Remiantis migracijos procesų rodikliais, Lietuvos gyventojų skaičius kaip ir ankstesniais metais mažėja ir praėjusių metų pabaigoje siekė 2 mln. 921 tūkst. 920. Išaugo emigracija nuo 2014 m. - 36,6 tūkst., 2015 - 44,5 tūkst. asmenų, sumažėjo reemigracija - nuo 2014 m. - 19,5 tūkst. iki 2015 - 18,4 tūkst.asmenų ir sumažėjo imigracija - nuo 2014 m. - 4,8 tūkst., 2015 m. - 3,7 tūkst. asmenų, taip pat - daugiau žmonių mirė nei gimė.
Vidaus reikalų ministerijos (VRM) pirmadienį Vyriausybės pasitarime pristatytos ataskaitos duomenimis, pagrindinė priežastis, lemianti Lietuvos piliečių emigraciją, tai ekonominės gerovės paieškos. Taigi, pasak vidaus reikalų ministro Tomo Žilinsko, ypač svarbu, kad kiekviena institucija pagal savo kompetenciją realiais darbais prisidėtų prie to, kad emigracijos mastai nebeaugtų, o išvykusieji norėtų ir turėtų priežasčių, kodėl verta grįžti.
VRM, savo ruožtu, šių metų veiklos prioritetu įvardija kompetentingą pagalbą regionų bendruomenėms įgyvendinant savo idėjas bei Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų skyrimą regionų projektams, kurių tikslas - paskatinti verslumą, teigiama pranešime spaudai.
Ataskaitoje taip pat pažymima, kad 2015 m. bendras išduotų leidimų laikinai gyventi Lietuvoje skaičius lieka nepakitęs - jų išduota daugiau nei 9,7 tūkst.
Pernai daugiau leidimų išduota dirbti pagal profesijas, kurių specialistų trūko Lietuvoje - tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojams, metalinių laivų korpusų surinkėjams, restoranų virėjams, suvirintojams. 2014 m. tokių leidimų išduota 4 tūkst. 994, 2015 m. - 5 695.
Augo užsieniečiams, siekiantiems dirbti aukštos kvalifikacijos darbą, išduotų leidimų laikinai gyventi, mėlynųjų kortelių, skaičius Lietuvoje - nuo 2014 m. - 151 iki 2015 m. - 286.
Pasak ministro T. Žilinsko, įsigaliojus įstatymo "Dėl užsieniečių teisinės padėties" pataisoms, sumažėjo atvejų, kai užsieniečiai fiktyviai steigė įmones, siekdami ne vykdyti veiklą, o tik gauti leidimą gyventi Lietuvoje. Palyginti su 2014 m., 25 proc. sumažėjo ir išduotų ar pakeistų leidimų laikinai gyventi teisėtos veiklos pagrindu skaičius.
Seime taip pat svarstomos minėto įstatymo projekto nuostatos, kurias patvirtinus, Lietuvoje investuojantiems, darbo vietas kuriantiems verslininkams bei trūkstamą Lietuvoje profesinę kvalifikaciją turintiems specialistams būtų sukurtos palankesnės veiklos pradžios sąlygos.
Specialistai pažymi, kad sudėtingos padėties Artimuosiuose Rytuose sukelta intensyvi migracijos Europos kryptimi banga 2015 m. Lietuvai tiesiogiai įtakos neturėjo: palyginus pastarųjų trejų metų duomenis, matyti, kad neteisėta migracija Lietuvoje išlieka panašaus lygio.
Ministras T. Žilinskas pažymėjo, kad, įdiegus pažangias valstybės sienos su Baltarusija ir Rusija stebėjimo technines priemones bei sustiprinus sienos kontrolę, beveik trečdaliu sumažėjo neteisėtų Lietuvos valstybės sienos perėjimų per "žaliąją" sieną. Tačiau pastebima ir nauja tendencija - sulaikoma daugiau asmenų, neteisėtai esančių šalies viduje.
2015 m. buvo sulaikyti 256 nelegalūs migrantai, kurie atvyko į Lietuvą, neteisėtai kirtę valstybės sieną - 89,8 proc. visų neteisėtai Lietuvos valstybės sieną perėjusių asmenų buvo sulaikyta prie sienos su Baltarusijos Respublika.
Tuo tarpu šalies viduje buvo sulaikyti 1394 neteisėti migrantai, iš jų: 963 trečiųjų šalių piliečiai, neišvykę iš šalies iki vizos galiojimo laiko pabaigos, ir 431 neteisėtai esantis pilietis šalies viduje dėl kitų priežasčių, tai yra tie, kurie sulaikomi šalies viduje ar būna grąžinami iš kitų Šengeno erdvės valstybių.
Pastaruoju metu Lietuva labiausiai yra veikiama neteisėtos Vietnamo piliečių migracijos, kurios maršrutas driekiasi iš Rusijos į Latviją, o toliau per ES vidines sienas - į Lietuvą ir Lenkiją.
2015 m. buvo pateiktas 291 užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, t. y. 28 proc. mažiau nei 2014 m. 2015 m. priimta 17 sprendimų suteikti pabėgėlio statusą ir 69 sprendimai - suteikti papildomą apsaugą.