E. Masiulio byla: į ką buvo įdėtas kyšis ir kas tie slaptieji prokurorai

Į ką buvo įdėti 106 tūkst. eurų, kuriuos buvusiam Liberalų sąjūdžio pirmininkui Eligijui Masiuliui, įtariama, perdavė koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis? Ir kas tie trys vadinamieji slaptieji prokurorai, tiriantys šią didelio rezonanso sulaukusią bylą?

DELFI šaltiniai atskleidė daugiau pikantiškų detalių apie tai, kaip dar gegužės 10 d. popietę, apie 16 val., prie Seimo esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje dabar jau iš parlamentaro pareigų pasitraukusiam E. Masiuliui buvo perduotas, įtariama, didelio masto kyšis.

Teigiama, kad jau kurį laiką gana dažnai bendravę R. Kurlianskis ir E. Masiulis tądien susitiko prie Seimo, o pinigai politikui buvo perduoti jo automobilyje. Visa tai slapta fiksavo Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai.

Jie taip pat užfiksavo, kad E. Masiuliui, įtariama, buvo perduota vieno stipriojo alkoholinio gėrimo butelio, kurio gamyba užsiima „MG Baltic“ valdoma Kauno bendrovė „Stumbras“, dėžutė. Joje buvo ne tik butelis stipriosios, bet ir eurai.

Šiuos pinigus E. Masiulis neskubėjo išsivežti į namus – politikas dėžutę paliko automobilyje, o pats nuėjo į Seimą.

Būtent tuo metu agentai ir nutarė atlikti itin slaptus operatyvinius veiksmus – pažymėti pinigus. Tam jie turėjo iš anksto teismo išduotą leidimą – jie slapta galėjo patekti ne tik į politiko namus ar automobilį, bet ir kitas patalpas.

Teritorija, kurioje buvo politiko automobilis, buvo griežtai kontroliuojama – pareigūnai darbavosi įvairiose vietose prie Seimo, nes E. Masiulis bet kada galėjo grįžti į savo automobilį.

Kad nekiltų abejonių, jog būtent E. Masiulio automobilyje palikti pinigai yra pažymimi, STT agentai šią procedūrą nufilmavo.

Pažymėtus pinigus STT agentai po dviejų dienų surado E. Masiulio namuose – daugiabutis, kuriame gyvena politikas, taip pat buvo stebimas visą parą.

Sulaikymo metu buvo atliktos kratos ne tik E. Masiulio ir R. Kurlianskio namuose, bet ir automobiliuose, darbo vietose, partijos būstinėje. O tęsiant šį tyrimą pirmadienio rytą yra krečiamas „darbietis“ Vytautas Gapšys – pareigūnai įtaria, kad ir jis galėjo įsivelti į korupcijos istoriją, kai su R. Kurlianskiu susitarė dėl kyšio paėmimo.

E. Masiulio ir R. Kurlianskio baudžiamąją bylą tiria speciali trijų prokurorų grupė, kurią sudarė generalinis prokuroras Evaldas Pašilis. Šiai prokurorų grupei vadovauja didelę patirtį korupcinių nusikaltimų tyrime turintis Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Justas Laucius.

Jam talkina – ne ką mažiau patyrę kolegos Gedgaudas Norkūnas ir Šarūnas Astrauskas.

J. Laucius yra tyręs terorizmu kaltintos, bet vėliau išteisintos Eglės Kusaitės, kontrabandos karaliumi tituluojamo Viliaus Karaliaus, buvusio „Mažeikių naftos“ vadovo Gedemino Kiesaus nužudymo, korupcija kaltintų Lazdijų ir Panevėžio teisėjų ir kt. bylas.

Tuo metu G. Norkūnas vadovavo tyrimams, o vėliau palaikė valstybinius kaltinimus teismuose ne ką mažiau garsiose istorijose: dėl paramos sukarintai Airijos grupuotei „Tikroji Airijos respublikonų armija“ ginklų tiekimu kaltinto Michaelo Campbello, ilgą laiką nepakaltinamu laikyto Marijano Taraškevičiaus, Šiaulių policininkų, galėjusių pasisavinti didelius kiekius per kratas sulaikytų narkotikų, politikų Romo Adomavičiaus, Audriaus Butkevičiaus, Evaldo Lementausko ir kt. bylose.

