB vyriausioji ekonomistė Baltijos šalims Jekaterina Rojaka.
„Dažniausiai nedeklaruojamas išvykimas tuo atveju, jeigu nenorima arba neplanuojama nutraukti ryšio su gimtine, arba tiesiog iš neapdairumo – tuomet mokesčiai sumokami du kartus, tiek šalyse, kur yra dirbama, tiek Lietuvoje. Nebent užsienyje Lietuvos piliečiai yra įdarbinami nelegaliai – tuomet PSD įmokų mokėjimas Lietuvoje ir Europos sveikatos draudimo kortelės turėjimas garantuoja nemokamą būtinosios pagalbos suteikimą visoje ES“, - pastebi J. Rojaka.
Be to, ji primena, kad Europos Sąjungos direktyvos leidžia vykti gydytis į kitas šalis.
„Tuomet tie, kurie sumoka mokesčius kitose ES valstybėse, gali laisvai gydytis Lietuvoje, o jiems būtų kompensuojamos paslaugos iš vietinių ligonių kasų, t. y., šalyje, kurioje žmogus dirba ir sumoka mokesčius. Jeigu Lietuvoje gydymo paslauga kainuoja pigiau, tuomet bus kompensuojama visa suma, jeigu brangiau – skirtumą tektų dengti savo lėšomis“, - primena J. Rojaka.
Tiesa, pašnekovė sutinka su migracijos specialistais, esą šiemet didesnio emigracijos šuolio nebuvo, nes veikiausiai po balsavimo dėl „Brexit“ išvykusieji suskubo deklaruoti apie išvykimą į Jungtinę Karalystę.
„Pernai savo išvažiavimą daugiau deklaravo jaunimas, ypač pirmaisiais mėnesiais, nes pagal privalomosios tarnybos taisykles tai padaryti buvo privaloma. Labai tikėtina, kad jie buvo išvažiavę ankščiau ir suskubo tai deklaruoti. Šiemet situacija panaši: emigracija per pusmetį, palyginti su 2015 m. tuo pačiu laikotarpiu, ūgtelėjo 6,5 proc., o imigracija smuktelėjo 3,2 proc. Matyt, neaiškūs „Brexit“ padariniai paskatino Lietuvos piliečius suskubti deklaruoti išvykimą, kadangi migracijos galimybės į Jungtinę Karalystę ateityje gali būti smarkiai apribotos“, - mano J. Rojaka.
Nuolatiniais rezidentais Jungtinėje Karalystėje gali tapti tie imigrantai, kurie šalyje gyvena 5-erius metus ir ilgiau. Dabar skaičiuojama, kad būtent tiek gali užtrukti realus Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš ES, tad išvykusieji pastaruoju metu ir tai deklaravę turėtų suspėtų ten įsitvirtinti.
Su tokiu požiūriu sutinka ir SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.
„Pirmąjį šių metų pusmetį išvykusiųjų į Jungtinę Karalystę santykinė dalis dar labiau išaugo ir sudarė beveik 45 proc. visų išvykusiųjų. Galėjo suveikti noras įsitvirtinti šioje šalyje iki referendumo datos, baiminantis, kad „Brexit“ sprendimo atveju tai padaryti būtų sunkiau“, - mano jis.
Antrą vertus, jis sutinka, kad statistika vis dar gali būti ne iki galo tiksli.
Pavyzdžiui, motyvu nedeklaruoti išvykimo gali būti ir tai, kad išvykstantieji nori likti draustais Lietuvoje dėl čia teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų ir galimos būtinosios pagalbos visoje ES.
Kaip susidaro skola
Išvykimo nedeklaravę ir valstybės lėšomis nedrausti Lietuvos piliečiai kas mėnesį turi sumokėti PSD įmokas, priešingu atveju jie liks skolingi ir vėliau pinigai gali būti išieškomi priverstine tvarka.
Skolingi PSD įmokas netenka ir draustumo, o tai reiškia, kad už visas jiems suteiktas medicinos paslaugas ir kompensuojamus vaistus turės sumokėti patys. Draustumą galima susigrąžinti tik tuomet, kai sumokama visa skola ir PSD įmoka už einamąjį mėnesį.
Pavyzdžiui, už apendikso šalinimo operaciją reiktų sumokėti apie 650 eurų, o už vaistus vėžiniams susirgimams gali tekti skirti po 30 tūkst. eurų ir daugiau.
Visgi, užsienyje gyvenantys ir dirbantys išvykusieji gali atgaline tvarka užpildyti ar patikslinti gyventojo pajamų deklaracijas ir jiems bus perskaičiuotos PSD įmokos.
Ekonomistai skaičiuoja, vidutiniškai per metus nuo įstojimo į ES iš Lietuvos išvyksta apie 43 tūkst. gyventojų, t.y. daugiau nei šiuo metu gyvena Marijampolėje.
„Sodros“ specialistai primena, kad savarankiškai draustis privalomuoju sveikatos draudimu turi ir Lietuvoje gyvenantys asmenys, kurie niekur nedirba, nesimoko ir nėra drausti valstybės lėšomis.