Tačiau Pasaulio vandenyno muziejaus Kaliningrade direktorė Svetlana G. Sivkova sakė, kad šiais metais nuolatiniai dalyviai iš kaimyninių Lietuvos ir Lenkijos valstybių pagrasino šiame parade nedalyvauti.
„Jie pareiškė, kad gali pas mus neatvykti, nes lenkai ir lietuviai yra puldinėjami Kaliningrado gatvėse“, - sakė S. G. Sivkova, priblokšta tokių „netikėtų ir pagrindo neturinčių nuotaikos pokyčių“.
„Tai inteligentiški ir išsilavinę žmonės, - pridūrė ji. – Tai siaubinga propaganda. Turime paaiškinti, kad tai netiesa, kad mes esame atviri žmonės“.
Kaliningradas, kuriuo vadinamas miestas ir aplinkinė sritis, kadaise buvo Rytų Prūsijos širdis ir Vokietijos tvirtovė, kol 1945 metais Raudonoji armija perėmė jį iš Trečiojo Reicho. Per 25 metus nuo Sovietų Sąjungos žlugimo Maskva sunkiai stengėsi išsklaidyti Kaliningrado, kaip ginkluotos ir užsieniečiams uždaros įgulos, reputaciją.
Tačiau pastaruoju metu Kremlius, regis, yra pasiryžęs elgtis priešingai, ir dabar Vakarų kariuomenės pareigūnai ir kiti ekspertai šį Baltijos regioną laiko pagrindine atsinaujinusios Rytų ir Vakarų priešpriešos skiriamąja linija, rašo „The New York Times“.
Vienas rimčiausių konfrontacinių incidentų per kelis metus įvyko praėjusį antradienį, kai už 70 jūrmylių nuo Kaliningrado du Rusijos lėktuvai „Su-24“, imituodami ataką, priartėjo prie sparnuotosiomis raketomis ginkluoto amerikiečių eskadrinio minininko „Donald Cook“. Vienas lėktuvas praskrido vos per 9 metrus nuo laivo, sakė Pentagono pareigūnai. Tai privertė Vašingtoną išreikšti protestą.
Dar vienas epizodas įvyko praėjusį ketvirtadienį, kai vienas Rusijos karinis lėktuvas virš Baltijos jūros nesaugiu atstumu perėmė vieną amerikiečių žvalgybinį lėktuvą, pranešė CNN, remdamasi Jungtinių Valstijų vadavietės Europoje atstovu spaudai, kapitonu Danny Hernandezu.
Iš karto po Sovietų sąjungos subyrėjimo Maskva mėgino atgaivinti Kaliningrado sritį, esančią už daugiau kaip 320 km nuo Rusijos. Čia suklestėjo fabrikai, gaminantys automobilius, elektroniką ir baldus. Kai regioninė vyriausybė susiderėjo dėl bevizio režimo į Lenkijos pasienio rajonus, „Ikea“ išparduotuvė netoliese esančiame Gdansko mieste virto tikra rusų kolonija.
„Daugiau žmonių lankėsi Europoje negu didžiojoje Rusijoje“, - sakė Berlyne įsikūrusios kovos su korupcija organizacijos „Transparency International“ vietos atstovas Ilja Šumanovas.
Tačiau pastaraisiais metais Maskva smarkiai apginklavo Kaliningradą, sako analitikai. Slaptose bazėse buvo dislokuotos pažangios, ilgo nuotolio priešlėktuvinių raketų S-400 sistemos ir mobilios, vidutinio nuotolio priešlaivinės raketos „Bastion“. Rusija čia taip pat rengė karines pratybas, dislokuodama trumpo nuotolio balistines raketas „Iskander“, galinčias nešti branduolines kovines galvutes.
Vasario mėnesį liudydamas Kongrese, NATO vadas, generolas Philipas M. Breedlove`as apibūdino Kaliningradą kaip „smarkiai militarizuotą nuosavybės gabalą“ ir „visišką burbulą“, galintį atremti atakas iš oro, sausumos ir jūros.
Po pastarųjų Rusijos kariuomenės nuotykių Kryme, Ukrainos rytuose ir Sirijoje, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas privertė pasaulį spėlioti, kur ir kada jis gali surengti naują intervenciją.
Turint galvoje jo politiką ginti etninius rusus, kurie žlugus Sovietų sąjungai liko atskirti nuo savo tėvynės, daug kas būgštauja, kad nauju taikiniu gali tapti Baltijos valstybės – Estija, Latvija ir Lietuva. Visos trys buvusios Sovietų sąjungos respublikos dabar yra Europos Sąjungos ir NATO narės.
Ataka prieš jas priverstų griebtis NATO sutarties dėl abipusės gynybos. Tačiau bet kokie bandymai apginti šias valstybes užkabintų Kaliningradą, kuris yra įsispraudęs tarp Lenkijos ir Lietuvos.
