Anot A. Pranckevičiaus, visos sisteminės partijos visoje Europoje patiria didžiulę krizę. „Nėra nė vienos valstybės narės, kuri šiandien turi imunitetą kraštutinėms ksenofobinėms, rasistinėms, radikalioms jėgoms. Turbūt geriausias pavyzdys yra Austrijos rinkimais, vykę praėjusį sekmadienį. Žinoma, visi džiaugiamės, kad radikalių pažiūrų kandidatas nelaimėjo, bet tai, kad beveik pusė Austrijos gyventojų vis dėlto jį palaikė, yra labai svarbus ir didžiulis signalas visiems“, – tvirtina A. Pranckevičius.
Jo teigimu, tai labai grėsmingas signalas, kad viena iš tikrai pasiturinčių, stabilių Vakarų demokratijų beveik išsirinko kraštutinių dešiniųjų pažiūrų prezidentą. A. Pranckevičaus tvirtinimu, tai rodo, kad nė viena valstybė nėra apsaugota.
„Kitąmet rinkimai vyks Prancūzijoje, kur yra didžiulė grėsmė, kad Marine Le Pen pateks į antrą turą. Tuo beveik niekas nebeabejoja. Vyks rinkimai ir Vokietijoje, kurioje Angela Merkel kovos dėl savo politinio išlikimo ir bandys, žinoma, apginti savo visą politinę doktriną, kuri šiandien, galima sakyti, [...] didžiąja dalimi priklauso nuo Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano geros valios“, – nurodo A. Pranckevičius.
Jis daro išvadą, kad netgi svarbiausios, didžiausios ir stabiliausios ES valstybės šiandien iš esmės nėra tikros dėl politinės sistemos stabilumo ir dėl sisteminių partijų sugebėjimo išlaikyti politikos monopolį, valstybės valdymo iniciatyvą.
„Žinoma, kad „Brexit“ referendumas ir, be jokios abejonės, Olandijos referendumas dėl Ukrainos turi labai neigiamą poveikį ir skatina radikalias jėgas augti įvairiose valstybėse. Matome, kad jos koordinuoja savo veiksmus. Nigelas Farage`as, britų partijos lyderis, dalyvavo tiesiogiai rinkiminėje kampanijoje pats [...]. Netgi jau viešai žinoma, kad jis naudojo apie 40 tūkst. iš savo asmeninio biudžeto, kad finansuotų Olandijos dienraščiuose reklamą prieš asociacijos sutartį“, – tvirtina A. Pranckevičius.
Jo aiškinimu, tai rodo, kad radikaliosios jėgos vienijasi, net sprendžiant vienai valstybei – Olandijai – kilusį klausimą. „Turbūt Britanija yra šiek tiek kitas pavyzdys, – priduria A. Pranckevičius. – Tai yra valstybė, kurioje išorės jėgos negali turėti tiek daug įtakos viešai diskusijai, bet neatmesčiau, jog daugelis radikalų suinteresuoti, kad „Brexit“ įvyktų. Ne tik radikalių jėgų Europoje, bet ir išorės jėgų šalia mūsų sienų“, – sako A. Pranckevičius.
Jis neslepia – radikalų žingsniai kartais taip gerai suderinti, kad gali nustebinti. A. Prankckevičiaus teigimu, tai ypač akivaizdu Europos Parlamente, kur iš 751 parlamentaro 150 priklauso radikalioms kairės arba dešinės partijoms.
„Nors jos argumentuoja, kad atstovauja skirtingas idėjas, bet iš esmės veikia kartu, balsuoja kartu ir jų programa yra visiškai identiška. Tai, visų pirma, antieuropinė programa, bandant sustabdyti bet kokius tolimesnius integracijos žingsnius – ar tai būtų energetinė sąjunga, skaitmeninė vieningoji rinka, ar Jeano-Claude`o Junckerio ekonominis paketas. [...] Tos jėgos vieningai balsuoja prieš Amerikos ir ES prekybos sutartį, tos jėgos vieningai balsuoja prieš Ukrainos, Moldovos, Gruzijos sutarčių ratifikavimą, tos jėgos vieningai palaiko V. Putino Rusiją ir balsuoja prieš bet kokią stipresnę sankcija Rusijos atžvilgiu“, – sako EP pirmininko patarėjas.
Pasak jo, puikiai žinoma, kad kai kurias iš šių jėgų tiesiogiai finansuoja Kremlius. „Tai yra naujas fenomenas, kurio neturėjome prieš 2014 m. rinkimus. Tai iš esmės yra koordinuota ataka prieš ES jos viduje, bandant griauti pamatus ir torpeduoti Europos projektą. Dažnai argumentuoju, kad tie interesai labai sutampa ne tik su V. Putino Rusija, bet ir su „Islamo valstybės“ teroristais pietuose“, – sako A. Pranckevičius.
Jis sutinka, kad tai yra visiškai skirtingos grupės, naudojančios skirtingus veiklos metodus, vieni priklauso sistemai, kiti – kovoja prieš ją, tačiau, įsitikinęs A. Pranckevičius, jie visi siekia to paties – Europos sužlugdymo. „Ypač pagrindinių ES modelio aspektų sužlugdymo, t. y. atvirų sienų, laisvo žmonių judėjimo, Šengeno erdvės, teisės viršenybės, pagarbos žmogaus teisėms. Tai koordinuota ataka, stengiantis įvaryti mums visiems baimę ir nepasitikėjimą vieni kitais, įtikinti mus pradėti statyti sienas, užsidaryti savyje ir iš esmės grįžti į XIX a. Europą“, – teigia EP pirmininko patarėjas.
Anot jos, „Brexit“ referendumas, net jei Jungtinė Karalystė liks ES, turės įtakos tiek pačiai Jungtinei Karalystei, tiek ES. „Bet kokia tokia kampanija turi pėdsakų ir, žinoma, suteikia daugiau svorio ir argumentų radikalioms jėgoms, bet kartu primena sisteminėms partijoms, kad jos negali tiesiog sėdėti ir nieko neveikti, jos privalo veikti daug efektyviau, daug geriau komunikuoti Europoje, bandyti susigrąžinti žmonių pasitikėjimą. Tai yra ne tik Europos institucijų, bet ir valstybių narių bendras darbas“, – tikina A. Pranckevičius.
Jo tvirtinimu, dabar vyrauja tendencija, kai Europos laimėjimai nacionalizuojami, prisiskiriami kiekvienos valstybės sau, o Europos pralaimėjimai europizuojami – priskiriami ES. Toks trumparegiškumas, įsitikinęs A. Pranckevičius, niekur nenuves, nes bet kokia ataką prieš bendrą veiksmą yra ir ataka prieš save.