Anot ministro, galutinė batalionų atvykimo data ir konkretūs karių skaičiai bus patvirtini NATO viršūnių susitikime Varšuvoje.
„Galima prognozuoti, kad tai bus šių metų pabaiga, vėliausiai kitų metų pradžia“, – Eltai telefonu iš Briuselio sakė J. Olekas, pridūręs, kad vieną batalioną sudaro maždaug 800-1000 karių.
„NATO dislokuos keturis rotuojamus tvirtus tarptautinius batalionus Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir Lenkijoje“, - žurnalistams Briuselyje sakė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
Antradienį Vokietijos gynybos ministrė Ursula von der Leyen patvirtino, kad šalis vadovaus vienam iš Baltijos šalyse arba Lenkijoje būsiančių junginių, tačiau konkrečios šalies nenurodė.
Anot Lietuvos pareigūnų, Berlynas yra išreiškęs valią vadovauti batalionui Lietuvoje. Vadovaujančios šalys oficialiai turėtų būti patvirtintos liepą Varšuvoje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime. Neoficialiais duomenimis, prie batalionų formavimo taip pat nori prisidėti JAV ir Didžioji Britanija, tokią galimybę svarsto ir Kanada.
Vyšegrado šalys – Lenkija, Čekija, Slovakija ir Vengrija – taip pat yra deklaravusios savo pasiryžimą Baltijos šalyse vykdyti karių rotacijas nuo 2017 m.
Atgraso Rusiją
Kiekvieno bataliono pagrindą sudarys vienos Aljanso valstybės kariai, o kitos šalys prie jo prisidės mažesniais pajėgumais. Naujienų agentūra „Reuters“ rašė, kad Jungtinės Valstijos, Vokietija ir Didžioji Britanija planuoja atsiųsti didžiąją dalį karių šiems kariniams vienetams, o ketvirtoji vadovaujanti šalis gali tapti Kanada.
NATO teigia, kad papildomi pajėgumai į Rytų Europą siunčiami reaguojant į agresyvius Rusijos veiksmus Ukrainoje ir Baltijos jūros regione. Anot Maskvos, tai kelia pavojų Rusijos saugumui, todėl šį žada imtis atsakomųjų priemonių.
Po Krymo aneksijos 2014-aisiais Baltijos šalyse jau buvo sustiprinta oro policijos misija, padidintas karinių pratybų regione skaičius, atidaryti nedideli NATO štabai kiekvienoje Baltijos šalyje.
Į Lietuvą, Latviją, Estiją ir Lenkiją Jungtinės Valstijos atsiunčia po rotuojamą kuopą karių. Reaguodami į Rusijos veiksmus Ukrainoje kiti sąjungininkai taip pat pradėjo dažniau siųsti savo pajėgas bendroms pratyboms, tačiau tai daro nereguliariai.