Už A.Zuoko siūlymą balsavo 19 tarybos nariai, prieš buvo 27, vienas susilaikė.
Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) pirmininkas pareiškė, kad už paminklo statymą sostinės senamiestyje, Sirvydo skvere, pasisako daug garbingų ekspertų – architektų, signatarų, muziejininkų, landšaftininkų, politologų. Anot A.Zuoko, Sirvydo skveras – garbingesnė vieta ir labiau atitinkanti J.Basanavičiaus statusą nei vieta priešais Nacionalinę filharmoniją.
„Priminsiu, galbūt tarybos nariai nežinote – paminklas J.Basanavičiui jau Nacionalinėje filharmonijoje yra pastatytas, jis yra. Dabar atsiranda du: vienas – prieš filharmoniją, kitas – filharmonijoje, taigi, sviestas sviestuotas“, – kalbėjo tarybos narys.
A.Zuokas pareiškė, kad nenoras Sirvydo skvere statyti paminklo tautos patriarchui gali būti susijęs su tuo, jog planuojama minėtą skverą užstatyti. Dabartinis Vilniaus meras liberalas Remigijus Šimašius paneigė, kad tokių planų esama.
„Gerbiamas Artūrai, ar buvote susitikęs su „MG Baltic“ aptarti būtent šio paminklo vietą?“ – klausė liberalė Justina Kašėtienė.
„Kad negalėjau konkuruoti su meru, meras tą pareigą atliko, kaip suprantu, gerai ir greitai, tik gaila, nepasakė, ką sutarė ir ką reikėtų daryti, kad J.Basanavičius vis dėlto būtų geresnėje vietoje pagerbtas. Kiek tai kainuoja, nežinau, reikėtų mero klausti“, – atkirto A.Zuokas.
Anksčiau skelbta, kad gegužės 5-ąją R.Šimašius sostinės Pilies gatvėje esančiame viešbutyje „Narutis“ susitiko su koncerno „MG Baltic“ atstovais ir aptarė J.Basanavičiaus paminklo projekto, kurį mecenuoja koncernas, reikalus.
Kovo mėnesį Vilniaus miesto savivaldybės taryba patvirtino, kad paminklas J.Basanavičiui Vilniuje turi būti pastatytas naujai formuojamoje aikštėje prie Nacionalinės filharmonijos.
Ši vieta pasirinkta, nes dabartinės filharmonijos pastate 1905 metų gruodžio 4-5 dienomis posėdžiavo Didysis Vilniaus seimas. Būtent J.Basanavičius buvo Lietuvių suvažiavimo Vilniuje idėjos autorius, šio suvažiavimo pagrindinis organizatorius. Be to, ši erdvė yra šalia Aušros vartų, ją supa Šv. Teresės, Šv. Kazimiero, Visų Šventųjų bažnyčios, Bazilijonų vartai.
Teigta, kad ši erdvė yra optimalių parametrų paminklui statyti, o Lietuvos nacionalinio muziejaus ir kultūros ministro siūlytas K.Sirvydo skveras esą akivaizdžiai stokoja urbanistinio ir architektūrinio pagrindimo.
Dėl J.Basanavičiaus atminimo įamžinimo Vilniuje aktyviai diskutuojama nuo 2014-ųjų pabaigos – paminklą jam ketinama pastatyti iki 2018-ųjų, kai bus minimas valstybės atkūrimo šimtmetis. Anksčiau svarstyta, kad skulptūra galėtų būti liejama pagal Rapolo Jakimavičiaus maketą, kuris šiuo metu priklauso Nacionaliniam muziejui, tačiau nesutariant su Lietuvos nacionaliniu muziejumi, kuriam priklauso maketas, Vilniaus valdantieji svarsto ieškoti kitų idėjų skulptūrai.
Vyriausybė buvo numačiusi skirti skulptūrai beveik 31 tūkst. eurų, bet kilus ginčams tarp Kultūros ministerijos, kai kurių ekspertų bei savivaldybės dėl paminklo vietos, vėliau nuspręsta pinigus panaudoti kitoms reikmėms.
J.Basanavičius yra vienas iš ryškiausių XIX amžiaus pabaigos tautinio atgimimo pradininkų. Jo vadovaujama Lietuvos Taryba 1918 metų vasario 16 dieną paskelbė Lietuvos nepriklausomybę.