26 pacientų organizacijoms atstovaujanti I. Drėgvienė penktadienį protestavo prie Prezidentūros. Piketuotojai kreipėsi į prezidentę Dalią Grybauskaitę prašydami atkreipti dėmesį į šią savaitę Seime priimtą konservatyvų Pagalbinio apvaisinimo įstatymą, kuriame, pasak jų, neatsižvelgiama į medicinos mokslo pažangą ir moters bei vaiko sveikatos tausojimą, diskriminuojami onkologinėmis ir genetinėmis ligomis sergantys žmonės. Prie Prezidentūros piketavo socialdemokratų, Liberalų sąjūdžio ir Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) atstovai.
„Mano vyrui buvo diagnozuota onkologinė liga, gydytojai sakė, kad po taikyto gydymo mano vyras negalės turėti vaikų, kreipėmės į vaisingumo kliniką, laikas spaudė, šaldėme vyro lytines ląsteles ir po to, kai jas turėjome, galėjome pasinaudoti pagalbinio apvaisinimo procedūra. Mes spėjome tą padaryti, kai kurie pacientai to nepadaro, nes gydymą reikia pradėti čia ir dabar, nėra netgi fiziškai galimybių užsišaldyti lytines ląsteles“, – savo istoriją pasakojo sveikus dvynukus auginanti I. Drėgvienė. Jei prezidentė pasirašys Seimo priimtą įstatymą, tokios šeimos kaip jos Lietuvoje susilaukti vaikų negalės.
I. Drėgvienė taip pat kritikuoja sukuriamų embrionų skaičiaus ribojimą – taip visi iki trijų sukurtų embrionų turėtų būti perkelti į moters organizmą. Taip, sako pašnekovė, įstatymas skatina daugiavaisį nėštumą, mat gali prigyti visi embrionai. „Dėl daugiavaikių nėštumų didelė rizika, kad vaikai gims neišnešioti. Mūsų vaikai gimė 27 savaičių. Dabar Lietuva pirmauja daugiavaisių nėštumų skaičiumi“, – sakė pašnekovė.
I. Drėgvienės teigimu, dėl įstatymo vaikų negalėtų tikėtis ir šeimos, turinčios genetinės ligos paveldimumą. „Labai apmaudu. Seimo nariai negali nuspręsti, kokį gydymo būdą pasirinkti, šeima turi nuspręsti, juk nevaisingumas yra liga, ligas gydo gydytojai, tikrai ne Dangutė Mikutienė su Seimo narių grupe, kurie registravo šią pataisą. Šiandien Seimo nariai nusprendė, kaip reikia atlikti pagalbinį apvaisinimą, rytoj Seimo nariai nuspręs, kaip reikia transplantuoti širdį ar dar ką nors. Palikime porai ir specialistams spręsti, kokį gydymo būdą pasirinkti“, – ragino pašnekovė.
Ji svarstė, kad gal kažkam apsimoka kuo labiau moteris skatinti hormoniniais vaistais.
Ne mokslas, o Bažnyčios dogmos
„Šis įstatymas – galiu drąsiai sakyti tiek pacientų organizacijų vardu, tiek ir moters, kuri pagalbinio apvaisinimo būdu susilaukė vaikų, vardu – jis žalojantis moterų, vaikų sveikatą, jis diskriminuoja didelę dalį pacientų – onkologinių pacientų, genetinės ligos nešiotojų“, – kalbėjo I. Drėgvienė.
Jos tvirtinimu, priimtas įstatymas visiškai nesiremia mokslo pažanga, o pagrįstas „Bažnyčios dogmomis“. Pasak I. Drėgvienės, žmonėms, kurie tiki mokslo pažanga ir pasitiki medicina, turi būti sudaryta galimybė rinktis.
Moteris piktinasi, kad įstatymu uždrausta lytinių ląstelių donorystė. Pašnekovės teigimu, yra po onkologinių ligų išgijusių žmonių, kurie po gydymo visiškai sveiki, darbingi, tačiau dėl užklupusios ligos liko nevaisingi. „Jie priversti važiuoti į kitas Europos šalis ir naudotis lytinių ląstelių donoryste tam, kad galėtų sulaukti vaikų. Pabrėžtina, kad nė vienoje Europos Sąjungos šalyje nėra draudžiama lytinių ląstelių donorystė, ji uždrausta tik Lietuvoje“, – akcentavo bendrijos „Kraujas“ pirmininkė.
A. Zuokienė: įvyko didžiulis nesusipratimas
„Ne eksperimentams su moterimis“, – tokį plakatą laikė piketavusi Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) narė Agnė Zuokienė. Pasak A. Zuokienės, toks įstatymas reikš, kad į moters gimdą bus įdėt iki trijų ląstelių, kas gali lemti daugiavaisį nėštumą. „Tai nepateisinama praktika, nes visame pasaulyje geroji praktika sako – tik vienas, nebent tai antras ar trečias kartas, jei ankstesni bandymai nesėkmingi, tada galima įdėti du, bet tikrai ne tris“, – DELFI sakė A. Zuokienė.
