Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, birželio-ąją vyraus antros ir trečios, vietomis išliks pirmos klasės miškų gaisringumas. Birželio 23-ąją vyraus antros ir trečios, šiaurės rytinėje šalies dalyje kai kur bus ketvirtos klasės miškų gaisringumas.

Esant sausiems ir karštiems orams, kurie išdžiovina miškus, pelkes ir durpynus, savivaldybės raginamos apriboti lankymąsi šalies miškuose. Pasak LRT.lt kalbintų Aplinkos ministerijos atstovų, kol kas to nereikia, tačiau situacija nuolat stebima.

Aplinkos ministerijos (AM) viceministras Linas Jonauskas sako, kad Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba nuolat pateikia duomenis apie gaisringumo klases ir taip stebimos tendencijos, kada ir kokiame rajone gaisringumas gali didėti.

„Kuo aukštesnė gaisringumo klasė, tuo budėjimas ir parengtis yra aukštesni. AM kasmet kreipiasi praktiškai į visas Lietuvos savivaldybes ir ragina jas riboti fizinių asmenų lankymąsi miškuose, siekiant apsisaugoti nuo gaisrų“, – portalui LRT.lt kalbėjo L. Jonauskas.

Savo ruožtu aplinkos ministras K. Trečiokas tikina, kad atėjus sausroms ir esant dideliam gaisringumui, žmonių lankymasis miškuose bus apribotas ir taip bus saugomas miškas.

Kaip LRT RADIJUI prognozavo sinoptikė Judita Liukaitytė, nuo trečiadienio kritulių Lietuvoje bus vis mažiau ir termometrų stulpeliai kils vis aukščiau.

K. Trečiokas apie Kuršių nerijos gaisrą: tikiuosi, tai nepasikartos

2014-ųjų balandį Kuršių nerija išgyveno tikrą siaubą – kilęs gaisras supleškino 117,6 hektarų miško. Dar didesnė nelaimė šioje unikalioje Lietuvos vietoje nutiko 2006-aisiais, kai išdegė net 235 hektarai Smiltynės miško.

K. Trečioko pasiteiravus, ar nepasikartos Kuršių nerijos tragedija ir dabar miško gaisrų aptikimo sistema veikia tinkamai, ministras teigė: „Geras klausimas. Tikimės, kad tai negali pasikartoti. Žinoma, klimato sąlygos šiuo metu yra palankios [nekilti gaisrams], bet viskas gali pasikeisti atšilus orams – tuomet miškai greitai pradžiūsta. Informavimo sistema veikia, išbandyta ne kartą ir reaguoja tinkamai. Kartais ji yra netgi per jautri, sureaguoja į rūką ir pan. Bet geriau pasitikrinti, nei nepastebėti. [...] Miškininkai yra pasirengę ir, manau, išvengsime didelių gaisrų.“

Kęstutis Trečiokas

LRT.lt primena, kad ši sistema iš viso kainavo apie 13 mln. eurų (44 mln. litų). Jai įrengti urėdijos skyrė apie 5 mln. eurų (17 mln. litų), ES fondų parama sudarė apie 8 mln. eurų (27 mln. litų).

Vasarą didžiausias gaisrų pavojus būna Kuršių Nerijos, Dzūkijos, Rytų Lietuvos miškuose, kur medynai itin degūs, o juose – daugybė lankytojų.

Aplinkos viceministras L. Jonauskas tikina, kad situacija dabar ir 2014-aisiais, kai kilo gaisras Kuršių nerijoje, – skirtinga. „Yra tam tikrų niuansų, kurie, matyt, skiriasi nuo Kuršių nerijos atvejo, įvykusio prieš dvejus metus. Ten nacionalinio parko žmonės nebuvo pasirengę stebėti, manė, kad gaisringumo rizika padidės vėliau. Tuomet dar nebuvo budima, kalbu apie Smiltynės pultą, iš kurio valdomi du bokštai Kuršių nerijoje. Gaisrą tuomet užfiksavo Kretingos urėdijos, vėliau – Šilutės urėdijų bokštai. Tai reiškia, kad šiek tiek praradome laiko“, – pasakoja viceministras.

Linas Jonauskas

Anot jo, dabar parengtis yra kur kas geresnė, dirba budintys darbuotojai, situacija stebima. „Žinoma, niekada negali visiškai išvengti tokių nelaimių, bet, matyt, prevencinis darbas, kuriuo užsiima ministerija ir pavaldžios struktūros, duoda rezultatų. Informuojame žmones apie didžiausias grėsmes ir primename, kad 99 proc. gaisrų kyla būtent dėl žmogaus rankos – numestos nuorūkos ar stiklo šukės, neleistinose vietose kuriamų laužų, būna ir tyčinių padegimų, bet mažiau“, – tęsia L. Jonauskas.

Kaip teigia viceministras, už pažeidimus numatyta ir atsakomybė. Neatsargus elgesys su ugnimi reikš baudą, o jei bus sukeliamas gaisras miške, bauda gali perkopti ir 1 tūkst. eurų. „Taip pat yra skaičiuojama žala, kurią žmogus padaro gamtai, miškui. Jei supleškėtų hektaras miško, žmogui tai gali kainuoti ir dešimtis tūkstančių eurų“, – skaičiuoja L. Jonauskas.

Tačiau, kaip pripažįsta ministras K. Trečiokas, ne visuomet pavyksta sugauti kaltininkus. „Jei numeta nuorūką, pagauti sunku, jei palieka neprižiūrėtą laužą – lengviau. Bet svarbiausias dalykas yra prevencija, nes kilus gaisrui pažeidėją nustatyti sunku“, – sako ministras.

Kaltųjų nepavyko rasti ir dėl prieš dvejus metus kilusio Kuršių nerijos gaisro – buvo kreiptasi į prokuratūrą, neatmesta ir padegimo versija, tačiau priežasties nustatyti taip ir nepavyko.

„Visko būna. Praėjusią savaitę kilo gaisrai Pabradėje. Spėjama, kad galima priežastis ta, jog kariškiai per pratybas galbūt naudojo sprogmenis ar šaudmenis, dėl kurių ir galėjo užsidegti sausas miškas. Neturėtų būti sunku nustatyti gaisro kilimo priežastį“, – teigia L. Jonauskas.

Po pratybų buvo kilęs gaisras ir praėjusiais metais – Generolo Silvestro Žukausko poligono teritorijoje Pabradėje po pratybose „Įniršęs ulonas“ vykusių kovinių šaudymų užsidegė mokomasis laukas, vėliau gaisras persimetė į miško vakarinę pusę.