– Trečiadienį sostinėje siautėjo škvalas – staiga sutemo, pakilo vėjas, ėmė griaudėti. Ar tai būdinga šiam metų laikui?
– Šiam metų laikui, gegužei, iš tikrųjų būdingas ir škvalas, ir viesulas, ir kruša, ir liūtys. Tai iš tikrųjų yra mėnuo, kuris pažeria daug įvairių netikėtumų, nes tai yra pavasario mėnuo, besiformuojantis į vasarą, todėl gausu visokių reiškinių. Beje, 1981 m. gegužės 29 d. Širvintų viesulas buvo pats stipriausias – traktoriai ir autobusai buvo keliami ir verčiami. Vėjo greitis siekė apie 70 m/s.
– Ar galima tokius reiškinius prognozuoti, neturint specialaus išsilavinimo, bet žinant, kokie orai buvo pastarąsias dienas ar valandas?
– Kai susiformuoja kamuoliniai audros debesys, t. y. debesys, panašūs į kamuolį, kurių viršus panašus į priekalą ir jo spalva – tamsi, tai tokiais atvejais laukiama audros. Gali kilti škvalas, perkūnija, kruša ir netgi susisukti viesulas. [...]
Tokie debesys padeda prognozuoti, bet ne visada galima žinoti, kokių reiškinių su šiuo debesiu galima sulaukti, nes tai dažniausiai labai lokalus reiškinys. Kamuolinio debesio pagrindas gana siauras – kartais gali pusėje gatvės lyti, o kitoje pusėje – ne. Pavyzdžiui, mano namuose jokio škvalo ir jokių baisybių trečiadienį nebuvo.
– Trečiadienį Minsko plento, Liepkalnio, Tūkstantmečio gatvių prieigose krito kruša. Nors buvo gana šilta, ledo gabaliukai gana ilgai netirpo.
– Tai yra ledėkai. Jie gana kieti, todėl ilgiau tirpsta. Beje, iš debesų visada krenta sniegas, tik prie žemės paviršiaus jis ištirpsta ir virsta lietumi. Nieko nuostabaus, kad ir vasarą gali iškristi viena ar kita snaigė. Kartais susidaro situacija, kad ateina šalta oro masė arba sniegas krenta labai staigiai, todėl nespėja ištirpti. Tokių dalykų būna. Nereikia stebėtis. Tai tikrai nieko nepaprasto. Aš gyvenų Kalvarijų gatvėje. Pas mane jokių baisybių nebuvo.
– Gegužės mėnuo jau į pabaigą. Koks jis buvo?
– Pastaruoju metu ištisai kartojasi tendencija, primenanti sinusoidę, – pirmas dešimtadienis buvo šiltas ir gerokai šiltesnis, nei turėtų būti, – daugiau nei 3 laipsniais. Antras dešimtadienis jau buvo arti normos arba netgi, galima sakyti, 0,5 laipsnio kai kur vėsesnis. Dabar vėl ateina šiluma.
Šią tendenciją turime jau ne pirmą mėnesį – vienas dešimtadienis staiga atšyla, visi įsijaučia į vasarą, paskui staiga šaldo, paskui vėl pašildo. Tokie svyravimai gana dažni. [...] Būna, kad per parą temperatūra nukrenta ar pakyla per 20 laipsnių.
– Kaip tik skaičiau prognozes. Sakoma, kad savaitgalį kai kur gali sušilti iki 30 laipsnių. Jutiminė temperatūra esą gali viršyti net 40 laipsnių, nes nebus debesų ir vyraus silpnas vėjas.
– Taip, iš tikrųjų jutiminė temperatūra priklauso nuo santykinio drėgnumo. Kadangi vėjo nėra, tai labai greitai prisideda po maždaug 10 laipsnių. Temperatūra prognozuojama apie 28–29 laipsnius.
– Taip bus visoje Lietuvoje ar tik kai kuriuose regionuose?
– Ne visoje Lietuvoje. Pajūryje, žinoma, tiek nebus, kad ir labai norėtų tie, kurie ruošiasi ten važiuoti. Vis dėlto jūra dar šaldomąjį vaidmenį vaidina, nežiūrint to, kad ji tikrai jau įšilusi. Prie jūros temperatūra pasieks gal apie 18–20 laipsnių.
– Kiek toliausiai galime prognozuoti orus?
– Geriausia pasitvirtina trijų dienų ar savaitės prognozės. Yra sudaromos ilgalaikės ar vidutinio ankstumo prognozės, kurias skelbia ir Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba. [...] Pasaulyje amerikiečiai, rusai prognozuoja mėnesį, sezoną, bet tos prognozės labai nepatikimos, nes jos tikslinamos po kelis kartus per mėnesį. Kai kada galutinė prognozė labai radikaliai skiriasi nuo to, kas buvo numatyta. Tikrai labai sunku įvertinti viską, kas nulemia orus, nes niekada negali numatyti įvairiausių įvykių, pavyzdžiui, vulkano išsiveržimo. Visa tai įeina į bendrą atmosferos cirkuliaciją ir gali iškreipti viso pasaulio orus.
– Lietuvos vandenys labai staigiai sušilo. Nurodoma, kad ežeruose – beveik 18 laipsnių, Kauno mariose – net 19, Neryje – 17, Nemune – 19, Baltijos jūroje ties Klaipėda – 17 laipsnių šilumos, o ties Nida – tik 13. Kaip taip spėjo vanduo įšilti?
– Minėjau, kad gegužės pirmą dešimtadienį buvo netgi trimis ir daugiau laipsnių šilčiau. Nebuvo labai stiprių vėjų, todėl vanduo nebuvo maišomas, jis gana gerai nusistovėjo. Dangus labai dažnai buvo giedras. Beje, turiu pasakyti, kad kai kuriems rajonams jau labai liūdna, nes trūksta Lietaus. Lietuva tiesiog pasidalinusi į Žemaitiją ir Aukštaitiją. Aukštaičiai graudžiai žiūri į dangų ir prašo lietaus, o žemaičiams kaip ir nieko, lyg ir normalu. Jei atostogausite ten, kur būta mažai lietaus, būkite labai atsargūs miškuose, nes yra didelis pavojus, gal gali kilti gaisras. Nepalikite nuodėgulių, nemėtykite nuorūkų, nes tikrai yra labai sausa.
