Išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, jog vertinant teisės normas, reglamentuojančias savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero įgaliojimų netekimo procedūrą sistemiškai, nelieka abejonių, jog būtent savivaldybės taryba yra vienintelis įstatymo tiesiogiai įvardijamas subjektas, turintis teisę paduoti minėtojo pobūdžio prašymą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Vertindama konkrečios bylos aplinkybes, išplėstinė teisėjų kolegija nustatė, jog į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą buvo kreiptasi ne Raseinių rajono savivaldybės tarybos sprendimu, bet subjekto pagal aktualų teisinį reglamentavimą neturinčio teisės paduoti prašymo dėl išvados teikimo, t. y. atskiro savivaldybės tarybos nario pasirašytu prašymu. Tokiu būdu buvo nesilaikyta Vietos savivaldos įstatyme nustatytos kreipimosi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą tvarkos, ir tai sudarė pagrindą išplėstinei teisėjų kolegijai bylos nagrinėjimą nutraukti.
Tokio pobūdžio prašymas LVAT buvo pateiktas nagrinėti pirmą kartą. Primintina, jog 2015 m. įsigaliojus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo pakeitimams, LVAT buvo priskirta nagrinėti tokio pobūdžio savivaldybių tarybų prašymus teikti išvadą dėl savivaldybės tarybos nario, savivaldybės tarybos nario – mero priesaikos sulaužymo ir įgaliojimų vykdymo.