„Buvo dviejų mėnesių bandomasis laikotarpis, partijos vadovybė galvoja, kad jis netenkina reikalavimų ir dėl to draugiškai išsiskirta“, – DELFI paaiškino partijos vicepirmininkas Gediminas Kirkilas.
G. Kirkilo teigimu, gali būti, kad naujo vadovo ieškoma nebus – iki rinkimų liko nedaug, nėra lengva įsilieti į reikalus. Ką daryti, bus sprendžiama iš komandiruotės grįžus partijos pirmininkui Algirdui Butkevičiui.
„Infocentre daug žmonių, jie gali dirbti ir be viršininko. Kai eini į šią sritį, reikia žinoti, kad tai nebus pati lengviausia sritis, gal ir pati sunkiausia, ypač prieš rinkimus“, – kalbėjo G. Kirkilas.
Tuo metu pats P. Milčius pateikė kiek kitokią versiją: „Toks buvo mano asmeninis sprendimas“.
„Bandomuoju laikotarpiu abi pusės renkasi. Atėjau į tą poziciją iš privataus verslo. Mano sritis vadyba, ne politinė karjera. Buvo siūlymų stoti į partiją. Tokiu keliu nepasukau. Tačiau vadybiniams sprendimams svarbi ir politinė valia, politikų įsitraukimas. Linkiu, kad jo šioje organizacijoje būtų daugiau“, – aiškino P. Milčius.
DELFI primena, kad toks pat likimas ištiko ilgametę infocentro vadovę Jolantą Bielskienę. Prieš keletą mėnesių ji DELFI pareiškė buvusi atleista.
„Iš šių pareigų partija mane tiesiog išmetė. Aš nebedirbu nuo sausio mėnesio. Pranešimą, kad esu atleista iš LSDP infocentro vadovės pareigų, gavau telefonu, komandiruotės Londone metu, atostogaudama. Man buvo pasakyta, kad esu atleista. Jokių paaiškinimų ar pasiaiškinimų niekas neklausė. Iki tol jokių priekaištų ar pastabų nesu gavusi nei iš partijos kolegų, nei iš partijos vadovybės“, – tąkart sakė J. Bielskienė.
A. Katauskas kritikuoja dėl kainų krizės komunikavimo
Pavyzdys – skirtinga reakcija į buvusios sveikatos apsaugos ministrės Rimantės Šalaševičiūtės ir Druskininkų mero Ričardo Malinausko elgesį. „Čia labai lengva suversti kaltę komunikacijos žmonėms. Ne komunikacijos žmonės priima sprendimą, tarkime, nesuspenduoti mero pozicijos partijoje, tai – pačios partijos sprendimas. Negalima visko nurašyti į viešųjų ryšių pusę“, – sako A. Katauskas.
Tuo metu pastaruoju metu kilęs temų dėl kainų eskalavimas A. Katauskui panašus į komunikacines problemas. „Premjeras nelabai sugeba arba gali paaiškinti kainų kilimo priežastis, nes, iš vienos pusės, partijai netikėta, kad skandalas kilo būtent šiuo metu. Kartu premjero pozicija, veiksmai, kurių jis ėmėsi – iš anksto buvo galima numatyti, kad ir ką premjeras darytų, viešojoje erdvėje jis patirs didžiulę kritiką“, – kalbėjo komunikacijos specialistas. Jo aiškinimu, premjero nuomonių kaita kainų klausimu rodo partijos nepasiruošimą šiai problemai, o ji netikėtai įsisuko smarkiau už visas buvusias ankstesnes problemas.
„Akivaizdu, kad tai jų silpnoji vieta“, – socialdemokratų komunikaciją socialiniuose tinkluose apibūdina A. Katauskas.
Jis pastebi, kad socialinėje erdvėje reiškiasi visi socialdemokratų lyderiai. Neretai jie sulaukia pašaipų, pavyzdžiui, už žodžius, kad komentarus rašo problemų turintys žmonės ar pareiškimo, kad socialine medija nesinaudoja, nes partijos rinkėjų ten nėra.
„Partija turbūt skaičiuoja, kad mažiau rinkėjų yra socialinėje medijoje, bet socialinės medijos galios nuvertinti negalima turint omenyje, kiek Lietuvoje yra jaunų rinkėjų. Tai ilgalaikės strategijos trūkumas, akivaizdu, kad socialdemokratams, kaip ir bet kuriai kitai partijai, nepavyks išvengti strateginio ėjimo į socialines medijas ir savo komunikacijos valdymo arba bent jau reagavimo ten“, – prognozuoja A. Katauskas.
Tačiau jis socialdemokratų gretose išskiria Vilniaus vicemerą Gintautą Palucką, kuris pakankamai sėkmingai vykdo komunikaciją socialinėje medijoje. Tai, pasak A. Katausko, parodo, kad daug kas priklauso nuo atskirų asmenų iniciatyvumo.