Tarsi to būtų negana, „Islamo valstybė“ vykdo ištisą viešųjų ryšių kampaniją musulmonų sunitų pasaulyje ir Vakaruose: ji siekia regioninės ir pasaulio musulmonų sunitų paramos bei vienybės, nori išgąsdinti nepritariančiuosius „Islamo valstybės“ egzistavimui ir informuoja apie save.

Taip „Islamo valstybės“ veiklą ir siekius apibūdina NATO Strateginės komunikacijos ir kompetencijos centro Rygoje atstovas Rafalas Zgryziewiczius, siūlantis „Islamo valstybę“ geriau vadinti „Daesh“.

Tai yra pilno „Islamo valstybės“ pavadinimo arabų kalba trumpinys, bet, kaip skelbiama, teroristai jo labai nemėgsta, nes „daesh“ primena arabišką žodį „daas“, reiškiantį „traiškyti ką nors kojomis“. Šis žodis siejamas su orumo stoka, kažkuo pamintu. „Daesh“ gali būti tapatinama ir su „dahes“, kuris gali būti verčiamas kaip „sėjantis nesantaiką“.

Kaip susikūrė ISIS

Kaip pasakoja NATO strateginės komunikacijos ir kompetencijos centro Rygoje atstovas, „Islamo valstybės“ ištakas galima sieti su teroristo iš Jordanijos Abu Musabo al-Zarqawi vadovaujama organizacija Jama'at al-Tawhid wal Jihad, arba Monoteizmo ir džihado organizacija. Terminas „tawhid“ islame yra labai svarbus, tai Dievo vienatinumo pripažinimas.

Teroristų grupuotė susikūrė apie 1999 m. Jordanijoje ir 2003 m. JAV vadovaujamai tarptautinei koalicijai nuvertus Saddamo Husseino režimą Irake, pradėjo kovą prieš tarptautinę koaliciją ir naują šiitų dominuojamą Irako administraciją: grupuotės struktūroje jau buvo nemažai užsienio kovotojų ir S. Husseino režimo atstovų.

2004 m. al-Zarqawi prisiekė ištikimybę Osamos bin Ladeno vadovaujamai Al-Qaedai ir pasivadino Tanzim Qaidat al-Jihad fi Bilad al-Rafidayn (Džihado placdarmas Mesopotamijoje), arba Al-Qaeda Irake.

2006 m. al-Zarqawi buvo užmuštas JAV smūgių iš oro. Tais pačiais metais skėtinė musulmonų sunitų taryba, vienijusi šešias organizacijas, paskelbė įkurianti „Islamo valstybę Irake“, kurios emyru tapo Abu Omaras al-Baghdadi.

Abu Bakras al Baghdadis

2011 m. prasidėjo arabų pavasaris, tarp jų ir protestai Sirijoje prieš Basharą al-Assadą. Padėtis Sirijoje komplikavosi ir išvirto į pilietinį karą. Pasak R. Zgryziewicziaus, „Islamo valstybei“ tas laikotarpis buvo gana sunkus, nes vyko nuožmi kova su Nusros frontu, arba Jabhat al-Nusra, prisiekusią ištikimybę Al-Qaedai. Vienu metu grupuotės bandė suartėti, bet liko priešiškos.

2013 m. „Islamo valstybė“ įžengė į Siriją ir pakeitė savo pavadinimą į Islamo valstybė Irake ir Levante, taigi tapo ISIS arba ISIL. Po metų paskelbiamas kalifato įkūrimas Irake, Sirijoje ir iš dalies Libijoje, kalifu tapo tas pats al-Baghdadi.

„Islamo valstybės“ istoriją nagrinėję Michaelas Weissas ir Hassanas Hassanas teigia, kad teroristinės organizacijos šerdį jos vystymuisi svarbiu metu sudarė S. Husseino režimo karinių pajėgų ir Baath partijos kariai bei karininkai.

Pavyzdžiui, Samiras abd Mohammedas al-Khlifawi, labiau žinomas kaip Hadži Bakras, S. Husseino laikų Irako karinių oro pajėgų žvalgybos pulkininkas. Jis buvo atsakingas už „Islamo valstybės“ infrastruktūros šiaurės Sirijoje kūrimą, vėliau buvo užmuštas prieš al-Assadą kovojančių sukilėlių.

