Dvi savaites Baltijos jūrą raižys 45 karo laivai, o ore patruliuos 60 orlaivių iš 17 NATO šalių bei valstybių partnerių. Be JAV, Vokietijos, Jungtinės Karalystės, Nyderlandų, Danijos, Lenkijos, Baltijos šalių pratybose dalyvaus Švedijos ir Suomijos karo laivai.

Lietuva pratyboms skyrė du laivus – patrulinį P12 „Dzūkas“ bei aprūpinimo laivą N42 „Jotvingis“. Be to, Lietuva vadovauja vienam iš trijų priešmininių laivų grupės junginių, kurį sudaro šeši laivai iš Latvijos, Estijos, Lietuvos, Prancūzijos ir Vokietijos bei JAV narų-išminuotojų komanda.

Pratybos BALTOPS rengiamos kasmet nuo 1971-ųjų panašiu metu – birželio pradžioje, tačiau, anot Vašingtone įsikūrusio analitinio centro Atlantic council analitiko Magnuso Nordenmano, šiemetinės pratybos skirsis nuo ankstesniųjų.

Elitinį Virdžinijos karinį institutą baigęs ekspertas teigė, kad pastaruosius kelis dešimtmečius pratybos BALTOPS buvo rengiamos labiau atsižvelgiant į taikos meto užduotis: buvo tobulinami paieškos ir gelbėjimo misijų įgūdžiai, kova prieš terorizmą ir piratus.

Oficialiai pratybos vyksta pagal tam tikrą scenarijų, imituojant susidariusį konfliktą tarp pramanytų šalių. Pratybų dalyviai pagal scenarijų yra suskirstyti į dvi grupes, iš kurių viena atlieka pagalbos suteikimo vienai iš pramanytų šalių, taip pat gynybos, kita – puolimo funkcijas.

Šios pratybos yra puiki proga patikrinti laivų įgulų pasiruošimą vykdyti karines užduotis artimas realioms sąlygoms.

Pratybų metu atliekamos ir tobulinamos karo laivų manevravimo formuotėse, laivų konvojavimo, artilerinių šaudymų, priešlėktuvinės ir antiteroristinės gynybos, minų paieškos ir nukenksminimo, kovos su povandeniniais laivais, jūrų desanto išlaipinimo krante bei kitos karinės procedūros.

Tačiau šiemet pratybose labiau akcentuojama konvencinio konflikto Baltijos jūroje scenarijus: kova su priešininko antvandeniniais, povandeniniais laivais bei orlaiviais.

Be to, Lenkijoje bus rengiamos desantinės išsilaipinimo į krantą operacijos, kurioms NATO šalys skyrė specialius laivus. Jungtinė karalystė, kaip ir pernai į pratybas BALTOPS delegavo Karališkojo Laivyno flagmaną – sraigtasparnius bei desantines valtis gabenanti „HMS Ocean“.

JAV skyrė modernų desantinį laivą „USS San Antonio“ bei vadovavimo laivą „USS Mount Whitney“. Kartu šie laivai į krantą išlaipins apie 700 JAV jūrų pėstininkų bei Armijos reindžerių.

Kaip ir pernai, pratybose dalyvaus JAV strateginiai bombonešiai B-52, kurie gali gabenti branduolinį ginklą. Tiesą, šį kartą šių milžiniškų, dar Vietnamo karo laikus menančių lėktuvų užduotis bus kita – mėtyti jūrines minas, skirtas kovai su priešininko povandeniniais laivais.

Anot M. Nordenmano, tai rodo, kad NATO yra rimtai nusiteikusi į Rusijos karinį suaktyvėjimą regione. Rusija jau kelis sykius parodė, kad nėra patenkinta NATO vaidmeniu Baltijos jūroje, kurioje Kremlius įprato šeimininkauti. Balandį Rusijos karo lėktuvai agresyviai elgėsi šalia JAV karo laivo „USS Donald Cook“ bei pavojingai manevravo netoli amerikiečių žvalgybinio orlaivio RC-135.

Be to, rusų karo laivai be išankstinio įspėjimo pastaraisiais metais surengė kelias dideles jūrines pratybas, vaikydami prekybinius ir keleivinius laivus iš tarptautinių vandenų ir netgi atskirų valstybių išskirtinių ekonominių zonų. Kaip įtariama, rusų povandeniniai laivai buvo aptikti Suomijos bei Švedijos teritoriniuose vandenyse.

