Pirmiausia respondentų klausta, kaip informacija apie Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) įtarimus Liberalų sąjūdžio lyderiui Eligijui Masiuliui paveiks partijos pasirinkimą Seimo rinkimuose.
22 proc. respondentų atsakė ketinę balsuoti už liberalus ir savo sprendimo nekeisiantys. 12 proc. nurodę ketinę už juos balsuoti, bet dabar persigalvoję.
58 proc. respondentų bet kuriuo atveju neketino balsuoti už Liberalų sąjūdį. 7 proc. nurodė neapsisprendę arba nebalsuosiantys iš viso.
Pagal OMD apklausą, 20 proc. rinkėjų rinktųsi Ramūno Karbauskio vadovaujamą Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą. 19 proc. pareiškė, kad nusivylę liberalais balsuos už Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus, 16 proc. išreiškė paramą Darbo partijai, 2 proc. rinktųsi Lietuvos lenkų rinkimų akciją-krikščioniškų šeimų sąjungą, 1 proc. – „Tvarką ir teisingumą“.
Anot apklausos, socialdemokratai sugebėtų pervilioti tik 6 proc. liberalų rinkėjų. Net 29 proc. apklaustųjų į šį klausimą negalėjo atsakyti.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojo Mažvydo Jastramskio aiškinimu, internetinės apklausos visada kiek mažiau reprezentatyvios, kadangi atspindi daugiau išsilavinusių, jaunesnių, aktyvesnių žmonių nuomonę.
„Sudėtinga pasakyti, kaip buvo atrinkti žmonės – ar patogumo principu, ar buvo tam tikra atsitiktinai atrinkta imtis. Tačiau rezultatai gana logiški, gal kiek stebina tai, kad trečias pasirinkimas tarp suabejojusių yra Darbo partija, kurios bendras populiarumas yra gana nedidelis“, – sakė M. Jastramskis.
A. Katauskas įžvelgia rinkėjų kerštą
„Ši apklausa parodė dvi įdomias tendencijas, į kurias, valdydami krizinę situaciją, turės atsižvelgti tiek liberalai, tiek kitos partijos, tikėdamos savo sėkme prisiviliojant liberalais nusivylusius rinkėjus“, – apklausą komentuoja viešųjų ryšių agentūros „Nova Media“ vyresnysis partneris Arijus Katauskas.
Pasak A. Katausko, potenciali „pažeistos“ rinkėjų grupės dalis siekia per 10 procentų. Tyrimas atskleidžia tendencijas, kad labiausiai partijos reputacija nukentėjo 18-24 ir 30-39 metų amžiaus interneto vartotojų grupėse .
„Nors pirminės ekspertų nuomonės rodė, kad daug iš šios situacijos gali laimėti Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, tačiau tyrimas parodė, kad rinkėjai, kurie iki skandalo planavo balsuoti už liberalus, tačiau po skandalo keitė savo nuomonę, savo pasirinkimus sudėliojo visiškai kitaip“, – sakė A. Katauskas.
Viešųjų ryšių specialistas pastebi, kad Valstiečių ir žaliųjų sąjunga, kartu su tradiciniais liberalų partneriais konservatoriais, pačiame šio skandalo įkarštyje laikėsi nuošaliai. Labiausiai A. Katauską nustebino trečiasis pasirinkimas – Darbo partija. Pašnekovo nuomone, „darbiečiai“ dėl savo asmeninės istorijos diskusijose taip pat nedalyvavo.
Viešųjų ryšių specialisto nuomone, ši auditorijos dalis, kurią jis vadina labiausiai nusivylusiais rinkėjais, formuoja savotišką naują, kitokią „protesto“, „pykčio“ balsų dalį. Jų pasirinkimą sunku vertinti kitaip kaip kerštą.
A. Katauskas atkreipia dėmesį, kad tyrimas buvo atliktas pačiame skandalo įkarštyje, tad nuomonės dar keisis. Tačiau, sako jis, liberalams šiuo metu negalima įsivelti į jokius papildomus skandalus ir daryti viską, kad kiek įmanoma greičiau, jei tai įmanoma, įrodytų savo sąžiningumą.