Kita „Islamo valstybės“ figūra Abu Abdul Rahmanas al-Bilawi buvo Irako ginkluotųjų pajėgų kapitonas, suplanavęs Mosulo paėmimą Irake ir užmuštas 2014 m. Trečias S. Husseino produktas buvo Abu Ali al-Anbari – kadaise Irako ginkluotųjų pajėgų žvalgybos pareigūnas. Jis yra „Islamo valstybės“ slaptųjų tarnybų įkūrėjas, vadovaujantis Saugumo ir žvalgybos tarybai. Pastaroji koordinuoja teroristinės organizacijos operatyvininkus, teroristų kuopeles, tarp jų ir tas, kurio veikia už Sirijos ar Irako ribų.

„Žvelgiant iš efektyvumo pusės, mums reikia suprasti, kad 2014 m. „Daesh“ turėjo apie 12 000 užsienio kovotojų. Po pusantrų metų užsienio kovotojų skaičius padvigubėjo. Tai parodo organizacijos sugebėjimą rekrutuoti žmones iš skirtingų šalių. Vadinasi, jie suvokia, kaip mąstoma skirtingose šalyse, kokią komunikaciją naudoti, kokios yra kiekvienos iš tų šalių pažeidžiamos vietos. Tarkime, 2015 m. pabaigoje 5000 užsienio kovotojų buvo iš Europos, 3700 jų buvo iš keturių Europos šalių: Belgijos, Jungtinės Karalystės, Vokietijos ir Prancūzijos. Tai parodo, kokie jie efektyvūs, jie puikiai išmano, kur mūsų pažeidžiamos vietos“, - sako NATO strateginės komunikacijos kompetencijos centro atstovas.

R. Zgryziewiczius pabrėžia, kad „Islamo valstybei“ prisiekė apie 25 įvairios teroristų organizacijos pasaulyje, dar 10 siūlo savo paramą. Tai reiškia, kad problema yra globali ir, jeigu „Islamo valstybė“ nebūtų įkūrusi kalifato Sirijoje ir Irake, ji galėtų bandyti jį kurti kur nors kitur.

Teroristinė organizacija apsimeta valstybe

NATO strateginės komunikacijos kompetencijos centro atstovas pasakoja, kad „Islamo valstybė“ kopijuoja tradicinės valstybės struktūrą ir tai yra nauja tarp teroristinių organizacijų. Kitaip tariant, „Islamo valstybė“ siekia apsimesti tikra valstybe: turi savo himną, vėliavą, ant karių pečių matyti specialūs antsiuvai, egzistuoja konkreti struktūra, teroristai valdo teritoriją.

„Jie komunikuoja, kad yra tikra valstybė“, - sako NATO atstovas.

Pasak R. Zgryziewicziaus, islamistų himnas „Mano uma, brėkšta jau aušra“ yra gana paveikus ir atliekamas tradiciniu arabų stiliumi. „Tai gana paveikus dalykas, nors aš nesu labai paveikiamas. Girdėjau daug kartų, jis tikrai neblogai padarytas“, - sako R. Zgryziewiczius.

Jo pasakojimu, „Islamo valstybė“ turi griežtą struktūrą ir skiria didžiulį dėmesį įvaizdžio kūrimui: turi įkūrusi Žiniasklaidos tarybą, kuri yra pavaldi kalifui al-Baghdadi ir pati valdo Alhayat žiniasklaidos centrą, Al-l'tisam žiniasklaidos fondą, Al-Furqan institutą, Al Bayan radiją ir Anjad žiniasklaidos fondą. Šie fondai, centrai kuria propagandinius „Islamo valstybės“ vaizdo filmus, propagandines džihadistų dainas, užpildo naujienų portalus, dirba su socialiniais tinklais. Negana to, kiekvienas regionas turi atskirą struktūrą, kurioje irgi yra žiniasklaidos departamentas.