Būtent todėl, anot M. Nordenmano, BALTOPS 2016 taps svarbia žinute Rusijai, kad Aljansas nusiteikęs veikti Baltijos jūroje bei pasiruošti įvairioms galimoms krizėms.

„Šių pratybų politinė žinutė prieš liepos mėnesį prasidedantį NATO viršūnių susitikimą Varšuvoje yra ypatinga. Per praėjusius panašaus lygio susitikimus Rusija stengėsi įnešti sumaišties, pavyzdžiui 2014 metais rusai pagrobė estų žvalgybininką praėjus vos kelioms dienoms po Baracko Obamos vizito Taline. Neatmestina, kad atidžiai stebėdami BALTOPS pratybas rusai mėgins jas sutrukdyti arba surengs savo žaibiškas pratybas“, – teigė ekspertas.

Būtent laivais Baltijos jūra Lietuvą, Latviją ir Estiją karinio konflikto metu galėtų pasiekti didžioji dalis karinės pagalbos.

Todėl, anot eksperto, šios pratybos taps ne tik simboline žinute, bet ir praktiniu išbandymu NATO valstybėms bei partnerėms. Mokymu metu bus tikrinama įvairių šalių sąveika rengiantis atremti antskrydžius ar povandeninių laivų atakas – tokių intensyvių tarptautinių NATO pratybų, kuriose būtų treniruojamasi kovai su priešininko laivynu nebuvo jau kelis dešimtmečius.

Paskutinį sykį didelis skaičius JAV karo laivų, įskaitant raketinį kreiserį „USS Ticonderoga“ bei galingais pabūklais ginkluotą Antrojo pasaulinio karo laikais pastatytą „USS Iowa“ dalyvavo 1985 metais.

Pratybos BALTOPS 1985, JAV karo laivas "USS Iowa"

„Šiaurės Europos šalys paskutinius kelis dešimtmečius pamiršo, ką reiškia didelio intensyvumo konfliktas bei apleido tokius įgūdžius, kaip kova su priešininko povandeniniais laivais.

Pavyzdžiui, Jungtinė Karalystė 2010 metais atsisakė savo lėktuvų, skirtų kovai su povandeniniais laivais, Nyderlandai panašiai pasielgė 2003 metais, o daugelis šalių sustabdė naujų platformų įsigijimą. Tuo tarpu JAV sumažino savo vaidmenį Europos gynybos reikaluose – jei anksčiau Europoje JAV turėjo dvi patrulinių orlaivių eskadriles, tai dabar teliko 5 lėktuvai, galintys kovoti su povandeniniais laivais“, – pabrėžė M. Nordenmanas.

Anot analitiko, yra pokyčių į gerą – Jungtinė Karalystė iš JAV nusprendė įsigyti modernių jūrinės žvalgybos lėktuvų P-8, kurie gali naikinti povandeninius laivus. Beje, amerikiečiai į pratybas BALTOPS atsiunčia būtent tokius orlaivius.

Tarptautinių strateginių studijų instituto (IISS) tyrėjas Nickas Childas teigė, kad šiemetinėse pratybose bus mokomasi iš praėjusių metų pamokų.

Anot eksperto, Baltijos jūra dėl savo seklumo yra sudėtinga povandeninių laivų veiksmams, tačiau paradoksalu, kad šioje jūroje taip pat sudėtinga aptikti povandeninius laivus.

„Todėl net jeigu rusai ir teturi tris povandeninius laivus, net vienas jų gali kelti didelę grėsmę“, – teigė N. Childsas. Jo teigimu, tai, jog Baltijos jūra nėra didelė, reiškia, jog čia sunku veikti dideliems laivų junginiams, ypač, kai Rusija Kaliningrade turi didelio nuotolio priešlėktuvinės ir priešlaivinės ginkluotės priemones, vadinamąjį A2/AD pajėgumą.

„Siekiant dislokuoti NATO desantinius laivus pirmiausiai reikėtų oro pajėgų ir laivyno priemonėmis įveikti Rusijos A2/AD pajėgumą Kaliningrade“, – pažymėjo analitikas.

Būtent todėl tokios pratybos, kaip BALTOPS, kurių metų ir ruošiamasi veikti didelio intensyvumo kariniame konflikte, yra svarbios, siekiant įgyti patirties bei gebėjimų neutralizuoti potencialią grėsmę, jei tik kiltų tokia būtinybė.
.