V. Baranauskas juokiasi – dažnas lietuvis, šalia savęs pamatęs tokį garbaus amžiaus bendrakeleivį, iš nuostabos išpučia akis, o drąsesni nesikuklina ir paklausti, kokia jo ilgaamžiškumo, sveikatos ir stiprybės paslaptis, tačiau vieno atsakymo į šį klausimą pasiruošęs jis neturi: gyvena taip, kaip tuo metu liepia širdis.
Kelionėmis susižavėjo 80-ies
Ilgus metus Kauno politechnikos institute iš pradžių laborantu ir tyrėju, o vėliau ir elektrotechnikos dėstytoju dirbęs V. Baranauskas pasakojo jaunystėje skundęsis prasta sveikata, tačiau ilgainiui su tuo susigyveno.
Savo ruožtu kardinaliai jo gyvenimas pasikeitė jau išėjus į pensiją. Nuo tos dienos pradėjo 29-eri metai.
„Į pensiją išėjau dar 1987-aisiais. Tuomet ir susidomėjau kelionėmis. Gerai mokėjau rusų, vokiečių kalbas, tad vasaromis gyvenau Nidoje ir dirbau ekskursijų vadovu, vertėju. Tačiau keliaudavome ne taip ir toli. Pavyzdžiui, į Karaliaučių. Tuo metu kelionės buvo draudžiamos, tad turėjome elgtis labai atsargiai. Vėliau joms trūko pinigų. Galiausiai intensyviai keliauti pradėjau visai neseniai – kai sulaukiau 80-ies“, – stebina senolis.
Keliaudavo su žmona, tačiau galiausiai liko vienas
Kelionių aistra jis užkrėtė ir žmoną, kartu jie keliavo beveik dvejus metus, deja, prieš septynerius ji mirė.
„Kol ji buvo gyva, keliaudavome kartu. Kai sirgo, slaugiau ją, o pastaruosius septynerius metus keliauju vienas. Kiti griaužiasi, kad neturi kelionių draugų, bet daugeliu atvejų man jų ir nereikia. Smagu viską pažinti vienam“, – optimistiškai į gyvenimą tikino žiūrintis V. Baranauskas.
Dažniausiai svetur jis išvyksta pavasarį ir rudenį. Vasarą, pasak pašnekovo, labai gera būti ir Lietuvoje.
Egiptas sužavėjo iš pirmo žvilgsnio
Per pastaruosius 8-erius metus senjoras aplankė tiek šalių, kad tikslių skaičių jau nebepamena. Tiesa, keliauja jis, kaip pats sako, ne dėl kiekybės, o siekdamas kokybės, tad patikusiose vietose vieši ir ne po kartą.
„Pirmoji šalis, kurią aplankiau jau po 80-ečio, buvo Egiptas. Labai patiko, lankiausi ten 4 kartus. Piramidės, Karnako šventykla – tikrai verta nuvažiuoti nebuvusiems. Juokauju, gal jie didybės manija sirgo, nes viskas taip gigantiška, masyvu“, – kelionės įspūdžiais dalijosi pašnekovas.
Geru žodžiu jis mini ir keliones į Jungtinius Arabų Emyratus, Turkiją, Prancūziją, Vokietiją, Lenkiją. Tiesa, nors sužavėjo ir Italija, čia teko patirti ir ne tokių malonių nuotykių.
Italija įsiminė ne tik iš gerosios pusės
„Kelionę į Italiją planavau pats lankytinose vietose praleisdamas po kelias dienas. Tačiau visur teko skubėti, lėkti, pamatyti ten galima tiek daug, o jėgų nebėra tiek, kiek jaunystėje. Italijoje lankiausi, kai man buvo 86-eri. Visą tą Italijos kelionę planavau pats: užsakiau viešbučius, numačiau transporto priemones.
