Politikas nespėliojo, ar Seimas atmes ar palaikys Prezidentės veto dėl šio įstatymo, bet pripažino Bažnyčios įtaką.
„Aš manau, kad jau apie tai kalbėta. Visgi labai didelė įtaka Bažnyčios, nereikia slėpti. Skambučiai, laiškai ir visokie kitokie dalykai. Rinkiminis laikotarpis ir mūsų bičiuliai (socialdemokratai. – ELTA), ir kiti Seimo nariai, kurie, ypač renkami kaimiškuose rajonuose, turi tuos ryšius, ir iš sakyklos pasakytas vienas ar kitas žodis turi netgi (įtaką. – ELTA) balsavimo rezultatams, tai, manau, čia yra problema“, – interviu „Žinių radijui“ sakė A. Sysas.
Pasak jo, Lietuvoje nesivadovaujama paskutiniais mokslo pasiekimais, kitų šalių praktika šioje srityje. Parlamentaro teigimu, netgi tokioje labai jau katalikiškoje šalyje, kaip Italija, vis dėlto priimtas dirbtinio apvaisinimo įstatymas modernesnis, nei siūloma Lietuvoje.
„Tą, ką ir siūlė mūsų sveikatos ministerija, mūsų mokslininkai, – taikyti žymiai tausojantį moters organizmą įstatymą, o ne tai, kas šiandien padaryta posėdžių salėje spaudžiant Bažnyčiai“, – neabejojo Seimo vicepirmininkas.
ELTA primena, kad Prezidentė Dalia Grybauskaitė yra vetavusi Pagalbinio apvaisinimo įstatymą.
Vetuodama įstatymą Prezidentė pabrėžė, kad naujasis įstatymas pablogina dabar esančias dirbtinio apvaisinimo sąlygas ir neužtikrina Konstitucijoje įtvirtintos nuostatos, kad valstybė privalo rūpintis žmonių sveikata, užtikrindama tinkamą medicininę pagalbą žmonėms.
Prezidentė pabrėžė, kad sukuriamų embrionų skaičių ribojantis įstatymas 2004 m. buvo priimtas Italijoje, tačiau vėliau jis buvo pripažintas žalojančiu moters sveikatą ir prieštaraujančiu Europos žmogaus teisių konvencijai. Šalies vadovė taip pat atkreipė dėmesį, kad lytinių ląstelių donorystę draudžiantis teisės aktas diskriminuoja pagal ligą.
Premjeras Algirdas Butkevičius yra pareiškęs teigiamą nuomonę apie Prezidentės veto Pagalbinio apvaisinimo įstatymui.
Apsispręsti dėl vetuoto Darbo kodekso Seimas galėtų rugpjūčio pabaigoje
Algirdas Sysas prognozuoja, kad anksčiausiai į neeilinę sesiją Seimas galėtų susirinkti tik rugpjūčio pabaigoje.
„Darbo kodeksas nėra atskiras įstatymas, jis yra socialinio modelio dalis, o ten yra 5-6 labai svarbūs įstatymai ir daug lydinčiųjų (...), kurie turi ir finansinius įvairius niuansus. Tai mes laukiame, ką pasakys prezidentė (...) tada bus galima priimti sprendimą, ką darome toliau - ar kviečiame neeilinę sesiją, ar laukiam rugsėjo 10-osios, kada pagal Konstituciją vyks pirmas rudens sesijos posėdis“, - trečiadienį interviu Žinių radijui sakė A. Sysas.
Jis abejojo, ar Seimas į neeilinę sesija galėtų susirinkti jau liepos mėnesį.
„Ko gero liepos mėnesį mes jau nebedarysime neeilinių sesijų. Jeigu ir būtų, tai ko gero rugpjūčio pabaigoje - prieš (rudens — BNS) sesiją“, — teigė A. Sysas.
Atmesti šalies vadovės veto parlamentarus raginančio premjero Algirdo Butkevičiaus atstovė spaudai Evelina Butkutė-Lazdauskienė BNS šią savaitę sakė, kad neeilinė sesija galėtų būti šaukiama „tikrai po (premjero) atostogų, gal net į antrą rugpjūčio pusę“.
Naująjį Darbo kodeksą Seimas po pusmečio svarstymo priėmė liepos pradžioje, tačiau prezidentė praėjusią savaitę jį vetavo sakydama, kad jis nepakankamai užtikrina darbuotojų teises ir „įteisina darbdavių dominavimą“. Šalies vadovė pasiūlė Seimui atsisakyti vadinamųjų nulio valandų darbo sutarčių, griežčiau riboti terminuotas sutartis nuolatinio pobūdžio darbui, numatyti didesnes išeitines kompensacijas.
Seimo priimtame Darbo kodekse supaprastintas darbuotojų atleidimas, sumažintos išeitinės išmokos, padidintas leistinų viršvalandžių skaičius, sutrumpintos atostogos, numatyta platesnė darbo sutarčių tipų įvairovė. Vyriausybė sako, kad darbo santykių reforma leis pritraukti investicijų ir sukurti naujų darbo vietų. Kritikai tvirtina, kad kodeksas palankus tik darbdaviams, o darbuotojų apsauga smarkiai sumažinta.
Valdančiųjų partijų lyderiai praėjusią savaitę nutarė neskubėti Seime svarstyti D.Grybauskaitės vetuoto Darbo kodekso, nes dar nežinoma, ar prezidentė vetuos ir lydinčiuosius įstatymus.
NPD didinimas — triukas prieš rinkimus
„Labai gerai, kad didėja NPD, bet nereikia užmiršti, kad dėl to yra praradimai biudžetui, iš kurio finansuojamas visas valstybės gyvenimas. Aš manau, kad yra rinkiminio laikotarpio siūlymas mažiau pamatuotas ekonomiškai, finansiškai — ar tai bus galima įvykdyti, nes siūlymas yra, bet šaltinių, iš kur paimti lėšų - apie 240 mln. eurų, — ne“, - interviu Žinių radijui trečiadienį sakė A.Sysas.
Pasak jo, NPD reikia didinti „palaipsniui, o ne tokiais šuoliais“.
Premjeras Algirdas Butkevičius yra pareiškęs, kad NPD didinimas paskatintų gimstamumą ir pagerintų demografinę padėtį šalyje.
Vyriausybė šią savaitę pritarė, rengiant kitų metų biudžetą, jame skaičiuoti jau 110 eurų didesnį NPD - jis nuo sausio didėtų nuo 200 iki 310 eurų, o papildomas NPD už vaiką - nuo 120 iki 200 eurų. Socialinės apsaugos ir darbo ministrės Algimantos Pabedinskienės teigimu, dėl to biudžetas negautų 140 mln. eurų pajamų. Finansų ministerija anksčiau skaičiavo, jog praradimai gali siekti 242 mln. eurų.
Sprendimas bus įgyvendintas, jei dabartiniai valdantieji laimės Seimo rinkimus ir naujas Seimas galutinai balsuos už tokį biudžetą.
Valdantiesiems priklausantys „darbiečiai“ siekia, kad NPD būtų lygi minimaliai algai, kuri šiuo metu yra 380 eurų.