"Yra Vokietijos patirtis, kaip galime kompensuoti karo nusikaltimų padarytus nuostolius žydų tautai. Po ilgų derybų metų sutarta, kaip kompensuoti anksčiau užgrobtą turtą ir girdėjau, kad žmonės jau sulaukė kompensacijų", - sakė J.Shimkus.

Pažymėjęs, jog viešėdamas Baltijos šalyse, jis galėjo įsitikinti, kad šios valstybės "puikiai įveikė okupacijos padarytus nuostolius", kongresmenas teigė, kad "daug vilčių teikiantis dalykas būtų, jei ir sustiprėjusiai valstybei būtų kompensuojama privati prarasta nuosavybė regione, kuris dar neprilygsta kitoms Europos valstybėms".

"Jeigu atskiras pilietis ar visa valstybė ką nors pavagia, logiška, kad tau turi būti grąžinta ir paprašyta atleidimo. Todėl aš laikausi nuomonės, kad tai, ko žmonės neteko per okupaciją, turi būti grąžinta", - kalbėjo kongresmenas Th.McCotteris.

Klausimas dėl kompensacijos už sovietų okupacijos padarytą žalą kelissyk pastarąjį dešimtmetį sukėlė įtampą Lietuvos ir Rusijos santykiuose. Vykdydamas Lietuvos gyventojų 1992 metais referendume patvirtintą valią, 2000 metais Seimas įpareigojo Vyriausybės siekti iš Rusijos atlyginimo už žalą, kuri, Lietuvos tarpžinybinės komisijos skaičiavimu, siekia 80 milijardų litų.

Tąkart Rusija atmetė šiuos Lietuvos reikalavimus. Pastarąjį pusmetį apie būtinybę siekti kompensacijos už sovietinės okupacijos padarytą žalą kalba jau visos trys Baltijos valstybės.

Baltijos šalių reikalavimai Rusijai atlyginti sovietų okupacijos žalą remiasi tuo, jog Maskva yra pasiskelbusi Sovietų Sąjungos teisių perėmėja. Praęjusią savaitę JAV Atstovų rūmai vienbalsiai priėmė rezoliuciją, raginančią Rusiją pripažinti, kad Baltijos valstybės buvo okupuotos, ir pasmerkti neteisėtą Lietuvos, Latvijos ir Estijos aneksiją.

"Panoramos" paklaustas, ar realu laukti Rusijos atsiprašymo dėl okupacijos, kongresmenas J.Shimkus sakė, kad "Rusija padėtų pati sau, jei atsisveikintų su praeities klaidomis". Anot J.Shimkaus, tai padėtų Rusijai "užtikrinčiau žengti į ateitį".

Rezoliucija priimta, šiomis dienomis minint 65-ąsias Baltijos šalių okupacijos nepripažinimo politikos metines. 1940-ųjų liepos 23 dieną JAV valstybės sekretoriaus pavaduotojas Sumneris Wellesas perskaitė pareiškimą, kuriame deklaravo, jog JAV nepripažįsta Sovietų Sąjungos įvykdytos Baltijos šalių okupacijos.

JAV Kongreso aukštieji rūmai - Senatas - minėtajai rezoliucijai pritarė gegužės viduryje.

Rezoliucijoje teigiama, kad Rusijos Federacijos vyriausybė turi aiškiai ir vienareikšmiškai pripažinti ir pasmerkti Sovietų Sąjungos 1940-1991 metais neteisėtai vykdytą Baltijos šalių - Estijos, Latvijos ir Lietuvos - okupaciją ir aneksiją.

Dokumente akcentuojama, kad 1939 metais stalininės SSRS ir hitlerinės Vokietijos pasirašytą Molotovo-Ribbentropo paktą ir slaptuosius jo protokolus, nulėmusius Baltijos šalių okupaciją, pasmerkė pačios buvusios SSRS Liaudies deputatų suvažiavimas. Rusijos valdžiai pripažinus okupaciją, sustiprėtų minėtų tautų gera valia ir regioninis saugumas, rašoma rezoliucijoje.

Dokumento preambulėje pažymima, kad Baltijos šalys į SSRS sudėtį buvo inkorporuotos prieš suverenią šių tautų valią, JAV keletą dešimtmečių nuosekliai nepripažino Estijos, Latvijos ir Lietuvos aneksijos, sovietų okupacija atnešė Baltijos tautoms daugybę kančių, jų gyventojai buvo masiškai žudomi ir deportuojami į Sibirą, pavergtos tautos drąsiai su ginklu rankoje ir politinėmis priemonėmis priešinosi sovietinei agresijai.