Su Artūru DELFI susipažino Panemunėje, prie pat Prūsijos karalienės Luizos tilto per Nemuną, kuriuo pėsčiomis ir važiuoti į Sovietsku vadinamą Tilžę migruoja žmonės.

Pati Panemunė – panaši į daugelį Lietuvos miestelių, tik judėjimo kiek daugiau. Pasienyje – visą parą veikianti Duty Free, valiutos keityklos, draudimo kioskeliai.

Pats Artūras dažnai į Sovietską nueina. „Beveik visi vietiniai vizas turi ir vaikšto į aną pusę. Daug kas giminių ten turi. Mano draugų taip pat ten daug gyvena. Rusiškai nuo mažų dienų laisvai kalbu. Anksčiau Panemunėje nemažai rusų gyvendavo, tad kaimynai išmokė“, – sakė jaunuolis.

Paklaustas, ko Sovietske daugiau, nei šitoje pusėje, jis visų pirma minėjo klubus, kavines. „Sovietskas – nemažas miestas ir patys rusai, bent jau mano pažįstami, draugiški, žmonės. Jei reikia padėti ar pavežti, jie visada be problemų“, – sakė Artūras.

Dėvi kostiumines kelnes ir lakierkas

Vasarą, kai nori prasiblaškyti, jis šoka ant dviračio ir mina per tiltą į Sovietską pasižmonėti, panelių pakalbinti. Ar panelės labiau į lietuvius žiūri? Artūrui atrodo, kad taip: „Ir apranga, ir įpročiai mūsų kitokie. Ruseliai vaikšto su kostiuminėmis kelnėmis ir vadinamomis lakierkom, mes jau kiek kitaip atrodom“.

Paklaustas, kuo užsiima, Panemunės gyventojas pasakojo autobusiuku vežiojantis į Angliją siuntinius. „Gana ilgai gyvenau užsienyje, Anglijoje, bet vis viena traukia į Lietuvą. Susiradau neblogą darbą ir grįžau. Bandom įsitvirtinti kaip siuntinių vežėjai. Iš visos Lietuvos surenkam siuntinius ir kartą per savaitę vežu į Angliją. Pavargstu visą parą važiuot, bet grįžęs pailsiu ir gerai. Man patinka šis darbas“, – sakė Artūras.

Pasiilgęs miesto gyvenimo, jis vyksta į Klaipėdą arba į Sovietską, kuris daug arčiau. Be to, čia pigiau pavalgyti kavinėje ar papramogauti klube. Alkoholis, cigaretės – daug pigesnės. Tačiau maisto namams vaikinas Sovietske neperka, nes daug ko per sieną negalima gabenti: pieno produktų, mėsos ir taip toliau.

„Aš ten neapsipirkinėju. Kokią nors picą iš Sovietsko parsinešu ir gerai, – juokėsi pasienio gyventojas. – Nors vyresni žmonės kai ko perka ir parsineša. Pavyzdžiui, senutės vaistų, kurie ten pigesni. Kažkiek pakuočių leidžiama pernešti per sieną, tai ir neša žmonės“.

Lygindamas Klaipėdą su Sovietsku, Artūras sakė, kad ten viskas, kaip prieš dešimt metų buvo pas mus: „Bardakas toks, gatvės neremontuotos. Sovietinė atmosfera. Tačiau savotiškai įdomu. Pats miestas taip pat gražus, statytas vokiečių, akmenimis grįstos gatvės“.

Londono, kuriame gyveno, vaikinas net nelygina su Klaipėda. „Jei atvirai, man Londonas nepatiko, nes šiukšlynas. Čia gyventi geriau – juk lietuvis esu. Svarbu, darbas. O turėdamas pinigų visur gali gyventi“, – mano Artūras.

Mažiausias miestas Lietuvoje

Panemunė – mažiausias miestas Lietuvoje, be to, vienintelis miestas, neturintis savo seniūnijos. Priklauso Pagėgių seniūnijai. Iki Antrojo pasaulinio karo Panemunė priklausė Tilžės savivaldybei, buvo viena iš šio miesto rajonų.

Tilžės link vedantis 416 metrų ilgio Karalienės Luizos tiltas priklauso Rusijai.


Spaudos draudimo metais Tilžėje, kuri tuo metu priklausė Vokietijai, buvo spausdinama lietuviška literatūra, kurią knygnešiai slapta gabendavo į Lietuvą.