Praėjusios savaitės pradžioje žemai virš Jungtinių Valstijų karinio laivo praskridę Rusijos naikintuvai apstulbino tarptautinę bendruomenę. Kokia buvo šių grasinimų esmė?
Karinės jėgos demonstravimas pietinėje Baltijos jūros dalyje buvo netikėtas. Pradėjus kalbėti apie jos priežastis, ekspertai savo komentaruose pradeda minėti kitą – Juodosios jūros – regioną.
Suomijos Aleksanterio Rusijos ir Rytų Europos studijų instituto tyrimų padalinio vadovas Markku Kangaspuro yle.fi teigia, kad Kaliningrado geografinė padėtis primena Sevastopolio karinę jūrų bazę Kryme.
Užėmusi Krymą, Maskva užsitikrino teises į karinę bazę, kurioje, tiesa, ir taip buvo įsikūręs Rusijos Juodosios jūros karinis laivynas.
Žinoma, Sevastopolis, kurį rusai mėgsta romantizuoti, yra kur kas svarbesnis už Kaliningradą, tačiau pastarasis, kaip ir Krymas, yra vienas iš nedaugelio Rusijos karinių jūrų bazių.
Be jo Rusijos Baltijos jūros laivynui tektų bazuotis nedideliame Suomijos įlankos ruoželyje.
Virš to paties eskadrinio minininko jau skrido Rusijos naikintuvai
Kapitonas Juha Kukkola, dėstantis strategijos pagrindus Suomijos nacionaliniame gynybos universitete, pažymi, kad panašūs grasinimai buvo demonstruojami ir anksčiau, pavyzdžiui, 2014 metais Juodojoje jūroje.
Rusijos lėktuvai veikiausiai ne atsitiktinai praskrido pro tą patį laivą.
Pasak J. Kukkolos, Baltijos jūroje taip pat pastebimas Rusijos noras kontroliuoti netoliese esančias teritorijas ir kištis į jai nepatinkančius veiksmus.
Kalbame apie politinę žinią
M. Kangaspuro požiūris sutampa su kapitono nuomone. Jo teigimu, reikia kalbėti apie politinę žinią, kuri liudija, kad Rusijos netenkina padėtis Baltijos regione.
Daugeliu atžvilgių tai susiję su tuo, kad NATO nusprendė Rytų Europoje dislokuoti JAV pajėgas. Maskvai tai yra blogas ženklas.
Kremliaus nuomone, Vakarai pažeidžia prieš 20 metų sudarytą Boriso Jelcino ir Billo Clintono susitarimą, pagal kurį Jungtinės Valstijos įsipareigojo Baltijos regione nedislokuoti nuolatinių pajėgų.
Didžiosios valstybės Baltijos jūroje tapo aktyvesnės
Ar Baltijos jūroje pasikeitė strateginių jėgų pusiausvyra? Kapitono J. Kukkolos manymu – ne.
Nors Jungtinės Valstijos iš tikrųjų reiškiasi aktyviau, iš esmės jūroje tik stengiamasi palaikyti normalią kovinę parengtį, turint galvoje, kad nuo Ukrainos krizės pradžios padidėjo bendras atsargumas.
J. Kukkola pastebi, kad sustiprėjo ir Rusijos Baltijos jūros flotilės pajėgumai. Baltijos jūroje bangas kelia nauji Rusijos laivai.
Kaliningrado pozicija tapo sudėtingesnė
„Rusija trokšta įtvirtinti savo pozicijas Kaliningrade, o tai padaryti karinės strategijos požiūriu tampa sunkiau“, - sakė M. Kangaspuro.
Jo teigimu, jėgų pusiausvyra šiame regione kol kas nesusvyravo, tačiau NATO vaidmuo suaktyvėjo.
„Rusija kaip atsvarą dislokavo Kaliningrade raketų kompleksus „Iskander“, kurių skrydžio nuotolis aprėpia plačias Baltijos jūros regiono teritorijas“, - sakė jis.
Anot Rusijos pozicijos, šalies laivynas turi plaukioti dviejose vidinėse jūrose. Iš Baltijos ir Juodosios jūrų išplaukti į vandenyną galima per siaurius sąsiaurius.
Juodojoje jūroje amerikiečių eskadriniam minininkui „Donald Cook“ kilusi grėsmė tik patvirtina šių situacijų panašumą. „Tuomet pasirodė informacija, jog virš amerikiečių laivo praskridusiame Rusijos lėktuve neva buvo sumontuota radijo signalų atoveiksmio sistema. Tai iš esmės įmanoma, bet šalys paprastai būna linkusios nutylėti tokius dalykus“, - sakė J. Kukkola.
Kad panašios sistemos būtų panaudotos per incidentą Baltijos jūroje, nepastebėta.
Gali būti, kad grasinimai kartosis
Krymo prijungimas prie Rusijos privertė Vakarų šalis griebtis atsargumo.
Aleksanterio instituto tyrimų padalinio vadovas M. Kangaspuro mano, kad panašūs incidentai dar kartosis.
Tai, kad Baltijos šalyse ir Baltijos jūroje intensyviau dalyvauja Vakarų pajėgos, Rusijai reiškia tradicinės šio regiono jėgų pusiausvyros pokyčius.
„Jėgų pasiskirstymas Baltijos jūros regione keičiasi, o tai gali paskatinti Suomiją taip pat peržiūrėti savo poziciją“, - sakė M. Kangaspuro.