Pakuotėje nuo nepažįstamo siuntėjo buvo stora 500 puslapių knyga „Karo vaikai: 1941-1945 metų dienoraščiai“. Tokios knygos lietuvis teigė niekur neužsakinėjęs, bet, kaip ir daugelis kitų įvairių žiniasklaidos grupių vadovų, gavo dovanų šią į anglų kalbą išverstą knygą su keistu kreipimusi.

„Turime garbės jums pristatyti šią unikalią knygą, išleistą pirmą sykį po Antrojo pasaulinio karo pabaigos. Šioje knygoje taip pat yra specialios įžangos, kurias parašė buvęs Sovietų sąjungos prezidentas ir Nobelio taikos premijos laureatas Michailas Gorbačiovas bei karo veteranas, rašytojas Danilas Graninas“, – skelbiama siaubingu „Comic Sans“ šriftu surašytoje įžangoje.

Išliaupsino ir išplatino pasaulyje

Knygoje pateikti 35 skirtingų nuo 9 iki 17 metų amžiaus vaikų dienoraščiai, suskirstyti į atskiras dalis – Leningrado apgulties, iš getų arba koncentracijos stovyklų bei vaikų, kurie buvo išvežti priverstiniam darbui į Vokietiją. Beje, viename dienoraštyje minima ir Lietuva – aprašomas 1943 metais vykęs epizodas, kai žydus vežė šaudyti prie Kėdainių.

Knygos autoriais nurodomi leidinių grupės „Argumenty y fakty“ žurnalistai.

„Keista, nes nieko bendro su jais neturiu. O juk atsiuntė konkrečiai man, ne įmonei. Galvoji, kodėl gauni tokias knygas tokiu metu“, – svarstė A. Česnavičius. Ilgai svarstyti nereikėjo – knyga atsiųsta gegužės pradžioje, artėjant daugeliui rusų ypatingai datai – vadinamajai pergalės dienai.

Kitaip nei likusi Europa, rusai pergalės prieš nacistinę Vokietiją dieną švenčia ne gegužės 8-ąją, o gegužės 9-ąją, ir tai daro itin pompastiškai – parade Maskvoje demonstruoja karinę galybę bei svaidosi tulžingais pareiškimais visiems, kas nepritaria Kremliaus istorinių interpretacijų versijoms.

„Manau, kad kaip žiniasklaidos vadovas patenku į tinklą žmonių, kuriems prieš šventes pateikiama dar viena agitacinio pobūdžio knyga, kuri per graudžias istorijas sutvirtina rusišką Antrojo pasaulinio karo versiją. Panašu, kad tai yra viešųjų ryšių kampanija, susijusi su Pergalės diena. Žinant, kad Antrasis pasaulinis karas ir yra pagrindinis mitas toje šalyje, siekiant sustiprinti savo versiją per nekaltų vaikų pasakojimus, tai atrodo įdomus ėjimas.

Knyga "Karo vaikai. 1941 - 1945 dienoraščiai"
Foto: Twitter nuotr.

Iš tikrųjų A. Česnavičius buvo ne vienintelis, gavęs tokią knygą. „Argumenty y fakty“ neslepia, kad šią knygą stengiasi kuo uoliau platinti po visą pasaulį: egzemplioriai esą išsiunčiami į geriausius pasaulio universitetus, žiniasklaidos priemones – televizijos kanalus, tinklapius, laikraščius.

Tokių pat dovanėlių sulaukė UNESCO, Jungtinių Tautų biurai, Simono Wiesentalio centras, JAV Kongreso biblioteka. Knygas, kurias autoriai nesikuklindami lygina su „Anos Frank dienoraščiu“, gavo arba turėtų gauti netgi kai kurie politikai.

„Pasaulis turi perskaityti šiuos dienoraščius tam, kad pagaliau suprastų: mes nesame to karo atminties spekuliantai. Rusijoje išties pamena ir jaudinasi dėl to karo iki šių dienų, nes karas palietė kiekvieną šeimą. O koks baisus buvo tas karas, pasakoja vaikai“, – teigia knygos autoriai.

Tokie užmojai rodo, jog į anglų kalbą išversta knyga „Karo vaikai: 1941-1945 metų dienoraščiai“ – ne šiaip sujaudinti pasaulį sumaniusių rusų žurnalistų iniciatyva.

Knyga "Karo vaikai. 1941 - 1945 dienoraščiai"
Foto: A. Česnavičiaus nuotr.

Neslepiama, kad knygos leidimą dosniai parėmė pats Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, vyriausybė, Užsienio reikalų, Ryšių ir komunikacijos ministerijos, Rusijos paštas, o pagrindiniu informaciniu rėmėju pristatomas Kremliaus propagandos kanalas „Sputnik“.