Per tuos kelis konfliktus, į kuriuos įsikišo NATO, aljansas visuomet demonstruodavo triuškinančią jėgą, sako ekspertai. Tačiau Kaliningrado atveju viskas būtų kitaip.
„Bendra pusiausvyra yra labai priešiška NATO“, - teigė naujos „RAND Corporation“ studijos apie Baltijos valstybes autorius Davidas A. Shlapakas.
Rusai linksta su tuo sutikti, nors jie pašaipiai reaguoja į tokio karo idėją. Baltijske, toliausiai į vakarus nutolusiame Rusijos avanposte, kur dislokuota Baltijos jūros flotilė, ant dambos stoviniuojantys pražilę žvejai beveik nežiūri į modernias korvetes, plaukiančias į jūrą.
Bet kokioms NATO pajėgoms, kurios puls Kaliningradą, „bus išdaužyti dantys“, sakė vienas stačiokiškas žvejys. Jis, karinio jūrų laivyno veteranas, stovėjo po Rusijos galios ir šlovės simboliu – ant žirgo sėdinčios ir į Vakarus žvelgiančios imperatorienės Jelizabetos Petrovnos statula.
Kaliningrado gyventojai, regintys, kaip pastaraisiais metais NATO pajėgos priartėjo prie Rusijos, daugiausia palaiko sprendimą stiprinti kariuomenę.
„Jei jūs būsite mano kaimynas ir sėdėsite su kirviu, aš taip pat pasiimsiu kirvį, - sakė muziejaus direktorė S. G. Sivkova. – Tai kvaila, bet žmonės sako, kad ginklai buvo perkelti arčiau Rusijos sienų, taigi turi būti tam tikra lygybė“.
Tačiau kai kuriems gyventojams nepatinka Kaliningrado, kaip Rusijos tvirtovės, įvaizdis. Kaliningrado centre, neogotikiniuose Zakheimo vartuose, kurie liko nuo XVII amžiaus miesto sienos, įsikūrusi kavinė „Vorota“ ir galerija. Kai kurios miesto vietos vis dar primena Vokietiją, įskaitant priemiesčius su raudonų čerpių Gründerzeit laikmečio vilomis.
Jaunieji kavinės savininkai troško meno erdvės, kaip Amsterdame ar Berlyne, ir juos nustebino klausimas apie gyvenimą ties Rytų – Vakarų skiriamąja linija.
„Keistas klausimas, nes mes laikome save tiltu, o ne skiriamąja linija“, - sakė 26 metų kompiuterių inžinierius Eugenijus Makarchinas.
Nepaisant to, Kaliningrade juntamos blogėjančių Rusijos ir Vakarų santykių pasekmės.
BMW, vienas didžiausių šio krašto darbdavių, neseniai atidėjo plėtros planus, kai Rusijoje prekyba automobiliais smuko 40 proc. Netrukus baigsis ir dešimtmečiais trukusi Švedijos parama Kaliningrado srities plėtrai. Smarkiai sumažėjo kultūrinių mainų.
Iki Ukrainos krizės pavojingiausia flotilė, plaukusi iš Kaliningrado Švedijos link, buvo kanalizacija, išleidžiama į Baltijos jūrą.
„Kaliningradas tikrai yra vienas iš paskutinių didžiųjų karštų taškų“, - sakė regioninė aplinkosaugos projektų koordinatorė Anna Tufvesson iš Švedijos tarptautinės plėtros ir bendradarbiavimo agentūros.
Kaliningradas, kur gyvena beveik pusė iš milijono šios srities gyventojų, buvo paskutinis didesnis Baltijos regiono miestas, neturėjęs šiuolaikinės nuotėkų valymo sistemos. Žlugus Sovietų Sąjungai, Švedija pietiniame Baltijos jūros regione padėjo pastatyti apie 30 tokių sistemų. Kaliningrade dar vokiečių 1928 metais statyta valymo sistema sulaikydavo tik senus dviračius ir nugaišusius šunis, sakė A. Tufvesson.
Šiuolaikinė Kaliningrado nuotėkų valymo gamykla, kurios statybos buvo atidėliojamos metų metais, turėtų pradėti veikti šių metų pabaigoje. Tačiau A. Tufvesson prognozuoja, kad Švedijos pagalba 2018 metais nutrūks.
Ši pagalba tapo dar viena ekonominių sankcijų, paskelbtų dėl konflikto Ukrainoje, auka. Dėl sankcijų taip pat nutrūko Europos bankų paskolos šio krašto plėtrai.
„Bendradarbiavimas su Europos šalimis buvo geras pigių paskolų šaltinis. Dabar mes neturime tokios galimybės, - sakė Aleksandras N. Ivasčenka, prižiūrintis Kaliningrado miesto vandentiekį. - Dėl sankcijų visi ateities projektai įšalo“.
Konfrontacija temdo bendradarbiavimą. V. Putinas kursto Vakarų nerimą dėl galimo konflikto Baltijos regione tyčiniais NATO oro erdvės pažeidimais ir netikėtomis karinėmis pratybomis šiaurės vakarinėje Rusijos dalyje.