Prokuroras Š. Astrauskas yra tyręs daugybę su narkotikų platinimu susijusių bylų, taip pat aiškinosi, kas buvo sukėlęs sprogimą Socialdemokratų partijos būstinėje, buvusio parlamentaro Andriaus Šedžiaus turto prievartavimo atvejį, taip pat valstybei atstovavo bylose, kuriose buvo nagrinėjami dėl kunigo Ričardo Mikutavičiaus nužudymo nuteisto Vlado Belecko bei „Vilniaus brigados“ nario Igorio Achremovo lygtinio paleidimo klausimai.

Tyrimo grupės iš kelių prokurorų yra sudaromos retais atvejais – kai bylos yra itin sudėtingos ir didelės apimties. Be to, atsižvelgiama ir į tai, kad įtariamieji ir jų gynėjai dažnai bando prokurorus dėl vienokių ar kitokių priežasčių nušalinti nuo tyrimo, o tokiu atveju į bylą paskyrus su tyrimu nesusijusį prokurorą iškyla grėsmė, kad šis nespės išsamiai susipažinti su visomis byloje esančiomis aplinkybėmis, o tai labai naudinga nusikaltimu kaltinamiems asmenims.

Kaip DELFI jau skelbė, STT pareigūnų „MG Baltic“ viceprezidentas ir Seimo narys buvo stebimi nuo praėjusių metų rugsėjo 23 d.

Visus šiuos daugiau kaip septynis mėnesius ikiteisminį tyrimą atlikę Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) agentai slapta stebėjo politiko ir verslininko susitikimus, kiek galėjo, įrašinėjo pokalbius.

Būtent šių susitikimų metu ir buvo aptariami galimai neteisėti sandoriai – įtariama, kad E. Masiulis už pinigus buvo pažadėjęs paveikti ar padaryti įtaką valstybės tarnautojams ar politikams dėl koncernui naudingų sprendimų priėmimo. Kokių, ši informacija kol kas griežtai slepiama.

Buvusiam Liberalų sąjūdžio pirmininkui E. Masiuliui šiuo metu yra pareikšti įtarimai dėl kyšininkavimo, prekybos poveikiu bei neteisėto praturtėjimo, nes jo namuose per kratą buvo rasta net 250 tūkst. Eur. Pastarieji įtarimai politikui galėtų būti panaikinti, jeigu jis sugebėtų įrodyti šių pinigų kilmę.

Tuo metu R. Kurlianskis įtariamas ne tik papirkimu, prekyba poveikiu, bet ir neteisėtu disponavimu valstybės paslaptį sudarančia pažyma. Pasak šaltinių, pas „MG Baltic“ viceprezidentą buvo rasta Valstybės saugumo departamento pažyma, išduota dar 2012 m. Ją buvo pasirašę Panevėžio apygardos pareigūnai.

Šiuo metu R. Kurlianskis yra suimtas, jo suėmimo terminas baigiasi šią savaitę, bet prokurorai jau nutarė kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją dėl jo suėmimo termino pratęsimo.

R. Kurlianskį ginantis advokatas Romualdas Mikliušas DELFI anksčiau sakė, kad prašydami pratęsti kardomąją priemonę pareigūnai esą kerštauja, nes „MG Baltic“ viceprezidentas nepripažįsta jam pateiktų kaltinimų.

„Laikas nuo laiko jam pasiūlo prisipažinti, sako, kalbėkite, prisipažinkite ir panašiai, – sakė advokatas. – Kita vertus, jūs pažiūrėkite, E. Masiuliui, žmogui, paėmusiam pinigus, jeigu tikėti ta versija, yra paskirtas rašytinis pasižadėjimas, o šitam (R. Kurlianskiui – aut. past.), kurio padėtis turėtų būti lengvesnė, – suėmimas. Vienareikšmiškai – tai kerštas ar bandymas palaužti, niekaip kitaip to neįvertinsi.“