Kaip DELFI sakė vienas iniciatyvinės grupės narių Rolandas, tai – performatyvus piliečių susirinkimas. Apie 50 žmonių prie pat Vyriausybės durų pasistatė palapines, susėdo ant žemės ir neketina trauktis tol, kol „nebus reakcijos iš valdžios“.
Įėjimas į Vyriausybę uždengtas plakatu „Diržas jau trina kaulą“. Jaunuoliai prie Vyriausybės atsivežė dviračius, vaizdo kameras, ėmė mušti būgnais.
Prie Vyriausybės dirba policija ir Vadovybės apsaugos departamento pareigūnai. Pareigūnai protestuotojus informavo apie pažeistą Susirinkimų įstatymą ir tai, kad šie per arti Vyriausybės.
Pasak protestuojančio Rolando, tai nėra partinė akcija, o pilietinis aktyvizmas. Į Vilnių protestuotojai, tarp kurių didelė dalis studentų, iš Kauno traukiniu atvyko apie 19 val., žygiuodami ir skanduodami šūkius pasiekė V. Kudirkos aikštę. Jie aiškina apie susirinkimą pranešę sostinės savivaldybei.
Organizatorių teigimu, tai nėra partinė akcija, o pilietinis aktyvizmas. Protestuotojai – tie patys jaunuoliai, kurie savaitę protestavo Kaune, priešais savivaldybę esančiame Miesto sode.
Tuo metu policijos pareigūnai DELFI sakė, kad akcijos dalyviai užfiksuoti, bus sprendžiama dėl jų patraukimo administracinėn atsakomybėm, tačiau vaikyti neketinama.
K. Trečiokas akciją sukritikavo
Akciją ketvirtadienį sukritikavo Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas, stebėdamasis, kodėl šie protestuotojai savo pozicijos ir pasiūlymų nepateikė dar svarstant projektą Seime.
„Reikšti savo nuomonę, pasirinkti būdus protestuoti yra jų teisė. Apskritai, kad jaunimas turi poziciją, labai sveikinu. Bet aš manau, kad prieš tokias akcijas reikia padaryti visą kitą, visus namų darbus, tartis, teikti siūlymus, gauti atsakymus. Aš nejutau viso to proceso metu jaunimo aktyvumo: buvo profsąjungos, buvo kiti dariniai, bet šita grupė kažkaip dabar tik atsibudo“, - Žinių radijui sakė K. Trečiokas.
DELFI primena, kad nepaisydamas daugybės abejonių, kurias išsakė darbuotojų ir darbdavių atstovai, taip pat prezidentė, Seimas antradienį priėmė naują Darbo kodeksą, kurio įsigaliojimas paveiks daugelį dirbančiųjų.
Viena naujovių, kurią balsuodami priėmė Seimo nariai, yra nenustatytos apimties darbo sutartys. Sudarius ją darbo darbo atlikimo laikas iš anksto nebus nustatytas, tačiau darbuotojas įsipareigos darbą atlikti darbdavio kvietimu. Minimali trukmė, kurią turės išdirbti tokią „tuščią“ sutartį pasirašęs darbuotojas - 8 val. per mėnesį. Jeigu negaus darbdavio kvietimo, jam turės būti sumokėtas atlyginimas už 8 valandų darbą.
Be kita ko, Seimas pritarė, kad kasmetinės atostogos būtų skaičiuojamos ne kalendorinėmis dienomis, kaip yra dabar, bet darbo dienomis. Įprastai bus suteikiama 20 darbo dienų atostogų, viena iš atostogų dalių negalės būti trumpesnė nei 10 darbo dienų.
Taip pat, pagal jau priimtas DK nuostatas, darbdaviams bus lengviau sudaryti ilgesnes terminuotas sutartis, o laikinam įdarbinimui (kad ir užsienyje) įmonėms nereikės licencijavimo. Nuo 2017 metų ne dėl jo kaltės atleidžiamam darbuotojui, vienoje vietoje dirbusį vienerius ar daugiau metų, bus išmokama dviejų vidutinių darbo užmokesčių išeitinė išmoka, o iki metų - pusės darbo užmokesčio išmoka.
Seimas taip pat nustatė, kad kai darbo sutartis nutraukiama darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės, darbuotojas turės būti įspėjamas prieš vieną mėnesį, o išdirbus trumpiau negu vienerius metus, – prieš dvi savaites. Šie terminai dvigubinami darbuotojams, kurie augina vaiką iki 14 metų ir kuriems iki pensijos likę mažiau kaip 5 metai, trigubinami - jei lieka mažiau kaip dveji metai bei neįgaliesiems.