„Kartu reikia suprasti, kad dalis nusivylusių, kurie tikėjo partija, gali tapti garsiai kalbančiais buvusiais, neigiamai apie partiją atsiliepiančiais rinkėjais. Kaip ir galima buvo tikėtis, kas trečias ir buvusių liberalų rinkėjų dabar negali įvardinti, kurią partiją pasirinktų. Tai suteikia daug galimybių liberalų konkurentams“, – sakė „Nova Media“ vyresnysis partneris.
Liberalų sąjūdžio korupcijos skandalas: chronologija
- Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) gegužės 12 d. pranešė tirianti įtarimus, kad Liberalų sąjūdžio lyderiui E. Masiuliui koncerno „MG Baltic“ atstovai perdavė apie 100 tūkst. eurų kyšį.
- Byloje, remiantis STT, figūruoja trys asmenys: E. Masiulis, „MG Baltic“ koncerno prezidentas Darius Mockus ir viceprezidentas Raimondas Kurlianskis. STT atliko kratas D. Mockaus, R. Kurlianskio darbo vietose, E. Masiulio namuose, automobilyje, darbo vietoje ir Liberalų sąjūdžio būstinėje.
- E. Masiulis gegužės 12 d. pranešė pasitraukiantis iš Liberalų sąjūdžio pirmininko pareigų bei pareiškė atsisakantis Seimo nario mandato. Jį laikinai partijos pirmininko poste pakeitė europarlamentaras A. Guoga.
- Gegužės 13 d. teismas leido R. Kurlianskį suimti 20 dienų, R. Kurlianskio advokatas šį sprendimą apskundė.
- Gegužės 17 d. BNS pranešė, kad E. Masiulio namuose atliekant kratą rasti pinigai buvo pažymėti teisėsaugos pareigūnų. DELFI žiniomis, pas parlamentarą aptikta beveik 250 tūkst. eurų.
- Šią savaitę A. Guoga ėmė siūlyti atlikti partijos auditą, keisti atsakingąjį partijos sekretorių, valdybos nariams pasiūlė tikrintis melo detektoriais. A. Guoga laidė užuominas, kad korupcija gali būti apraizgiusi ne tik E. Masiulį, bet ir kitus liberalus.
- A. Guoga nepatvirtino, tačiau užuominomis leido suprasti partijos suvažiavime sieksiantis tapti Liberalų sąjūdžio pirmininku.
- Gegužės 17 d. rytą liberalų senbuviai pranešė apie iniciatyvą A. Guogą pašalinti iš partijos dėl veikimą prieš partiją ir jos diskreditavimo. Šis klausimas turėjo būti svarstomas trečiadienio valdybos posėdyje.
- Gegužės 17 d. dalyvaudamas 15min.lt konferencijoje A. Guoga pareiškė ketinantis balsuoti už Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus ir galintis guldyti galvą už pirmininką Gabrielių Landsbergį.
- Čia pat A. Guoga „Lietuvos ryto“ grupės akcininką Gedvydą Vainauską apkaltino reketu.
- Prieš 14 val., kada turėjo prasidėti Seimo nario Eugenijaus Gentvilo ir Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus spaudos konferencija, A. Guoga pareiškė, kad traukiasi iš partijos ir visų einamų pareigų. Tačiau politikas lieka Europos Parlamento nariu.
- Tuoj po to liberalai spaudos konferencijoje paskelbė, kad pirmininko rinkimuose kandidatuos R. Šimašius, o Seimo rinkimuose Liberalų sąjūdžio kandidatų sąrašą ves E. Gentvilas.
- Gegužės 18 d. Liberalų sąjūdis laikinuoju pirmininku paskyrė R. Šimašių.
- Gegužės 18 d. buvęs Vilniaus meras, Lietuvos laisvės sąjungos pirmininkas Artūras Zuokas interviu „Lietuvos ryto" televizijoje pareiškė netikintis, kad apie galimai perduotą „MG Baltic“ kyšį E. Masiuliui galėjo nežinoti likusi partijos vadovybė. A. Zuokas ir E. Masiulis bei kiti Liberalų sąjūdžio nariai anksčiau priklausė Liberalų ir centro sąjungai.
- Gegužės 19 d. DELFI ir 15min.lt bei kitoje žiniasklaidoje pradėtos kelti versijos apie koncerno „MG Baltic“ sąsajas su R. Šimašiumi ir baseino statybomis Vilniuje, taip pat keliamos versijos dėl baseino Klaipėdoje. R. Šimašius atsiribojo nuo bet kokių sąsajų su „MG Baltic“.