Registrų centro duomenimis, sklypas ir statiniai Karklėje priklauso Nijolei Macijauskienei, Klaipėdos miesto savivaldybės Urbanistinės plėtros departamento direktoriaus Kastyčio Macijausko žmonai.

Problemos lydėjo nuolatos

Pastatyti prabangų namą saugomoje teritorijoje ant jūros kranto šeimai nebuvo labai lengva. Žiniasklaidoje skelbta, kad anksčiau sklypo susigrąžinimo istorijomis domėjosi Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) agentai, šis turtas buvo areštuotas, tačiau ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Tuomet prasidėjo statybos, tačiau architektas jau buvo sulaukęs parko nemalonės.

Vietinėje žiniasklaidoje buvo skelbta, kad anksčiau buvo problemų, kai namą norėta stikliniu stogeliu sujungti su garažu, kad einant per lietų nereikėtų sušlapti kojų, vis dėlto parko atstovai teigė, kad tokie dalykai nebuvo numatyti projekte ir kenktų autentiškai Karklės architektūrai.

Vis dėlto, statybos jau pasibaigė, tačiau sklypą nuo pašalinių akių juosia aklina, neperregima tvora, o tokias tvoras parke tverti draudžiama. Tam, kad saugomose teritorijose galima būtų pamatyti kraštovaizdžiui būdingą architektūrą, teisės aktai neleidžia sklypų užsitverti uždaromis tvoromis. „Neleidžiama aptverti sodybų (namų valdų) aukštesnėmis nei 1,5 m aukščio neperregimomis tvoromis. Sodybas tverti ažūrinėmis tvoromis (virbų, karčių, lentų, žabų) be cokolio“, - rašoma Pajūrio regioninio parko apsaugos reglamente.

Neperregimų tvorų būti negali

Pajūrio regioninio parko direktorius Darius Nicius DELFI pasakojo, kad neperregimų tvorų parko teritorijoje būti negali, o Klaipėdos vyriausiojo architekto žmona buvo įspėta dėl netinkamos tvoros.

„Situacija yra tokia 2008 metais buvo pabaigtos statybos: gyvenamojo namo su priklausiniais ir sklypo aptvėrimas. 2008 metais aptvėrimui dar reikėjo atskiro projekto, kadangi jie nebuvo pasirengę, mes parašėme raštą, tuomet jie parengė projektą. Buvo suderintos dviejų tipų tvoros: statybos eigoje, kol vyksta statybos bus aklina tvora, o po to, kai bus pabaigtos statybos, turi likti ažūrinės tvoros. Kai pridavinėjo pastatus, buvo likusios ažūrinės tvoros, tačiau vėliau jie vėl dalinai atstatė tas neperregimas tvoras. Mes 2009 metais buvome vėl informavę juos raštu, kad ne pagal projektą yra įrengta tvora“, - kalbėjo D. Nicius.

Vis dėlto, pasak parko direktoriaus, per šitiek metų Klaipėdos vyriausiojo architekto sklype tvora taip ir nebuvo iki galo sutvarkyta, kad atitiktų teisės aktus: „Dabar situacija yra tokia, kad iš paradinės pusės yra nuimta tvora, tik dalis yra užželdinta pušelėmis, atrodo, kad aptverta aklinai, bet augalų auginti nėra draudžiama. Dalis yra mūrinės tvoros, tačiau tai mes derinome. Bet problema iš kitų sklypo pusių, nuo kaimynų yra vėl užtvertos aklinos tvoros. Problema egzistuoja galbūt ir socialiniu aspektu, kad kaimynai nesutaria ir užsitveria.“

Visą sklypą juosianti tvora

Anot pašnekovo, nubausti dėl neteisėtos tvoros yra gana sunku: „Dabar yra pasikeitusi įstatyminė bazė ir tvorų nebereikia su nieko derinti. Tačiau žmogus turi laikytis galiojančių teisės aktų. Pagal mūsų reglamentą yra du kriterijai: aukštingumas turi neviršyti 1,5 metro ir ažūriškumas (tvoros turi būti perregimos). Tada atsiranda problema, nes žmogus vienu etapu nuima lentą, kitu etapu vėl užtveria. Yra buvę keletas atvejų, kai baudėme žmones dėl tvorų, bet tas nubaudimo procesas truko gal keturis metus, policija turėjo atvesdinti tą žmogų, tai yra pakankamai sudėtingas procesas ir mes pasidarome žmonių akimis kažkokie siaubūnai, kurie dėl kažkokios tvoros daro tokius žingsnius.“

Klaipėdos architektas nustebęs

Klaipėdos vyriausiasis architektas K. Macijauskas buvo labai nustebęs, išgirdęs klausimus apie savo tvorą. Nors parkas teigė ne kartą informavęs, kad tokios tvoros draustinyje būti negali, architektas teigė, kad apie priekaištus girdi pirmą kartą.

„Ten ne neperregima tvora, dalinai kažkur perregima ar panašiai, apsodinta krūmais. Pirmą kartą girdžiu, kad negali būti tokios tvoros, nors gyvenu jau 8-9 metai. Turbūt, kad negavom tokių raštų. Čia yra lietuviškas juokingumas“, - kalbėjo K. Macijauskas.

Paklaustas, ar jis tuomet mano, kad su jo tvora parke yra viskas gerai, architektas atsakė: „Aš tiesiog iš viso nustebęs jūsų skambučiu.“

Žinote nelegalių ir savavališkų statybų atvejų Lietuvos parkuose, draustiniuose, valstybinėje žemėje arba kai statybos prasidėjo be leidimų taip pat įtartinų žemės užgrobimo atvejų bei sandorių? Kviečiame informacija pasidalinti su portalu DELFI. Garantuojame šaltinių konfidencialumą. Rašykite laiškus elektroniniu paštu birute.davidonyte@delfi.lt.