Naujasis komandos narys – tai Virgilijus Poderys, buvęs Vertybinių popierių komisijos vadovas ir buvęs Valstybės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininkas.

Tačiau pikantiškiausia, kad V. Poderys konservatorių ir liberalų valdymo laiku dirbo ekonomikos direktoriumi naują atominę elektrinę vystyti turėjusiose bendrovėje „Visagino atominė elektrinė“.

Prieš tai jis buvo „Leo LT“ bendrovės stebėtojų tarybos prezidentas. „Leo LT“ buvo nacionalinė elektros energetikos bendrovė, turėjusi statyti atominę elektrinę: mažasis akcininkas buvo su VP grupe susijusi „NDX energija“, didysis – valstybė.

Virgilijus Poderys
Foto: DELFI (R. Achmedovo nuotr.)

Vėliau konservatoriai bendrovę išformavo ir įkūrė bendrovę „Visagino atominė elektrinė“, kurioje „NDX energijos“, kaip akcininko, nebebuvo.

Tuo tarpu valstiečiai žalieji tuo pačiu laikotarpiu darė viską, kad Visagino atominė elektrinė (VAE) niekada nebūtų pastatyta.

R. Karbauskio partija 2012 m. prisidėjo prie referendumo organizavimo prieš VAE statybas. Jį laimėjo tie, kurie teigė, kad naujos branduolinės jėgainės Lietuvai nereikia.

R. Karbauskio partijos nariai protestuoja prieš VAE
Foto: DELFI / Valdas Kopūstas

R. Karbauskis teigė, kad V. Poderys bus kandidatas į energetikos ministrus.

„V. Poderys sustiprina mūsų komandą ir tikimės, kad jis mums padės atstovauti klausimais susijusiais su energetika. Tikiu, kad tai gali būti kandidatas į energetikos ministrus. Tai dar vienas žmogus, kuris papildo mūsų profesionalų kreivę“, - sako R. Karbauskis.

„Apsisprendimas buvo paprastas ir lengvas. Visi žinome, kad šis judėjimas renka profesionalus. Jaučiuosi tam pribrendęs – turi gyvenimiškos ir dalykinės patirties. Todėl šiandien esu čia“, - teigė V. Poderys.

Parašo po AE projektu dabar nedėtų

Pasiteiravus apie nuostatas atominės energetikos klausimu ir kiek jos sutampa su valstiečių žaliųjų vertybėmis, jei jis anksčiau dirbo VAE vystyti turėjusioje bendrovėje, V. Poderys pirmiausia paaiškino apie vykstančius pokyčius energetikos srityje.

Jo teigimu, prieš aštuonerius ar dešimt metų dauguma ekspertų buvo įsitikinę, kad atėjo branduolinis renesansas, tuo metu daug šalių Rytų Europoje arba pradėjo, arba atnaujino, arba pagreitino savo atominių elektrinių projektus - taip darė Bulgarija, Rumunija, Čekija, Lenkija, Lietuva, Slovakija.

Pasak V. Poderio, tuo metu elektros kainos rinkoje buvo dvigubai didesnės, todėl daug šalių vystė atominę energetiką. Paskui kainos ėmė kristi, panašiu metu Japonijoje Fukušimos atominėje elektrinėje įvyko avarija, todėl pasaulyje išaugo saugumo reikalavimai atominėms elektrinėms. Tai automatiškai išaugino atominių elektrinių statybų kainas, todėl šalys pradėjo nusisukti nuo branduolinės energetikos.

„Situacija rinkoje tokia, kad branduolinė energetika tiesiog nekonkurencinga, nauji projektai nekonkurencingi. Dėl to visi projektai arba sustabdyti, arba pristabdyti, arba vegetuoja. Ir atsakant į jūsų klausimą: aš esu tarp tų energetikos specialistų, kur nedėčiau parašo ir nesugebėčiau apginti atominio projekto. Dėl to prieštaravimų nematau, o tuo metu buvo toks laikas", - sako V. Poderys.

