„Mes turim atlaisvinti (darbo rinkos suvaržymus), kad verslas norėtų čia būti. Taip, kaip Amerikoje yra, kur nedarbas mažiausias pasaulyje. Tau nepatiko, kaip pažiūrėjo darbuotojas, tu jį atleidai. Aš tik sakau, kad būtų šokas kažkoks. Čia psichologinis ir filosofinis lūžis“, - sakė A. Guoga.

Tokią mintį jis išsakė „Res Publica“ diskusijoje „Brexit“. Nuostolis ar galimybė Lietuvai?“. Joje diskutuota, kaip Lietuvai pasinaudoti Jungtinės Karalystės pasitraukimu iš Europos Sąjungos, pavyzdžiui, susigrąžinti emigrantus arba pritraukti investicijų.

Saugoti darbuotojų nesiūlo

2016 m. gegužę JAV nedarbo lygis siekė 4,7 proc. Tai iš tiesų labai mažas nedarbo lygis. Tačiau, remiantis 2012 m. OECD duomenimis, pajamų nelygybė šioje šalyje labai didelė – JAV yra trečia iš OECD šalių pagal nelygybę, Jungtinė Karalystė – penkta, kai Danijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje, Norvegijoje, Čekijoje pajamų nelygybė viena mažiausių.

Pajamų nelygybė reiškia, kad visuomenėje yra didelis atotrūkis tarp uždirbančių daug ir uždirbančių mažai. Paprastai laikoma, kad toks netolygus pajamų pasiskirstymas yra žalingas demokratijos veikimui.

„Politikai turbūt nelabai ką gali padaryti, išskyrus pakeisti blogai veikiančią sistemą, kad turėtume bent kažkokį pranašumą prieš Angliją. Jeigu pažiūrėtume į Darbo kodeksą Lietuvoje ir Didžiojoje Britanijoje, kaip mes sukilome prieš tą Darbo kodeksą, kad jis labai blogas. Duokit tokį kodeksą, kuris yra Didžiojoje Britanijoje, ir natūraliai darbo vietos kursis Lietuvoje. Labai lankstus Darbo kodeksas, labai lengva atleisti žmones iš darbo, jie turi labai mažai teisių, bet visi važiuoja dirbti į Angliją. Tai vienas lanksčiausių Darbo kodeksų pasaulyje ir visi važiuoja dirbti ten“, - svarstė A. Guoga.

Politikas gyrė dabartinės valdančiosios daugumos sprendimą padidinti neapmokestinamąjį pajamų dydį iki 310 eurų, tačiau peikė pernelyg didelį darbo jėgos apmokestinimą Lietuvoje.

„Jei įmonė Britanijoje išleidžia 1000 svarų per mėnesį, tai žmogus namo parneša 900. Yra variantų, kad jis parneša namo ir daugiau, nei įmonė moka. O mes jeigu norim žmogui mokėti 1000 eurų, tai įmonei kainuoja 1800-1900 eurų“, - sako A. Guoga.

Jis teigė, kad Lietuva verčiau turėtų skirti finansavimą startuoliams, kad būtų kuriamos darbo vietos ir verslininkai konkuruotų dėl darbuotojų. Politiko požiūriu, darbuotojų apsauga neveikia, todėl į tai investuoti neverta. A. Guogos manymu, jei Lietuvoje darbo užmokestis būtų aukštas, būtų galima priimti Vokietijos modelį, kur darbuotojų apsauga gana didelė.

„Bet Vokietija pati finansuoja labai daug, pats turėjau Vokietijoje interneto startuolį, tai valstybė įdėjo trečdalį kapitalo, bet ten visai kitoks modelis“, - sakė politikas, pridurdamas, kad Vokietija ir Jungtinė Karalystė aktyviai investuoja į išradimus.

„Tada kai turi išradimus, tu gali turėti Darbo kodeksą, kuris saugo žmones“, - reziumavo A. Guoga.

G. Paluckas: pagal darbo santykius mes jau Amerika

Diskusijoje, be A. Guogos, taip pat dalyvavo Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Asanavičiūtė, pasaulio lietuvių galva Dalia Henke, konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis, socialdemokratas Gintautas Paluckas, žurnalistas Andrius Tapinas, „Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius Mantas Katinas, jai vadovavo konservatorių atstovas, diplomatas Žygimantas Pavilionis.

Socialdemokratas, Vilniaus vicemeras prieštaravo A. Guogos teiginiams, kad darbo santykiai turi būti tokie lankstūs, kaip JAV. Pasak politiko, pagal tai de facto mes jau Amerika, nes Lietuvoje niekas išeitinių kompensacijų nemoka arba moka labai menkas.

