Politikų įsitikinimu, tokiame savivaldybės – kaip Lazdijų ligoninės steigėjo – elgesyje nėra nieko smerktina.

Pasirašė finansavimo sutartį

„Mums reikėjo tam tikros įtampos, situacijos, kad nesutinkame (su sutarties sąlygomis). Mes rašėme raštus (Vilniaus teritorinei ligonių kasai), jie prisirašė visko. Mes tikėjomės, kad mus Vyriausybės atstovė paduos į teismą, kad nepasirašome sutarties, bet kai šitas neišdegė, tai juk nerizikuosi kokiems trims metams, kol vyks bylinėjimaisi, palikti ligoninę be finansavimo, tai iš esmės tam tik ir pasirašėme“, - sakė Lazdijų rajono savivaldybės mero pavaduotojas Gintautas Salatka.

Beprecedentė situacija tarp Lazdijų rajono savivaldybės ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos baigėsi faktiškai dzūkų nenaudai.

Kaip DELFI patvirtino Lazdijų rajono savivaldybės mero pavaduotojas Gintautas Salatka, šią savaitę Vilniuje Lazdijų ligoninės vyr. gydytojas Vitas Šimkonis sutiko su Ligonių kasos siūloma paslaugų finansavimo sutartimi ir ją pasirašė tokiomis sąlygomis, kokios nustatytos pagal galiojančius teisės aktus, t.y. be Akušerijos skyriaus paslaugų finansavimo.

Finansavimas sumažėjo 6 procentais

„Mano ir steigėjo pozicijos gal kai kur išsiskyrė, tačiau aš maniau, kad protingiau yra pasirašyti be akušerijos paslaugų (sutartį), nei iš viso negauti finansavimo įstaigai, kas būtų reiškę bankrotą, todėl sutartį pasirašiau“, - sakė ligoninės vyr. gydytojas.

Kad sutartis pasirašyta, patvirtino ir Ligonių kasos atstovai.

Lazdijų ligoninei iš Vilniaus teritorinės ligonių kasos 2016 metams užtikrinamas 2,262 mln. eurų finansavimas, arba 6 procentais mažiau nei buvo 2015 metais. Pirminiame variante buvo numatytas 10 procentų finansavimo mažėjimas, tačiau Ligonių kasa derybose nusileido.

Ši suma – be akušerijos paslaugų finansavimo. Nors Lazdijų ligoninė teikė gimdymo ir akušerijos paslaugas visus keturis šių metų mėnesius, tačiau Vilniaus teritorinė ligonių kasa už jas nemokės.
„Pagal Vyriausybės nutarimą ir patvirtintą šios Vyriausybės programos šalies gydymo įstaigų restruktūrizacijos plano ketvirtąjį etapą, toks finansavimas Lazdijų ligoninei nuo 2016 metų nėra numatytas. Už šias paslaugas patirtas išlaidas dengsime įstaigos sąskaita, pacientėms primokėti tikrai nereiks“, - sako Lazdijų ligoninės vyr. gydytojas V. Šimkonis.

Gelbėjo savivaldybė ir paskola

Nuo metų pradžios Lazdijų ligoninė gimdyvėms suteikė paslaugų už 25 tūkst. eurų. Ši suma, pasak V. Šimkonio bus dengiama iš įstaigai skirtos Lazdijų savivaldybės paramos.

Lazdijų rajono savivaldybės tarybos posėdyje vienbalsiai pritarta 50 tūkst. eurų skyrimui ligoninei iš rajono biudžeto lėšų.

Prieš mėnesį, kai nesant sutarties dėl finansavimo Lazdijų ligoninei iškilo grėsmė neišsimokėti darbuotojams atlyginimų, įstaiga paėmė iš banko 100 tūkst. eurų paskolą.

Kaip bus ir ar akušerijos paslaugos bus toliau teikiamos Lazdijų ligoninėje, kol kas nuomonės skiriasi.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos direktorius Vytautas Mockus dar anksčiau yra teigęs, kad jie neprieštarauja dėl pačios paslaugos teikimo Lazdijuose.

