„Po intensyvaus devynių mėnesių darbo NATO pajėgų integravimo vienetas, kuriame tarnauja itin patyrę ir profesionalūs 14 šalių atstovai, pasiekęs pilną operacinį pajėgumą, yra pajėgus užtikrinti, kad, jei NATO ypač greito reagavimo pajėgoms prireiktų atvykti į Lietuvą, mes būtume pasirengę vykdyti savo užduotį – prisidėti prie greitesnio ir sklandesnio šių pajėgų ir vėlesnio kitų pajėgų atvykimo į Lietuvą,“ – sako NATO pajėgų integravimo pajėgų Lietuvoje vadas pulkininkas Jakobas Larsenas, pabrėždamas, kad ypač vertina Lietuvos, kaip priimančiosios šalies, paramą.
Lietuvos kariuomenės vadas ltn. gen. J. V. Žukas pasirašė raportą apie NATO pajėgų integravimo vieneto Lietuvoje pasiektą pilną operacinį pajėgumą , kuris bus perduotas Vyriausiajam sąjungininkų pajėgų vadui Europoje generolui Curtisui Scarparrotti.
Po devynių mėnesių intensyvaus darbo pasiektas pilnas operacinis pajėgumas yra svarbus NATO viršūnių susitikimo Velse 2014 m. priimtų sprendimų realizavimas ir pirmasis žingsnis, leidžiantis NATO pajėgų integravimo vienetui Lietuvoje vykdyti savo misiją – užtikrinti operatyvų NATO ypač greito reagavimo pajėgų ir kitų sąjungininkų vienetų dislokavimą Lietuvoje.
Veikdamas Lietuvoje NATO pajėgų integravimo vienetas taip pat remia sąjungininkų pajėgų pratybas ir kitas saugumo užtikrinimo priemones, prisideda prie Lietuvos gynybos planavimo, identifikuoja infrastruktūros objektus, būtinus greitam sąjungininkų pajėgų dislokavimui Lietuvoje.
Sprendimą įsteigti NATO pajėgų integravimo vienetus iš viso šešiose valstybėse – Bulgarijoje, Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Lietuvoje ir Rumunijoje – NATO šalių ir vyriausybių vadovai priėmė praėjusiais metais Velso viršūnių susitikime 2014 m. rugsėjo mėn. Visi šeši vienetai oficialiai aktyvuoti nuo 2015 m. rugsėjo 1 dienos. Planuojama, kad visą operacinį pajėgumą šie vienetai pasieks iki 2016 metais Varšuvoje vyksiančio NATO viršūnių susitikimo.
Apie pilną operacinį pajėgumą jau taip pat yra paskelbę NATO pajėgų integravimo vienetai Estijoje, Latvijoje ir Lenkijoje.