Gegužės pabaigoje-birželio pradžioje savo balsą už liberalus Seimo rinkimuose buvo pasiryžę atiduoti 6 proc. apklaustų rinkėjų – beveik 6 procentiniais punktais mažiau nei prieš mėnesį. Skaičiuojant tik tuos rinkėjus, kurie apklausos metu teigė tikrai dalyvausią Seimo rinkimuose, rezultatai geresni – Liberalų sąjūdį palaikytų 8 proc. piliečių, rodo naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovės „Baltijos tyrimai“ atlikta apklausa. Analogiškos apklausos metu gegužės pradžioje už liberalus būtų balsavę 14 proc. rinkėjų, tvirtai apsisprendusių eiti į rinkimus.
„Baltijos tyrimų“ analizė atskleidė, kad už Liberalų sąjūdį balsuotų 34 proc. respondentų, kurie šią politinę jėgą palaikė 2015 m. kovą vykusiuose savivaldos rinkimuose. Didžiausią liberalų rinkėjų dalį „nusiviliojo“ Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (17 proc.), socialdemokratai (10 proc.), konservatoriai (7 proc.) ir Artūro Zuoko vadovaujama Lietuvos laisvės sąjunga (6 proc.). Dar 18 proc. Liberalų sąjūdžio buvusių rėmėjų teigė, kad Seimo rinkimuose dalyvauti neketina arba kol kas nežino, už ką balsuos.
Jei rinkimai vyktų artimiausią sekmadienį, juose dalyvautų 42 proc. respondentų (5 proc. punktais mažiau nei prieš mėnesį), o 28 proc. teigė prie balsadėžių nesirengią eiti (prieš mėnesį tokių buvo 23 proc.). 30 proc. piliečių dar nėra apsisprendę, ar eis į rinkimus.
Iš asmenų, kurie ketina balsuoti, 22 proc. palaikytų socialdemokratus, apie 17 proc. – Ramūno Karbauskio vadovaujamus valstiečius ir žaliuosius, 14 proc. – Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus, po 10 proc. – Darbo partiją bei Tvarką ir teisingumą, 8 proc. – Liberalų sąjūdį, 5 proc. – Lietuvos lenkų rinkimų akciją-Krikščioniškų šeimų sąjungą (LLRA-KŠS). Atitinkamai 3 ir 1 proc. gautų A. Zuoko liberalai ir Lietuvos žaliųjų sąjunga.
Kitų pagrindinių partijų rinkėjų lojalumas išlieka aukštas: devyni iš dešimties (91 proc.) LLRA-KŠS rinkėjų, už šią partiją balsavusių savivaldos rinkimuose, teigė savo nuomonės nekeisią ir būsimuose Seimo rinkimuose. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai pavyktų išlaikyti 85 proc. tokių rinkėjų, konservatoriams – 81 proc., Tvarkai ir teisingumui – 80 proc. Didesnė balsų „migracija“ buvo stebima tarp socialdemokratų ir „darbiečių“ rinkėjų: socialdemokratus rudenį žada palaikyti 72 proc. už šią partiją pernai savivaldos rinkimuose balsavusių respondentų, Darbo partija gali tikėtis išlaikyti 63 proc. rinkėjų.
E. Masiulio nuopolis — vienas didžiausių istorijoje
Po įtarimų paėmus didelės vertės kyšį buvusio Liberalų sąjūdžio lyderio Eligijaus Masiulio reitingas per mėnesį krito 35 procentiniais punktais. E. Masiulio reitingas krito po skandalo, kai jam su „MG Baltic“ susijusioje istorijoje buvo pateikti įtarimai prekyba poveikiu, neteisėtu praturtėjimu ir kyšininkavimu. Iš viso kratos metu pas jį namuose rasta 250 tūkst. eurų.
Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ gegužės 26-birželio 6 dienomis atliktos apklausos duomenimis, E. Masiulį palankiai vertinančių rinkėjų dalis sumažėjo nuo 51 proc. iki 16 proc., o nepalankiai vertinančių padidėjo 36 procentiniais punktais – nuo 37 proc. iki 73 proc.
