Tai LRT.lt sako pastebintis visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ direktorius Vladas Gaidys. Savo ruožtu politologas Algis Krupavičius pažymi, kad partija visuomet atstovavo kaimiškų vietovių gyventojams, ūkininkams, o dabar tiesiog ieško naujų rinkėjų.
Lietuvoje žemės ūkis sudaro 7–8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) – mažą, tačiau didesnę nei Latvijoje ar Estijoje dalį. Prancūzai gamina šampaną, levandų aliejų, o mūsų žemės ūkis gyvena iš pieno, mėsos ir grūdų, tad yra žemo našumo, pastebi Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytojas ekonomistas Jonas Čičinskas.
„Lietuvoje ūkio struktūra, pajamos, investicinis efektyvumas yra žemo lygio – mes šioje srityje 60 metų atsilikome nuo Europos. Lietuvoje per daug smulkių, nespecializuotų, neproduktyvių ūkių, kurie niekaip negali ir niekada negalės uždirbti daug.
Tos problemos egzistuos dar dešimt metų, kol nesumažės ūkių. Jų problemų išspręsti beveik neįmanoma: žmonės ten – nemobilūs, jie negali pakeisti profesijos, persikelti į miestus. Kad išliktų, ūkiai turėtų stambėti, tačiau tam reikia specifinių priemonių, programų“, – kalba ekonomistas.
Tačiau, pasak pašnekovo, žemės ūkis Lietuvoje turi išlikti, nes galvijininkystei, pieno ir mėsos ūkiams sąlygos šalyje geros, o pasaulyje daugėjant gyventojų, didėjant sausroms, šylant klimatui, šalies žemės ūkis turi nemažai potencialo.
Ūkininkai neturi tikros politinės atramos?
Kaimiškų vietovių gyventojai, kurių dalį sudaro ūkininkai, pasak V. Gaidžio, reiškia paramą LCŽS, tiesa, dar kiek labiau pasikliauja Lietuvos socialdemokratų partija.
„Paskutinės apklausos duomenimis, spalį vyksiančiuose rinkimuose 16,4 proc. balsuotų už Lietuvos socialdemokratų partiją, 16,1 – už LVŽS, 12,4 – už Darbo partiją, po 8,4 proc. balsų surinktų Liberalų sąjūdis bei „Tvarka ir teisingumas“, „Tėvynės sąjungą“ palaiko – 6,4 proc.“, – primena V. Gaidys.
Pasak pašnekovo, kaimiškų vietovių gyventojai, ūkininkai LVŽS glėbyje ieško užuovėjos, tikisi, kad partija spręs jų problemas. Būtent kaimiškose vietovėse, pašnekovo pastebėjimu, partija iki kovo mėnesio vykdė aktyvią veiklą. Tačiau, anot V. Gaidžio, kol kas ši partija negarsėja darbais ar pažadais, skirtais ūkininkams.
„Kol kas nieko jų veikloje, pasiūlymuose, kas būtų susiję su žemės ūkiu, nepastebėjau daugiau nei, tarkime, socialdemokratų deklaracijose.
Pirmasis partijos sąrašo penketukas su žemės ūkiu, matyt, nieko bendra neturi. Ryškiausi jų pastarojo meto projektai – serialas „Naisių vasara“, supiltas piliakalnis koncertams, Ramūno Karbauskio veikla su Andriumi Mamontovu yra pastebimi, įsimintini, tačiau su žemės ūkiu taip pat neturi daug bendra.
„Valstiečių“ tapatybė evoliucionavo
Savo ruožtu Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Algis Krupavičius sako, kad nuo pat partijos atsiradimo jos politinė tapatybė buvo labai aiški. Tai – agrarinė, valstiečių partija, orientuotą į smulkų ir vidutinį ūkį. Vėliau partijos tapatybė buvo plečiama iki kaimo partijos, atstovaujančios ne tik kaimui, bet ir regionų centrams, tapatybės.
„Jų kelias buvo nuoseklus, o pastaraisiais metas jie bando užimti ir žaliosios partijos nišą. Tačiau nepaisant to, kad partijos gretose pirmuoju smuiku grieš Saulius Skvernelis, partijos sąraše atstovaujančių ūkininkams, su žemės ūkiu susijusių žmonių yra gerokai daugiau nei kitose partijose“, – pažymi politologas.
Jis taip pat pastebi, kad partija mėgina dar labiau didinti potencialių rinkėjų skaičių, tad šalia žemės ūkio ir kaimo interesams atstovaujančių kandidatų atsiranda ir atstovausiančių kitoms interesų grupėms.
„Jau kuris laikas jie save pozicionuoja ne kaip žemės ūkio interesų partiją, o kaip kaimo, žaliųjų idėjų partiją ir taiko į jauniausios kartos elektoratą“, – kalba LRT.lt pašnekovas.