„Pagal darbo santykių praktiką Lietuva panašėja į Ameriką“, - sako G. Paluckas.

Gabrielius Landsbergis, Gintautas Paluckas, Mantas Katinas, Andrius Tapinas, Žygimantas Pavilionis (Nuotr. Dž. G. Barysaitė)

Jis pabrėžė, kad apie 60 proc. dirbančiųjų Lietuvoje gyvena nuo algos iki algos, tad jeigu darbdavys tokį asmenį atleidžia, darbuotojas neturi lėšų teisybės ieškoti teisme.

G. Paluckas sako, kad visoje diskusijoje apie darbo santykius jam labai kliūva nuostata, kad verslui turi būti sudarytos kuo patogiausios sąlygos, o darbuotojams – ne.

„Bet verslas čia važiuoja, apie ką ir giriamės: „Barclays“ ir kiti. Žmonės išvažiuoja, žmonėms yra blogai“, - sako socialdemokratas.

Jis siūlė nežiūrėti į emigrantus kaip į vienalytį monolitą: vieni, pasak G. Palucko, išvyko todėl, kad yra žemos kvalifikacijos ir uždirbdami minimumą negali pragyventi Lietuvoje, bet gali Jungtinėje Karalystėje ar Airijoje. „Į Lietuvą tokie žmonės grįš paskutinėje vietoje, jie čia neišgyvens“, - sako G. Paluckas.

Tuo metu šeimos, anot jo, linkusios kentėti ekonominius nepriteklius vardan vaikų ateities. Po „Brexit“, anot G. Palucko, buvimas Jungtinėje Karalystėje galbūt nebėra toks mielas šeimoms, bet tam, kad jos grįžtų į Lietuvą, mums reikia sudaryti sąlygas: užtikrinti pajamas, infrastruktūrą, kurti darželius – kitaip tariant, paruošti visą „šeimos paketą“.

Gintautas Paluckas

Galiausiai, pasak politiko, į Lietuvą galbūt gali grįžti ir aukštos kvalifikacijos profesionalai, bet tai daugiausia būna emocinis pasirinkimas, noras prisidėti prie savo šalies gerovės. Tačiau tam reikia juos kviesti, sukurti tinkamą psichologinę aplinką.

„Tautinė tapatybė nėra pats svarbiausias dalykas aukštos kvalifikacijos ir aukšto išsilavinimo žmonėms, jiems reikalinga tolerantiška aplinka: vieni gali būti hipsteriai, kiti – veganai ir tai turi būti toleruojama“, - aiškino G. Paluckas.

Ką pabrėžia užsienio lietuviai

Jungtinė Karalystė yra viena populiariausių lietuvių emigrantų mekų. Šioje šalyje, Lietuvos ambasados Jungtinėje Karalystėje duomenimis, gali gyventi apie 180 tūkst. Lietuvos piliečių. Tai britų Nacionalinio statistikos biuro informacija, pateikta 2015 m. gruodį.

„Eurostat“ duomenimis, 2014 m. pradžioje Didžiojoje Britanijoje gyveno apie 160 tūkst. Lietuvos piliečių.

„Trumpai apibendrinant, kaip lietuviai gyvena užsienyje, šiuo atveju Britanijoje, ir kaip jie jaučiasi, tai pasakysiu, kad laukimu. Bet panikos tikrai nėra. Ko gero, Lietuvoje labiau panikuojama nei Britanijoje. Taip, yra dalykų, kurie suaštrėjo: yra nusikaltimų, provokacijų etniniais pagrindais. Kaip žinote, penkis kartus padaugėjo kreipimųsi į policiją dėl tokių priežasčių, bet man labai džiugu dėl kelių dalykų – gal mes paspartinsime dvigubos pilietybės įstatymą, labai viliuosi. Nes jei per dvejus metus nepriimsime įstatymo, Lietuvos piliečių, ko gero, sumažės. Gal nežymiai, bet sumažės“, - svarstė Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės pirmininkė D. Asanavičiūtė.

Kaip žinoma, Lietuva dvigubą pilietybę leidžia tik išimtiniais atvejais, todėl lietuvių emigrantai nerimauja, kad Didžiajai Britanijai atsiskyrus nuo Europos Sąjungos, daliai jų, kurie turi galimybę, bus palankiau priimti Jungtinės Karalystės pilietybę. Tiesa, tai liečia nedidelę dalį emigrantų, nes paprastai Jungtinėje Karalystėje penkerius metus pragyvenę žmonės turi teisę prašyti nuolatinio gyventojo statuso, bet nepraranda lietuviško paso.

