Parke – „Minijos naftos“ direktoriaus namas

Didžiulį ir prabangų namą parke turi UAB „Minijos nafta“ direktorius Thomas Milesas Haseltonas ir Natalja Haselton. Didelis plotas yra aptvertas tvora, tačiau bėda ta, kad, Registrų centro duomenimis, į aptvertą plotą patenka ir valstybinės žemės bei miško plotas. Tarp dviejų privačių sklypų patenka ir valstybinė žemė, tačiau ir ji yra aptverta bei neprieinama visuomenei.

Pasak Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) atstovų, dabar dėl teritorijos vyksta teisminis ginčas.

Sklypai, tvora užimantys valstybinę žemę
Foto: Stopkadras

„Privataus žemės sklypo savininkai (Klaipėdos pl. 7) yra įsigiję vandens bokštą, esantį valstybinės žemės sklype (Klaipėdos pl. 7A). Jie kreipėsi į NŽT Palangos skyrių dėl valstybinio žemės sklypo nuomos. NŽT nesutiko išnuomoti valstybinės žemės sklypo, nes, remiantis teisės aktais, žemės sklypai prie inžinerinių statinių nėra formuojami. Šį NŽT sprendimą privataus sklypo savininkai apskundė teismui. Šiuo metu NŽT gina viešąjį interesą teisminiuose procesuose tarp NŽT ir privataus žemės sklypo savininkų. Privataus sklypo savininkai bylinėjasi ne tik dėl valstybinės žemės nuomos, tačiau ir dėl įsiterpusios žemės tarp sklypų (Klaipėdos pl. 7 ir 7A) suformavimo ir sujungimo“, - laiške rašė NŽT atstovė Kristina Chlynova.

Tačiau, panašu, kad sklypo savininkai, taip ir nesulaukę teismo pabaigos apsitvėrė ir jiems nepriklausančius sklypus. Iš DELFI informaciją apie aptvėrimus gavusi Nacionalinė žemės tarnyba ketina atlikti patikrinimą: „NŽT Palangos skyrius ketina atlikti valstybinės žemės naudojimo kontrolę pagal Jūsų pateiktą informaciją dėl galimo valstybinės žemės užtvėrimo toje teritorijoje.“

Dar vieno prabangaus namo tvora valstybinėje žemėje

Visai šalia yra ir dar vieno prabangaus namo tvora, kuri, Registrų centro duomenimis, užtveria nemažą valstybinės žemės plotą. Negana to, tvora yra neperregima, nors pagal parko apsaugos reglamentą, namų valdose leidžiama tverti tik ne aukštesnes negu 1,5 metro ir ažūrines tvoras, tam, kad visi galėtų pasigrožėti architektūra parke, o aklinų tvorų būti negali. Dabar pamatyti prabangius namus dabar galima tik pro mažą tvoros plyšelį.

Sklypai, tvora užimantys valstybinę žemę
Foto: Stopkadras

Registrų centro duomenimis, sklypas ir pastatas priklauso verslininkui Raimondui Čėsnai, kuris su Krikščionių demokratų sąjunga 2000 kandidatavo Seimo rinkimuose.

Dėl šio galimo valstybinės žemės užtvėrimo NŽT taip pat pradės tyrimą, tai DELFI patvirtino NŽT atstovė K. Chlynova: „Dėl žemės sklypo Klaipėdos pl. 27. Palangos skyrius, reaguodamas į Jūsų pateiktą informaciją, atliks valstybinės žemės naudojimo kontrolę dėl galimo valstybinės žemės užėmimo.“

Su pačiais sklypų savininkais DELFI susisiekti nepavyko.

Nemirsetos gyvenvietėje greta esančiuose sklypuose taip pat yra problemų – valstybinėje žemėje stovi nesudėtingi statinukai, tačiau taip grubiai valstybinė žemė, Registrų centro duomenimis, užtverta tik dviejuose sklypuose.

Informacija perduota ir Valstybinei miškų tarnybai bei Statybų inspekcijai

Informacija apie galimus valstybinės žemės aptvėrimus, taip pat tvoras miške buvo perduota ir Valstybinės miškų tarnybos bei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) specialistams.