Be to, Rusijoje ši knyga jau sulaukė didelio dėmesio pernai, kai ji buvo apdovanota 5 skirtingais apdovanojimais. Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas dar pernai gegužės 9-ąją aiškino, kad „ši knyga yra baisi, bet ją verta perskaityti kiekvienam, norint suvokti, kokius nežmoniškus, neteisingus ir fiziškai sunkius išbandymus patyrė žmonės, nors tuo pat metu jie rūpinosi vieni kitais“.

Tiesa, pernai taip kalbėta tik apie rusišką knygos vertimą, kuris išleistas nedideliu 10 tūkst. egzempliorių tiražu ir buvo skirtas Rusijos bibliotekoms, o jo įsigyti niekur nebuvo įmanoma. Tačiau netrukus knyga oficialiai pasirodė internete, kur ją nemokamai rusų kalba ir šiandien gali perskaityti kiekvienas norintis.

Vis dėlto vertimas į anglų kalbą vertinamas nevienareikšmiškai. Pavyzdžiui, dar pernai per šios knygos pristatymus netrūko pareiškimų, kad nacių nusikaltimus plačiai aprašantis leidinys yra ypač svarbus dabar, kai „pasaulyje kelia galvas fašistai“. O juk „fašistais“ Rusijoje pastaraisiais metais įprasta apšaukti Kremliaus kritikus – pirmiausiai Baltijos šalis, Ukrainą ar netgi Turkiją.

Angliškam knygos vertimui bent jau kol kas pasirinktas taikingesnis tonas. Pavyzdžiui, vieša parama V. Putinui liūdnai pagarsėjusi Rusijos aktorė Čiulpan Chamatova knygą „Karo vaikai. 1941 – 1945 dienoraščiai“ gegužės 9-ąją pristatys Londone. „Sputnik“ remiamame renginyje skambės muzika ir bus renkamos lėšos onkologinėmis ligomis sergantiems Rusijos vaikams.

Ekspertas: tai yra minkštosios galios įrankis

Bent jau kol kas niekas neapkaltino Rusijos propagandos skleidimu, mat, tai tėra vaikų dienoraščių rinkinys.

„Tai yra knyga – kaip gali prikibti prie vaikų istorijų? Jose tikriausiai nėra kažko tokio, bet čia galima žiūrėti ir plačiau: kaip Antrojo pasaulinio karo pasakojimas panaudojamas didžiajame V. Putino pasakojime apie tą konfliktą. Tai yra platesnio konteksto dalis.

Knyga "Karo vaikai. 1941 - 1945 dienoraščiai"
Foto: A. Česnavičiaus nuotr.

Istorija yra istorija, bet kai ji panaudojama karinės politinės agresijos fone, o pergalės mitas atsinaujina ir tampa naujos kovos mitu, tai kelia nerimą, ypač girdint Sergejų Lavrovą šnekant apie išskirtinius rusofobus lietuvius.

Jei tai būtų pasakojimai tik apie istoriją, pagarbą aukoms, kariams ir pan., tai viena, bet juk „Naktiniai vilkai“ važiuoja ne į Sibirą atiduoti pagarbą veteranams, o kelti provokacijų į Europą. Tokia knyga tampa įrankiu“, – pabrėžė Vilniaus universiteto tarptautinių santykių dėstytojas Nerijus Maliukevičius, kuris gilinasi į informacinius karus.

Jo teigimu, Č. Chamatovos įsivėlimas – akivaizdus Rusijos minkštosios galios priemonių taikymas, mat, ši menininkė užsiima filantropija ir yra savotiškai surišta su Kremliumi. O tokiuose Rusijos valdžios remiamuose filantropiniuose projektuose visuomet labai svarbūs veidai. Tokia Maskvos veikla nesikeičia dar nuo sovietinių laikų.

„Būtų keista, jei nebūtų tokių knygų ir renginių gegužės 9-os dienos proga. Dar sovietiniais laikais Kremlius tai darė su komunistų rėmėjų tinklu Vakaruose. Buvo juk tautų draugystės, taikos temos. Panašūs procesai tęsiami ir dabar, taikant šiuolaikines technologijas“, – pabrėžė N. Maliukevičius. Jo teigimu, neverta pernelyg jautriai reaguoti į knygos išleidimą.

„Šiuo atveju juk reikia kovoti ne su vaikais ir jų istorijomis, reikia turėti savo atsaką tam manipuliavimui istorija. Mes nesusimąstome, nedirbame su mūsų mitologija, kartais reikia asimetriškai pagalvoti, o ne atakuoti knygas, filmus ar pan o svarstyti kokį pasakojimą mes galime pateikti“, – teigė N. Maliukevičius.

.
Foto: Projektą „Medijos. Karas. Propaganda“ remia SRTRF