S. Skvernelis kandidatuos Vilniuje

Dar vienas taip vadinamas valstiečių ir žaliųjų profesionalas, buvęs partijos vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis. Pastarasis keičia miestą, kuriame kandidatuos vienmandatėje apygardoje: anksčiau buvo mąstoma apie Kauną, dabar planuose – Vilnius, tačiau tam dar turi pritarti valstiečių žaliųjų taryba.

„Esminis argumentas, į kurį mes negalime atsižvelgti, kad Vilnius yra labai svarbus, Lietuvos sostinė. Manome, kad Vilnius nepelnytai nuvertintas – nė vienos partijos lyderis Vilniaus nepasirinko. Tai Vilniaus nuvertinimas. Dalyvavimas kitoje apygardoje pakenktų bendravimui su rinkėjais. Kaunui nebūčiau galėjęs skirti tiek dėmesio, todėl būčiau nuvylęs Kauną. Dalyvavimas Seimo rinkimuose Vilniuje bus didelis iššūkis“, - teigė S. Skvernelis.

Valstiečiai žalieji taip pat priminė apie liberalų skandalą.

„Pakankamai stipriai pakirstas žmonių pasitikėjimas politika. Vilnius buvo epicentras. Nuo čia reikia pradėti atkurti pasitikėjimą. Nemanau, kad Kaunas mažiau svarbus – man jis ypatingai svarbus. Aš jam skirsiu ypatingą dėmesį, skirsime žmones, kurie tinkamai atstovaus Kaunui“, - sako S. Skvernelis.

„Kaune turime visą būrį kandidatų, kurie labai stipriai atstovaus Kaunui. Tai žmonės susiję su „Vieningo Kauno“ organizacija“, - kalbėjo R. Karbauskis.

Valstiečiai žalieji taip pat penktadienį tvirtins ir rinkiminį šūkį - „Orus žmogus – stipri valstybė“.

Kaip DELFI jau rašė, S. Skvernelis taps valstiečių žaliųjų kandidatu Nr. 1 sąraše į daugiamnadatę apygardą. Nr. 2 bus Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas R. Karbauskis.

Pastarasis interviu DELFI aiškino, kad S. Skverneliui numatytos arba Seimo pirmininko, arba premjero pareigos pergalės rinkimuose atveju. Jei S. Skvernelis taptų Seimo pirmininku, premjero postas, pasak R. Karbauskio, tektų europarlamentarui Broniui Ropei.

Interviu R. Karbauskis tai pat minėjo, kad kultūros ministro portfelis galėtų atitekti buvusiai Lietuvos kultūros atašė Švedijoje Lianai Ruokytei.

Kiti kandidatai:

- buvęs socialdemokratų premjero patarėjas finansų klausimais Stasys Jakeliūnas,
- psichiatras Aurelijus Veryga,
- žmogaus teisių gynėja Dovilė Šakalienė,
- buvęs krikdemas ir konservatorius, LVŽS vicepirmininkas Dainius Kepenis,
- buvęs konservatorius Egidijus Vareikis,
- buvęs STT darbuotojas, Seimo narys Juozas Urbšys,
- buvęs socialliberalas ir socialdemokratas, Seimo narys Valerijus Simulikas,
- Seimo narė Rima Baškienė,
- Edukologijos universiteto profesorius Eugenijus Jovaiša,
- Kaimo bendruomenių sąjungos pirmininkė Guoda Burokienė,
- A. Stulginskio universiteto docentas, LVŽS vicepirmininkas Viktoras Pranckietis,
- LVŽS vicepirmininkas Tomas Tomilinas,
- buvęs pareigūnų profsąjungos vadovas Vytautas Bakas,
- Ignalinos vicemeras Gintautas Kindurys,
- buvęs socialdemokratas Zenonas Streikus.