Šią žinią naujienų portalas ketvirtadienio vakarą išsiuntė, kaip karštą žinią, pranešdamas į portalo aplikaciją turinčius mobiliuosius telefonus.
„Rytų partnerių pageidavimu NATO siųs daugiau karių į Rusijos pasienį“, – praneša portalas „Spiegel“, kurio šaltinių teigimu, Bundesveras ketina stiprinti pajėgas būtent Lietuvoje.
Šaltinių teigimu, toks planas turėtų būti patvirtintas NATO susitikime Varšuvoje liepos mėnesį.
„Spiegel“ praneša, kad kanclerė Angela Merkel apie tai jau informavo artimiausius partnerius, per mini viršūnių susitikimą, kai Hanoveryje lankantis JAV prezidentui Barackui Obamai įvyko pasimatymas ir su Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir Italijos lyderiais.
Apie rotuojamas sustiprintas karines misijas Baltijos šalyse, Lenkijoje ir Rumunijoje ketinama tartis per susitikimą Varšuvoje. Svarstoma apie 1000 karių batalionus kiekvienoje šalyje. B. Obama dar prieš susitikimą Hanoveryje išreiškė susirūpinimą ir viltį, kad Vokietija ir Didžioji Britanija padės atlaikyti militaristinį spaudimą iš Rusijos.
J. Olekas: Vokietija ketina į Lietuvą siųsti daugiau karių
Vokietija yra pasiryžusi Lietuvoje dislokuoti bataliono dydžio vienetą, sako krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, ketvirtadienio vakarą gavęs Vokietijos gynybos ministrės Ursulos von der Leyen patvirtinimą.
„Mes džiaugiamės tokiu Vokietijos apsisprendimu - tai yra stiprus solidarumo žingsnis padidinti mūsų saugumą. Mes jau kurį laiką siekiame, kad mūsų valstybės sąjungininkai dislokuotų bataliono dydžio vienetą. Man skambino gynybos ministrė ir patvirtino, kad jie tokį sprendimą yra padarę - tikriausiai sulauksime ir oficialių žinių“, - BNS sakė J.Olekas.
Anot jo, kalbama apie bataliono dydžio vienetą su visa parama - galutiniai sprendimai turėtų patvirtinti liepą NATO viršūnių susitikime Varšuvoje.
„Vokietijos karių pagrindu toks batalionas bus, dėl detalių galėsime informuoti vėliau“, - pridūrė ministras.
Praėjusią savaitę Vokietijos kanclerė Angela Merkel Berlyne BNS paklausta, ar Vokietija būtų pasirengusi į Lietuvą atsiųsti rotacines bataliono dydžio pajėgas, patvirtino, kad šalis sutiktų „įsitraukti į labiau ilgalaikes priemones“, bei sakė, kad detalės dar turi būti „išdiskutuotos“.
Reaguojant į Rusijos veiksmus Ukrainoje, Lietuvoje nuo 2014 metų pavasario dislokuota kuopa JAV karių, karinė technika, taip pat įkurtas nedidelis NATO štabas.
Be to, Baltijos šalyse po kelis mėnesius treniravosi kitų NATO šalių kuopos. Šiuo metu Lietuvoje be JAV karių treniruojasi ir Vokietijos kariai, iš viso bendroms pratyboms šiemet per kelis etapus į Lietuvą atvažiuoja daugiau kaip 600 Vokietijos rotacinių pajėgų karių su keliais šimtais karinės technikos vienetų.
Baltijos šalys siekia, kad kiekvienoje iš jų būtų dislokuota po tarptautinį batalioną. Dėl to gali būti sutarta liepos mėnesį Varšuvoje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime.
Maskva teigia, kad papildomą NATO infrastruktūrą prie savo sienų laiko grėsme ir žada imtis atsakomųjų priemonių.
Lietuva taip pat iš Vokietijos ir Izraelio gamintojų ketina įsigyti 88 „ Boxer“ šarvuočius, kuriais būtų aprūpinti du kariuomenės Sausumos pajėgų batalionai. Pirmosios mašinos Lietuvą turėtų pasiekti 2017-aisiais.
Šiauliuose nusileido NATO oro policijos misiją perimantys Portugalijos naikintuvai
Ketvirtadienį Šiauliuose nusileido NATO oro policijos misiją perimantys Portugalijos naikintuvai F-16.
Keturi Portugalijos karinių oro pajėgų naikintuvai F-16 „Fighting Falcon“ nusileido 19.10 val., BNS informavo Lietuvos karinių oro pajėgų Aviacijos bazės viešųjų ryšių karininkė kapitonė Ieva Gulbinienė. Į Lietuvą orlaiviai atskrido iš Portugalijos Monte Realio Aviacijos bazės.
Portugalijos kariai Baltijos šalių oro erdvėje patruliuos trečią kartą. Portugalija NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse iš Ispanijos karinių oro pajėgų perims nuo gegužės 4 dienos.
NATO oro policijos misija Baltijos šalyse vykdoma nuo 2004 metų, kai Lietuva, Latvija ir Estija tapo NATO narėmis. Naikintuvai dislokuojami Lietuvoje ir Estijoje.