„Jeigu steigėjas ar įstaiga randa lėšų paslaugos finansavimui – jie gali ją teikti. Mūsų įstaiga tokio finansavimo negali užtikrinti, nes tokie yra teisės aktai. Lazdijų ligoninė turi licenciją ir akredituotus akušerijos specialistus, todėl steigėjo teisė apsispręsti dėl įstaigos struktūros“, - DELFI anksčiau yra sakęs V. Mockus.

Sveikatos apsaugos ministerija šiuo metu Lazdijų ligoninėje atlieka net du neplanuotus auditus – dėl bendros sveikatos priežiūros licencijos ir akreditacijos atitikimo ir dėl akušerijos paslaugų licencijavimo.

Kol kas išvadų nepateikta.

Kentėjo ir pacientai?

Nors oficialiai tiek Lazdijų rajono savivaldybė, tiek pati Lazdijų ligoninės administracija neigia, esą ketverius mėnesius be sutarties teikus paslaugą pacientai nenukentėjo, tikrovė buvo kiek kitokia.
Nesant paslaugų finansavimo sutarties, sutriko kompensuojamųjų vaistų išrašymas, iškilo grėsmė, kad nebus apmokami ligoninės pacientų nedarbingumo pažymėjimai, nebuvo galima išrašyti siuntimų į reabilitacijos įstaigas ar tretinio lygio konsultacijas.

„Nusiskundimų i pacientų dėl to pavyko išvengti, bet tokia grėsmė buvo, nepaneigsiu. Tačiau dabar jau viskas susitvarkė“, - sakė Lazdijų ligoninės vadovas V. Šimkonis.

Meras A. Margelis: „Nieko dar nežinau“

Garsiausiai už Lazdijų ligoninės Akušerijos skyriaus išsaugojimą kovojęs Lazdijų rajono savivaldybės meras Artūras Margelis nekomentavo sutarties pasirašymo fakto tarp Lazdijų ligoninės ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos.

„Dar nieko tikro nežinau. Ligoninės vadovas manęs neinformavo“, - sakė meras A. Margelis.
Į pastabą, kad sutarties pasirašyme Vilniuje dalyvavo ir jo pavaduotojas G. Salatka, politikas irgi turėjo atsakymą: „G. Salatka komandiruotėje, su juo nekalbėjau“.

G. Salatka DELFi tikino, kad Lazdijų rajono savivaldybė dėl akušerijos paslaugų finansavimo „tikrai bylinėsis“. Paklausus, kodėl iki šiol dar nesikreipta į teismą, Lazdijų rajono savivaldybės mero pavaduotojas atsakė, kad „viskam yra sava strategija“.

Sutartis virto politikų peštynėmis

Precedento per visą atkurtos nepriklausomybės laikotarpį, kai įstaiga atsisako pasirašyti finansavimo sutartį su valstybe, neturintis Lazdijų ligoninės atvejis buvo virtęs ne tiek nervų karu tarp įstaigos ir ligonių kasų, kiek politikų karo lauku.

Konservatoriai A. Margelis ir G. Salatka kaltino socialdemokratų vadovaujamą Vyriausybę ir Sveikatos apsaugos ministeriją vykdant Lazdijų rajono gyventojų genocidą.

„Uždaro skyrių, vėliau ir pačią ligoninę. Sunaikino pasienio rinktinę, sumažino policijos darbuotojų skaičių, iškėlė valstybines įstaigas į kitus miestus. Kaip kitaip, jei ne socialdemokratų vykdomu genocidu pavadinti?“ – viešai ne kartą yra sakęs A. Margelis.

Derybininkų vaidmens dėl sutarties finansavimo ėmusius socialdemokratus – Lazdijuose išrinktą Seimo narę Kristiną Miškinienę ir premjero patarėją Lazdijų rajono savivaldybės tarybos narį Justą Pankauską, Lazdijų rajono meras kaltino politikavimu ir politinės naudos sau siekimu.

Visoje ilgiau nei ketverius mėnesius besitęsusioje Lazdijų ligoninės ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos istorijoje lazdijiečiai rinkėjai viešai negirdėjo tik vieno asmens pozicijos šiuo klausimu – konservatorių kandidato į Seimą, buvusio sveikatos ministro Juozo Galdiko balso. Draudiminės medicinos krikštatėviu Lietuvoje save įvardijantis politikas tylėjo tarsi vandens į burną prisėmęs.