„Valstybinės miškų tarnybos pareigūnai nagrinėja situaciją dėl aptvertos valstybinės miško žemės Klaipėdos pl. 7, 7A Palangoje“, - laiške rašė Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus pavaduotojas Albertas Kasperavičius.

Pasak jo, šiuo metu ruošiama medžiaga dėl minėtos valstybinės miško žemės aptvėrimo. Pagal kompetenciją, patikrinimo ir kiti dokumentai bus perduoti Nacionalinei žemės tarnybai bei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritoriniam skyriui. Pastaroji jau pradėjo tyrimą.

„Klaipėdos skyriui pavesta išnagrinėti pateiktą informaciją ir imtis veiksmų pagal VTPSI kompetenciją“, - laiške rašė VTPSI atstovė viešiesiems ryšiams Vida Aliukonienė.

Nemirsetoje – kas antrame sklype užimta per daug žemės

Pajūrio regioninio parko direktorius Darius Nicius teigė, kad Nemirsetos gyvenvietė apskritai yra problematiška vieta, nes toje teritorijoje nemažai sklypų užsiėmė daugiau žemės, negu jiems priklauso.

„Ten tvora yra užtverta ant valstybinės žemės sklypo, tiesiog anksčiau T. M. Haseltonas planavo tą žemę nusipirkti, bet prasidėjo teisminiai ginčai, o tvora ant valstybinės žemės taip ir liko. Apskritai kalbant apie Nemirsetą, ten kas antras sklypas turi problemų. Mes kreipėmės į Palangos savivaldybę, jie turi apsispręsti, ar jie nori padėti savo gyventojams, ar ne. Tas padėjimas galėtų būti toks, kas būtų rengiamas naujas detalusis planas visam tam kvartalui ir reikėtų išspręsti laisvos valstybinės žemės klausimus. Didžioji dalis jų savininkų vienaip ar kitaip naudoja valstybinę žemę, yra prasiplėtę savo valdas“, - pasakojo D. Nicius.

Pasak parko direktoriaus, dėl situacijos kalti ir pasikeitę įstatymai: „Yra keli variantai: arba ta žemė liktų kaip laisva valstybinė žemė ir ją prižiūrėtų valstybė, arba gali būti formuojami nauji žemės sklypai, arba būtų galima pasididinti žemės sklypus esamiems savininkams. Mes būtumėm linkę, kad vietos gyventojams būtų leista pasididinti žemės sklypus, nes jeigu bus formuojami nauji sklypai, atsiras nauji gyventojai. Tiek T. M. Haseltonas, tiek kiti buvo pradėję daryti veiksmus, kad prisijungtų žemės sklypus, buvo susitarę, kad jiems leis privatizuoti, bet tai buvo seniau, o dabar pasikeitė tvarkos ir jie tapo pažeidėjais. Bet oficialiai situacija faktinė yra tokia, kad laisva valstybinė žemė yra užtverta privataus žmogaus.“

Kalbant apie kitą sklypą, Klaipėdos pl. 27 direktorius taip pat patvirtino, kad ten yra aptverta per daug valstybinės žemės, be to, pati tvora pažeidžia parko reglamentą ir yra neperregima, nors tokias tvoras parke tverti draudžiama: „Taip, ten irgi tokia pati situacija. Pavasarį buvome komisiją sudarę iš žemėtvarkos, urėdijos atstovų. Jeigu neras savivaldybė būdų, kaip išspręsti tuos klausimus, mes turėsime rašyti nurodymus, kad pašalintų tas tvoras. Šiame sklype tvora yra dar ir neperregima. Tveriant tvorą parke, aukštingumas gali būti tik 1,5 metro ir ji turi būti ažūrinė.“

Žinote nelegalių ir savavališkų statybų atvejų Lietuvos parkuose, draustiniuose, valstybinėje žemėje arba kai statybos prasidėjo be leidimų taip pat įtartinų žemės užgrobimo atvejų bei sandorių? Kviečiame informacija pasidalinti su portalu DELFI. Garantuojame šaltinių konfidencialumą. Rašykite laiškus elektroniniu paštu birute.davidonyte@delfi.lt.