„Vakariečio žvilgsniu, pati pavojingiausia institucija visoje „Islamo valstybės“ žiniasklaidos industrijoje yra Alhayat žiniasklaidos centras, kurie siekia patraukti į savo pusę užsienio kovotojus. Tas centras yra atsakingas ir už populiaraus jų laikraščio „Dabiq“ rengimą. Mūsų akimis, tai gana įtakingas laikraštis“, - sakė NATO atstovas.

Pasak R. Zgryziewicziaus, šiame laikraštyje JAV ir Prancūzijos prezidentų kalbos pateikiamos taip, kaip reikia teroristams, interpretuojami tarptautinės koalicijos veiksmai.

Teroristai neapsiriboja arabų ar anglų kalbomis: dažniausiai jie savo informaciją verčia į vokiečių, rusų, turkų, prancūzų kalbas.

NATO strateginės komunikacijos ir kompetencijos centro analitikas pabrėžia, kad „Islamo valstybės“ struktūra yra labai hierarchizuota. Todėl jeigu reikalaujama laikytis konkrečių nurodymų, tai ne tik iškomunikuojama vidinei publikai, pabrėžiama per dvasininkus, bet ir sustiprinama sankcijomis bei bausmėmis, už nurodymų nesilaikymą.

Kaip ir kai kuriose autoritarinėse musulmoniškose valstybėse, „Islamo valstybė“ turi religinę policiją, kuri nurodo, kaip žmonės turi rengtis, kirptis, elgtis. „Visa tai sudaro įspūdį, tarsi tai tikra valstybė“, - sako R. Zgryziewiczius.

Pasak pranešėjo, „Islamo valstybė“ aiškiai atskiria žinutes musulmonams sunitams ir Vakarams. Tarkime, viskas, kas susiję su kalifatu, skirta ne Vakarams, nes teroristai mano, kad Vakarai nesupranta kalifato reikšmės musulmonams. Tai skirta musulmonų sunitų bendruomenei.

„Vakariečiams jie komunikuoja kaip „Islamo valstybė“, ne kalifatas, ir nori būti vadinami kaip valstybė“, - sako R. Zgryziewiczius.

Taigi visi valstybės atributai yra labiau skiriami Vakarams ir vakariečiams. Vakaruose gyvenantiems jauniems musulmonams skiriamas ir dozuotas religinis naratyvas, tačiau čia geriausiai pasitarnauja socialiniai-ekonominiai motyvai. „Islamo valstybė" skatina jaunų musulmonų, gyvenančių apleistuose priemiesčiuose, nepasitenkinimą.

R. Zgryziewiczius pasakoja, kad Al-Qaeda buvo išsvysčiusi šešių žingsnių ar fazių programą. Remiantis ja, 2013-2017 m. turėjo būti įkurtas kalifatas, 2017-2020 m. numatomas atviras karas prieš netikėlius ir jau tada planuojamas kalifato įsitvirtinimas pasaulyje.

„Tačiau Al-Qaeda niekada nebūtų siekusi teritorijos įgijimo, jie kalifatą įsivaizdavo kaip idėją, vaizduotės kūrinį. „Daesh" savo ruožtu pavogė Al-Qaedos ideologijos rėmus, bet paskelbė kalifatą tikrovėje", - sako NATO atstovas.

R. Zgryziewiczius sako, kad NATO strateginės komunikacijos ir kompetencijos centras „Islamo valstybės" tikslus išskirstė į ilgo ir trumpo laikotarpio.

1. Įkurti „Islamo valstybę“;
2. Atgrasinti išorinius priešininkus;
3. Neutralizuoti vidinius priešininkus (šiitus, jazidžius, kitus);
4. Sumušti tarptautinę koaliciją ir įgyvendinti apokaliptinę pranašystę.

Teroristinius aktus Briuselyje ir Paryžiuje jis siejo su antruoju tikslu - atgrasinti išorinius priešininkus.

„Galutinis jų tikslas - pranašystės įgyvendinimas. Remiantis jų logika, Dabiqo mieste, kuris yra šiaurės Sirijoje, įvyks galutinis mūšis tarp islamo gynėjų ir kryžiuočių. Galiausiai, islamo gynėjai nugalės, išliks apie 5000 karių, kurie išplės kalifatą po visą pasaulį", - pasakoja R. Zgryziewiczius.