Tai pats prasčiausias šio politiko vertinimas nuo 2003 metų gegužės mėnesio, kai apklausose jis buvo pradėtas analizuoti. Tada 20 proc. jį įvertino palankiai, 20 proc. nepalankiai ir 60 proc. neturėjo nuomonės ar nežinojo tokio politiko.
„Baltijos tyrimų“ analitikai atkreipia dėmesį, kad tai nėra pats didžiausias šalies politiko teigiamų vertinimų kritimas, nes 2003 rudenį palankiai vertinančių tuometinį Prezidentą Rolandą Paksą per mėnesį sumažėjo 44 procentiniais punktais.
Neliko respondentų nepastebėtas ir Antano Guogos trumpas bandymas vadovauti liberalams, pasibaigęs pasitraukimu iš partijos. Lyginant su gegužės mėnesio pradžioje atliktos apklausos rezultatais, gyventojų, palankiai vertinančių šį europarlamentarą, sumažėjo 10 procentinių punktų. Jį palankiai vertino 37 proc., nepalankiai – 47 proc., neturėjo nuomonės 16 proc. apklaustųjų.
Tiek pat sumažėjo ir Kauno mero Visvaldo Matijošaičio vertinimas.
7 procentiniais punktais pablogėjo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų partijos pirmininko Ramūno Karbauskio vertinimas, 4 procentiniais punktais sumažėjo palankiai vertinančių buvusį vidaus reikalų ministrą Saulių Skvernelį, o 3 procentiniais punktais sumažėjo respondentų, palankiai vertinančių naująjį Liberalų sąjūdžio pirmininką bei Vilniaus merą Remigijų Šimašių.
Per pastarąjį mėnesį 6 procentiniais punktais padaugėjo gyventojų, palankiai vertinančių Premjerą bei Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininką Algirdą Butkevičių ir Seimo Nacionalinio saugumo komiteto pirmininką Artūrą Paulauską, o 3 procentiniais punktais birželio pradžioje apklausti gyventojai palankiau įvertino Europos Parlamento narę Viliją Blinkevičiūtę, Seimo narį Petrą Gražulį bei Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) pirmininką Artūrą Zuoką.
Birželio pradžioje šalies gyventojai palankiausiai vertino kadenciją baigusį Prezidentą Valdą Adamkų, kurį 74 proc. įvertino palankiai, Prezidentę Dalią Grybauskaitę – 63 proc., ekonomistą Gitaną Nausėdą – 56 proc., R. Karbauskį – 55 proc., S. Skvernelį – 55 proc., ekonomistę, Vilniaus miesto savivaldybės narę Aušrą Maldeikienę – 54 proc. irgi vertino palankiai.
Dar 4 visuomenės veikėjus šalies gyventojai įvertino daugiau palankiai nei nepalankiai – tai europarlamentarė socialdemokratė V. Blinkevičiūtė, užsienio reikalų ministras Linas Antanas Linkevičius, parlamentaras Naglis Puteikis ir R. Šimašius.
Nepalankiausiai šalies gyventojai įvertino šiuos 6 politikus – E. Masiulį, kurį 73 proc. įvertino nepalankiai, konservatorių Andrių Kubilių – 72 proc., Lietuvos lenkų rinkimų akcijos pirmininką Valdemarą Tomaševskį – 71 proc., Seimo Pirmininkę „darbietę“ Loretą Graužinienę – 70 proc., konservatorių patriarchą Vytautą Landsbergį – 64 proc. ir A. Zuoką – 61 proc. vertino nepalankiai.
Dar 6 politikus daugiau nei pusė apklaustų gyventojų įvertino nepalankiai – tai „darbiečių“ lyderis Valentinas Mazuronis, R. Paksas, „tvarkietis“ Petras Gražulis, konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis, A. Butkevičius bei konservatorė Irena Degutienė.