Pasak jos, tai lems ne tik didžiulį iššūkį moters organizmui, šeimos ateičiai, šeimos gyvenimui, bet ir gresia neišnešiotu nėštumu, tampančiu didžiule našta mokesčių mokėtojams. Politikės žiniomis, vieno neišnešioto naujagimio priežiūra kainuoja apie 30 tūkst. eurų.
„Tai nežmoniška, aš nustebęs“, – lietuvišką situaciją apibūdino pro šalį ėjęs ir protestą stebėjęs profesorius Iš Tel Avivo universiteto Ilanas Cohenas. Jis aiškino, kad Izraelyje dirbtinio apvaisinimo procedūros nemokamos pirmiems dviem vaikams. Šioje šalyje galima kiaušinėlių ir spermatozoidų donorystė. Specialistas prognozavo, kad po tokio sprendimo Lietuvos moterys vyks gydytis į Ispaniją.
Piktinasi „bažnytine nemoksliška gyvybės pradžios samprata"
„Mes siekiame, kad Lietuvoje būtų sudaryta galimybė rinktis pažangų Pagalbinį apvaisinimą visiems nevaisingiems žmonėms ir tiems, kuriems jis reikalingas dėl galimybės perduoti negydomas genetines ligas“, – teigiama piketo organizatorių pareiškime.
D. Grybauskaitė jau yra sulaukusi ne vieno raginimo vetuoti Pagalbinio apvaisinimo įstatymą. Lietuvos universitetų medikų bendruomenės ir pacientų organizacijos kreipimesi tvirtina, kad įstatymas žaloja pacientų sveikatą.
„Įstatymas nesąžiningai iškelia bažnytinę nemokslišką gyvybės pradžios sampratą aukščiau nevaisingų Lietuvos piliečių, motinos ir vaiko sveikatos interesų“, – sakoma kreipimesi, kurį pasirašė daugiau kaip šešiasdešimt akademinės bendruomenės atstovų – Vilniaus universiteto, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų bei dvidešimt vienos pacientų organizacijos atstovai. Jų teigimu, Seimas, pritaręs D. Mikutienės ir Seimo narių grupės pataisoms, įtvirtino Lietuvos Respublikos Konstitucijos, medicinos mokslo ir žmogaus orumo neatitinkančias nuostatas, kurios:
atima galimybę užkirsti sunkių genetinių ligų perdavimą vaikams, nes nesudaro galimybių atlikti mokslu įrodytus, patikimus embriono genetinius tyrimus iki jų perkėlimo į moters kūną;
nesudaro galimybių vėžiu sergantiems pacientams, dėl chemoterapijos ar spindulinio gydymo praradusiems vaisingumą, susilaukti vaikų, nes draudžia lytinių ląstelių donorystę;
iš esmės nustato prievartinį embrionų perkėlimą moteriai, nesudarydamas galimybių sutikimą dėl pagalbinio apvaisinimo atlikimo atšaukti po embriono sukūrimo; sudaro sąlygas negyvybingus embrionus perkelti į moters kūną;
sukelia riziką moters bei vaiko sveikatai ir gyvybei, nes moterims, nepastojusioms po pirmosios pagalbinio apvaisinimo procedūros, verčia kartoti sveikatai ir gyvybei pavojingus hormoninės stimuliacijos, pilnos nejautros ir chirurginės intervencijos ciklus, nors įstatymu leidus embrionų šaldymą to galima būtų išvengti.
Vetuoti priimtą įstatymą prezidentės ketina prašyti ir sveikatos apsaugos ministras Juras Požela, tą jau padarė Liberalų sąjūdis.
DELFI primena, kad Seimas antradienį baigė kelerius metus trukusias diskusijas ir įstatymu įteisino pagalbinį apvaisinimą, pasirinkęs konservatyvųjį kelią, kuris draudžia embrionų šaldymą. Priimtas variantas, kad embrionų turi būti sukuriama tiek, kiek vienu metu jų bus perkelta į moters organizmą. Sukurtų embrionų skaičius negalės viršyti trijų.
Uždrausdamas embrionų šaldymą, Seimas kartu išbraukė anksčiau projekte buvusią nuostatą, kuri pagalbinio apvaisinimo procedūras leido taikyti, kai siekiama išvengti ligos, sukeliančios didelę negalią. Pagal patvirtintą reguliavimą, pagalbinio apvaisinimo procedūros bus galimos tik nevaisingoms poroms.