„Kitas dalykas, kas mums labai svarbu Britanijoje (gal ir visam pasauliui, bet Britanijoje ypatingai), tai šiuolaikinė vergystė ir prekyba žmonėmis, kai žmonės išvežami darbui, atimami pasai, jie dirba nelegaliai, neturi teisių. Pastebėjome, kad daugiausia provokacijų, nusikaltimų vyksta būtent tuose regionuose, kur žmonės dirba fermose, žemės ūkyje, kurie galbūt neišsilavinę. Išpuoliai prieš juos padažnėjo. Aš labai viliuosi, kad Vidaus reikalų ir Užsienio reikalų ministerijos sukrus šioje vietoje ir savo piliečius švies bei informuos čia, Lietuvoje, nes žmonės važiuoja iš čia. Tai galbūt persimes į Didžiąją Britaniją, kur mes turėsime atrištas rankas galbūt finansavimo šiek tiek, kad galėtume tiems žmonėms padėti išsigelbėti, rasti savo vietą arba grįžti į Lietuvą“, - sakė D. Asanavičiūtė.

Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Henke sako, kad „Brexit“ gali tapti nauja programa „Lithuanians welcome back“. Bet ji iškart priduria suprantanti, kad norint pakviesti emigrantus namo, jiems reikia pasiūlyti kažką daugiau nei minimalią algą.

Dalia Asanavičiūtė, Dalia Henke (Nuotr. Dž. G. Barysaitė)

„Žinau, kad tai sudėtinga, gal net utopija. Reikia ką nors ir pasiūlyti grįžtantiems piliečiams, kas jų čia laukia. Pradedant nuo atlyginimų, baigiant socialiniu saugumu“, - teigė D. Henke.

Užsienio lietuvių atstovės pabrėžė, kad emigravę tautiečiai Lietuvos politikams visiškai neįdomūs: pas juos neatvyksta politikai. Taip yra ir dėl to, kad emigrantai vangiai balsuoja, todėl politikai nesiveržia į susitikimus su tautiečiais užsienyje.

Diskusijos metu kiti užsienio lietuviai sakė, kad Lietuvoje pirmiausia trūksta pagarbos. JAV lietuvių bendruomenės atstovė Sigita Šimkuvienė paminėjo savo vizitą Švietimo ir mokslo ministerijoje. S. Šimkuvienė pasakoja, kad atvykusi 11.30 val. ji nerado nė vienos iš trijų reikiamų darbuotojų, kurias buvo būtina sutikti. Maža to, šioje ministerijoje savanoriauja viena jauna Amerikos lietuvė, kuri S. Šimkuvienei atskleidė, esą jai nuolat tenka sėdėti susitikimuose, kuriuose kalbama apie orą ir vandenį.

G. Landsbergis siūlo skambinti ir kviesti grįžti

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Gabrielius Landsbergis iš kitų išsiskyrė nuomone, jog „Brexit“ nebūtinai gali reikšti didelę krizę Europai. Briuselio biurokratai, jo nuomone, gali perrašyti visas sutartis taip, kad nauja Jungtinės Karalystės sutartis su Europos Sąjunga gali menkai skirtis nuo narystės.

Londonui aktyvavus išstojimo mechanizmą, Jungtinė Karalystė su Briuseliu turi susiderėti dėl naujų santykių pagrindų, bet britai bet kuriuos atveju sieks prieigos prie bendros Europos Sąjungos rinkos. Tarkime, Norvegija ir Šveicarija nėra Europos Sąjungos šalys, bet turi sutartis su Bendrija ir iš esmės jų santykiai tik iš dalies negali būti prilyginami narystei.

„Aš kažkodėl manau, kad mes turėsime ir laisvą žmonių judėjimą su panašiais apribojimais, kokie yra dabar, ir Didžiosios Britanijos įmokas į Europos Sąjungos biudžetą už prekybos garantijas“, - teigia G. Landsbergis.

Politikas taip pat sakė, kad Jungtinė Karalystė Europos Sąjungoje dažnai buvo sveiko proto balsas prieš pietų socialistus (Graikiją, Italiją, Ispaniją), tad „Brexit“ gali tapti galimybe Lietuvai suburti Šiaurės ir Baltijos šalis kaip pakaitalą Jungtinei Karalystei.

