Planuojamos poilsio namų statybos pušyne, bene vienintelėje likusioje žalioje zonoje Palangos centre iš pradžių kėlė klausimų dėl jų legalumo. Kaip tik todėl nutarta keisti teisės aktus, kad statyboms būtų uždegta žalia šviesa. Vis dėlto po DELFI tyrimų pati savivaldybė pakeitė nuomonę ir dabar nusprendė tokioms statyboms nepritarti.
Istorijos eiga
Visa istorija prasidėjo nuo to, kai į DELFI redakciją besikreipę sunerimę žmonės įžvelgė panašią schemą, kuri buvo panaudota bandant įteisinti Druskininkų Vijūnėlės dvarą.
„Kalbama apie nuostabią oazę, smaragdinę pušų paunksmę pačiame senosios Palangos centre, pagal Kultūros paveldo departamento nuostatas esančią griežčiausio režimo apsaugos zonoje, J. Simpsono g. 21. Čia planuojama statyti poilsio namus. Žmonės kalba, kad per sąsajas su įvairiomis bendrovėmis projektą vykdo pats M. Marcinkevičius“, - jau anksčiau stebėjosi palangiškiai.
Dar kiti vietiniai svarstė, kad poilsio namai vėliau greičiausiai taps butais: „Neapgaudinėkim nieko ir svarbiausia savęs. Kuklūs poilsio namai - tai ta pati mažaaukštė 1-2 butų gyvenamoji statyba, tik po „poilsio namų“ vėliava. Jei kam smagiau, galit pavadinti juos „apartamentų viešbučiu“ ar dar kokiu nors „boteliu“. Esmė čia ta pati.“
Pagal DELFI turimus Registrų centro dokumentus, sklypas, kuriame planuojami nauji poilsio namai, iš tiesų patenka į nekilnojamųjų kultūros vertybių teritoriją ir apsaugos zoną. Tačiau, nepaisant to, Palangos miesto savivaldybė ir dar daugybė institucijų patvirtino žemės sklypo detaliojo plano koncepciją. DELFI aiškinosi, ar toje vietoje leidžiamos tokios statybos ir paaiškėjo, kad tokios statybos toje Palangos vietoje yra negalimos.
Po DELFI tekstų Palangos miesto savivaldybė paskutinę sekundę ėmė ir persigalvojo - nesvarstė detaliojo plano tvirtinimo klausimo. Lapkričio 25 dieną publikuotas DELFI tyrimas apie planuojamas statybas Palangoje. O jau kitą dieną Palangos miesto savivaldybės taryba turėjo tvirtinti detalųjį sklypo J. Simpsono g. 21 planą. Tačiau po redakcijos tyrimo šis klausimas iš dienotvarkės buvo netikėtai išbrauktas, nors savivaldybė ketino svarstyti ir tvirtinti planą, kadangi visos institucijos buvo ištarusios „Taip".
Pasirodžius DELFI tekstui Palangos miesto savivaldybei dėl planuojamų statybų teisėtumo kilo abejonių ir ji kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją. O ši tuomet panaikino anksčiau jos pačios darbuotojų išduotą teigiamą išvadą dėl detaliojo plano.
Tačiau dabar yra parengtas naujas paminklosauginis planas ir šios statybos yra galimos. Kultūros paveldo departamento sukurtas naujas nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos planas leidžia verslininkams įgyvendinti savo sumanymus. Naujame dokumente numatomi žymiai mažesni reikalavimai. Tačiau nepaisant to, Palangos savivaldybė vis tiek nepritarė detaliajam planui.
Nori išsaugoti miesto pušis
Naujų ir prabangių poilsio namų statybos buvo planuojamos pušyne, kuriame dabar mėgsta poilsiauti palangiškiai ir miesto svečiai. Palangos savivaldybės tarybos nariai teigė, kad planuojamas užstatymo intensyvumas yra per didelis, o miestas turi išsaugoti pušis.