Nors kariuomenės pareigūnai ir kiti ekspertai abiejose pusėse tikina, kad toks karas yra mažai tikėtinas, galimiems netikėtumams ruošiamasi toliau. Švedija ir Suomija, Rusijos kaimynės, kadaise deklaravusios savo neutralumą, dabar svarsto anksčiau neįsivaizduotą galimybę prisijungti prie NATO.
Rusija, kuri yra pernelyg silpna, kad stotų į tiesioginę konfrontaciją su NATO, vadovaujasi dviem metodais, sako karo analitikai. Kryme ir Ukrainos rytuose Kremlius griebėsi „hibridinio karo“, dislokuodamas anoniminius specialiųjų pajėgų karius, pramintus „žaliaisiais žmogeliukais“, bei nacionalistines sukarintas vietos formuotes ir pradėdamas žiniasklaidoje galingą propagandos kampaniją. Tai leido jam užimti teritoriją, neišprovokavus konvencinio karinio atsako.
Kaliningradas leidžia panaudoti kitą metodą – itin efektyvių konvencinių ginklų, kurie yra pakankamai mirtini, kad atgrasytų bet kokį priešą, koncentraciją.
„Hibridinis karas yra vienas Rusijos gynybos politikos ramstis, - teigiama naujoje Tarptautinių strateginių studijų instituto – Londone įsikūrusios tyrimų organizacijos - ataskaitoje apie Kaliningradą. – Oro gynybos ir valdomų raketų galia simbolizuoja kitą ramstį“.
Yra dar Baltijos jūros flotilė. Posovietiniais metais nuo 450 laivų ji susitraukė iki 190, o nuo 42 povandeninių laivų - iki dviejų. Tačiau šis nuosmukis buvo peržiūrėtas ir pastaraisiais metais flotilę papildė kelios naujos korvetės, teigia Londono institutas. Ši flotilė tebėra pakankamai stipri, kad paverstų Baltijos jūrą kruvinu katilu.
Amerikiečiams Baltijos jūroje kyšantis sprogdiklio laidas atgaivina seną Šaltojo karo laikų problemą, sako „Carnegie“ centro Maskvoje direktorius Dmitrijus Treninas. Kadaise amerikiečiams teko spręsti, ar paaukoti Čikagą, kad būtų išgelbėtas Vakarų Berlynas, teigė jis. Jei Jungtinės Valstijos būtų įsikišusios ir gelbėjusios šį Vokietijos miestą nuo sovietų įsiveržimo, branduolinės raketos būtų sunaikinusios Čikagą.
„Dabar toks pat klausimas kyla dėl Baltijos valstybių, - sakė D. Treninas. – Ar Jungtinės Valstijos rizikuos kariniu konfliktu su Rusija, kad išgelbėtų Baltijos šalis, kai jos žino, kad Rusija tebėra branduolinė valstybė?“.
Tačiau Kaliningrado gyventojai dėl karo būgštauja kur kas mažiau, negu dėl ekonomikos, kurią smukdo žemos naftos kainos, sankcijos ir silpnas rublis. „Pravažiuojantis „Mercedes“ visuomet būdavo svarbesnis už beržus“, - sakė vietos parlamento narys iš opozicijos Solomonas I. Ginzburgas, turėdamas galvoje, kad ekonominiai siekiai čia nustelbia nacionalizmą.
Tas faktas, kad balandžio 1 dieną baigiasi „laisvos ekonominės zonos“ galiojimas, kelia kur kas didesnį susirūpinimą, negu atsinaujinęs Šaltasis karas. „Niekas nežino, kas bus toliau“, - sakė Ivanas Vlasovas, vadovaujantis RBC tinklalapio padaliniui Kaliningrade.
Nusilpęs rublis privertė gyventojus atsisakyti pirkinių Lenkijoje ar koncertų Lietuvoje. Kaliningrado gyventojai taip pat jaučiasi mažiau pageidaujami.
„Kai pasiklausai žinių iš Latvijos ir Lietuvos, suima juokas, - sakė kelionių agentūros „Baltma Tours“, pernai netekusios ketvirtadalio iš 4500 kasmetinių turistų iš Vokietijos, direktorius Albertas Prochorčukas. – Lietuvos prezidentė iš esmės sako, kad žmonės turėtų slėptis rūsiuose, nes ateina rusai“.
Lenkai vis dar kerta sieną dėl pigesnių degalų, cigarečių ir degtinės, tačiau abiejose pusėse jaučiama tam tikra įtampa.
„Nebemanau, kad tai yra vieta plėtrai, - sakė kovos su korupcija aktyvistas I. Šumanovas. – Manau, kad tai vieta militarizacijai. Čia nėra investicijų, nėra pinigų, nėra tikro federalinio susidomėjimo šiuo regionu, tvyro blogi santykiai su kaimynais“.