Kalbėdamas apie emigrantų kvietimą į Lietuvą G. Landsbergis pabrėžė, kad Airija savo tautiečius susigrąžino pritaikiusi ir tam tikrą viešųjų ryšių programą, kai šalies premjerė esą skambindavo emigrantams į Jungtines Valstijas tiesiogiai ir kviesdavo parvykti į tėvynę. Remiantis politiko pasakojimu, tie žmonės pasirašydavo ketinimų protokolą, kad jie nori grįžti į Airiją, todėl „Intel“ kompanija pasvėrė visus „už“ ir „prieš“ bei investavo ne į Jungtinę Karalystę, o į Airiją.

„Aš klausiu, kiek žmonių mes esam perskambinę ir pakvietę grįžti?“ - klausė G. Landsbergis.

Andrius Tapinas ir Gabrielius Landsbergis

Bet žurnalistas Andrius Tapinas pareiškė, kad G. Landsbergis kalba nelabai sąžiningai, nes Airija repatriacijos programą vykdė patirdama ekonominį pakilimą. „Ne, visai sąžiningai žaidžiama, nes Airijoje 1990 m. buvo ekonominis pakilimas, ji buvo keltų tigras ir būtent dėl to jie prisikvietė, o ne dėl to, kad premjerė skambino airiams. Nemanau, kad mes save galime vadinti Baltijos tigru", - sakė A. Tapinas.

Lietuva turi būti greita, bet nėra

„Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius M. Katinas savo ruožtu sako, kad norint kviesti lietuvius grįžti, reikia turėti bent išvykusiųjų sąrašus. Jis taip pat sako, kad kol kas po „Brexit“ referendumo dar nieko neįvyko, todėl šiuo metu per anksti vertinti scenarijus.

„Didžiausia tikimybė, kad niekas nepasikeis. Antras scenarijus, kuris mažai tikėtinas, bet jeigu kažkas pajudės, finansų klasteris nenorės skaidytis ir judės į tas šalis, kurios perims klasterį. Šiuo metu daugiausia dėl to konkuruoja Frankfurtas, gali konkuruoti Dublinas, Nyderlandai, jokiu būdu ne Paryžius su Francius Hollande'u priešaky“, - sakė M. Katinas.

Pasak jo, Lietuva ir Vilnius yra per mažo kalibro, nes miestas per naktį negali išsiplėsti nuo Vilniaus dydžio iki Londono. Tam reikia bent 100 metų, o žmonių skaičius turi augti 3-5 proc. Pasak M. Katino, Lietuva nebent gali pritraukti duomenų centrus arba mažesnio dydžio programavimo įmones, kurios dirba finansų industrijoje.

„Investuok Lietuvoje“ vadovas, be kita ko, sako, kad norint laimėti iš krizės turi būti didelis. Jei esi mažas, turi būti neįtikėtinai greitas. „Jeigu tu mažas ir lėtas, tai tau labai nepasisekė. Norint būti greitam, mūsų visas viešasis sektorius turi būti neįtikėtinai reformuotas, neįtikėtinai sumažintas, būti neįtikėtinai aukštesnės kvalifikacijos, kad jis reaguotų į tuos reikalus per savaitę“, - sako M. Katinas.

Jis pabrėžė, kad emigracijos mažinimo ir investicijų pritraukimo atsakymai susiveda į pagrindinius punktus: pavyzdžiui, reikia kokybiško ir orientuoto švietimo – šiuo metu jau prognozuojamas investicijų srauto smukimas, nes Lietuvoje tragiškai trūksta IT srities darbuotojų, o Lietuva jų ruošia 30 kartų mažiau nei reikia.

M. Katinas sako, kad Lietuvai reiktų žmonių ir talentų trumpuoju laikotarpiu, nes tokių žmonių greit neužauginsi net jeigu gimstamumas augtų.

„Brexit“, man atrodo, yra gera proga pagalvoti, ar Lietuvoje yra institucija, kuri turi tikslą pritraukti konkretų skaičių žmonių per metus? Mes turime projektus, tūkstančius sukurtų darbo vietų, ar yra kažkas, kas dirba, kurių tikslas pritraukti tūkstantį? Jei jie turi tokį tikslą, tai keli klausimai. Ar mes turime duomenis apie išvykstančius žmones, analizuojame juos, žinome išvykimo priežastis? Kurie miestai praranda, kodėl praranda? Ar išvyksta žmonės su aukšta kvalifikacija, ar su žema? Ar mes atliekame tyrimus? Ar mes galime Marijampolėje sukūrę 1000 darbo vietų, išsiųsti meilą ir surasti marijampoliečius, kurie yra Anglijoje, ir paklausti, ar jie norėtų grįžti?“ - sakė M. Katinas, leisdamas suprasti, kad į visus klausimus atsakymas kol kas yra „ne“.