„Savo laiku šita teritorija buvo prilyginama parkui. Labai gaila, kad jie žada taip su tomis statybomis taip išsiplėsti. Kada vyks statybos, dalis tų medžių yra pasmerkti lėtai mirčiai, jie įspraudimo būdu nori pastatyti pastatus tarp medžių ir mano, kad juos išsaugojo, bet mes ne maži vaikai, žinome, kaip medžių šaknys nukenčia. Atvirai pasakius, labai jie ten užsimojo, galėjo kažkaip kukliau“, - aiškino Palangos miesto tarybos narys, anksčiau buvęs Palangos botanikos parko direktorius Antanas Sebeckas.
Kita Palangos miesto tarybos narė Elena Kuznecova taip pat priešinosi tokioms statyboms:„Visiškai nepritariu tokioms statyboms, nes padidėja užstatymas, iškertami žalieji plotai. Palanga turi išlikti žalia, man pradėjo atrodyti, kad panašėjame į pramoninį kurortą. Negalime sau leisti tiek. Statytojų kalba, kad išsaugos žaliuosius plotus yra neteisinga, paklotę medžių palietus, ji jau bus pažeista ir medžiai pradės nykti.“
Savivaldybė prašo VTPSI taip pat netvirtinti detaliojo plano
Vis dėlto, nors Palangos miesto taryba nepatvirtino detaliojo plano, tai dar gali vienašališkai padaryti VTPSI. Antradienį Palangos miesto taryba parašė raštą VTPSI su prašymu taip pat netvirtinti detaliojo plano, nes tokios statybos pažeistų visuomenės interesus.
„Šiuo raštu, kurį vieningai pasirašo visi Palangos miesto tarybos nariai, mes prašome Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos netvirtinti žemės sklypo detaliojo plano. <...> Manome, kad šie sprendiniai akivaizdžiai pažeistų ir visuomenės interesus. <...> Detaliojo projekto iniciatoriai vedami galimai komercinių tikslų negrįžtamai sunaikintų tai, kas buvo puoselėjama nuo kurorto kūrimo pradžios, ko niekas nedrįso sunaikinti net sovietmetyje“, - rašoma visų Palangos miesto tarybos narių pasirašytame rašte.
Tikisi sėkmingai investuoti Palangoje
Sklypą, kuriame planuojamos statybos, su Seimui priklaususiais poilsio namais „Viešnagė“ per aukcioną įsigijo įmonė „Gaumista“, priklausanti uždaro tipo nekilnojamojo turto investiciniam fondui „Lords LB Opportunity Fund II“. Jo steigėja yra nekilnojamojo turto ir privataus kapitalo fondus valdanti kompanija „Lords LB Asset Management“ (LLAM). Didžiausia šios įmonės akcininkė – bendrovė „Glera“, kurios vienintelis savininkas ir vadovas nuo 2012 metų liepos yra M. Marcinkevičius.
M. Marcinkevičius yra lietuviško kapitalo koncerno „VP Grupė“ akcininkas.
„Lords LB Opportunity Fund II“ fondo valdytojas Marius Žemaitis komentuodamas Palangos savivaldybės tarybos sprendimą teigė besitikintis, kad įmonė ir toliau galės sėkmingai investuoti Palangoje.
„Palangos J. Simpsono g. projekto detalųjį sklypo planą rengiame nuo 2013 m. pabaigos, jis atitinka visus teisės aktuose keliamus reikalavimus ir norminius reglamentavimus – projekte yra laikomasi želdinių apsaugos, aukštingumo, tūrio ir kitų valstybės institucijų nurodytų projekto kriterijų. Visos valstybės ir Palangos miesto savivaldybės administracijos institucijos detaliojo plano sprendiniams pritarė. Tikimės sklandaus mūsų planuojamo projekto įgyvendinimo bei galimybės ir toliau investuoti Palangos mieste“, - komentavo M. Žemaitis.
Žinote nelegalių ir savavališkų statybų atvejų Lietuvos parkuose, draustiniuose, valstybinėje žemėje arba kai statybos prasidėjo be leidimų taip pat įtartinų žemės užgrobimo atvejų bei sandorių? Kviečiame informacija pasidalinti su portalu DELFI. Garantuojame šaltinių konfidencialumą. Rašykite laiškus elektroniniu paštu birute.davidonyte@delfi.lt.