Atskridau į Romą, po keturių dienų – traukiniu nuvažiavau link Neapolio, iš ten – į Sorentą. Iš Sorento atplaukiau į Kapri, iš ten vykau į Sicilijos salą, Taorminos kurortą. Deja, pati Sicilija liko nepamatyta.
Nakvojau dažniausiai nakvynės namuose, kur yra po 8-12 lovų, tad vieną naktį iš manęs pavogė fotoaparatą. Pats kaltas, gerai nepaslėpiau, atsibudau, nėra“, – prisiminė vyras.
Nepaisant to, į Italiją jis vėliau važiavo ir dar kartą – pernai lankėsi „Expo“ parodoje.
Vieši ir savaitę, ir penkias
Paprastai kelionėse jis pasakojo praleidžiantis 1-2 savaites, tačiau, pavyzdžiui, Vokietijoje, kur turi draugų, viešėjo ilgiau nei mėnesį.
„Prieš penkerius metus, kai man buvo 84-eri, važinėjau po Vokietiją maždaug 5 savaites“, – prisiminė V. Baranauskas.
Paklaustas, koks paprastai būna jo kelionės biudžetas, senjoras neslėpė stengiantis išleisti kuo mažiau pinigų ir pasidalijo keliais patarimais, kaip keliaujant sutaupyti.
Keliauja pigiai – kartais nereikia nė 100 eurų
„Dažniausiai lėktuvų bilietus įsigyju labai pigiai. Užsisakau juos iš anksto, konkrečiai pagal datą neieškau, renkuosi pigiausią variantą. Mažai dėmesio skiriu ir maistui.
Kalbant apie pramogas, stengiuosi pamatyti turistinius objektus, gražius gamtos reiškinius. Tai, ko Lietuvoje nėra“, – pasakojo jis neslėpdamas, kad įkvėpimo ir informacijos, ką svetur pamatyti, ieško knygose apie keliones, kurias labai mėgsta.
Brangiausiai, pasak V. Branausko, jam kainuoja įvairūs viešbučiai. Tačiau gerai paieškojus, jo teigimu, keliauti į tolesnes šalis ir ten viešėti kelias dienas galima ir neišleidžiant 100 eurų.
Išvyksta ir savarankiškai
Paklaustas, kam keliaudamas skiria daugiausio dėmesio, jis aiškino dažniausiai aplankantis gražiausiais šalių vietas, kurios rekomenduojamos turistams.
„Kiekvienoje šalyje stengiuosi pamatyti tai, ką jie turi įdomiausio. Kai pirmą kartą nuvykstu į šalį, stengiuosi viską apžiūrėti, su viskuo susipažinti. Vėliau, jei ji patinka, vykstu ir tiesiog pailsėti“, – pasakojo jis.
Paprastai V. Baranauskas keliauja naudodamasis kelionių agentūrų pasiūlymais, tačiau nevengia ir savarankiškų kelionių.
Kuriozų neišvengia
Su pavydu visuomet jis pasakojo žiūrintis į keliautojus iš Japonijos – tarp jų būna daug vyresnio amžiaus žmonių. Kartais pasakojo su jais pasikalbantis, tačiau neretai užmegzti ryšius su kitataučiais trukdo kalbos barjeras. Nors moka ir rusų, vokiečių bei lenkų kalbas, koją neretai kiša anglų kalbos žinių trūkumas.
„Labai sunku buvo Prancūzijoje. Ten taip pat keliavau savarankiškai. Nelabai smagu, kai vietinės kalbos nemoki, prancūzai rusiškai kalba sunkiai. Visiškai skiriasi bendravimas, kai kalbi taip“, – pastebėjimais dalijosi jis.
Nepaisant to, V. Baranauskas pasakojo visuomet keliaudamas jautęsis saugus – į keliaujančius vyresnio amžiaus žmones, jo teigimu, žiūrima labai pagarbiai.
Pasidalijo jaunystės paslaptimi
„Kai važiuodavau su grupe, paprastai būdavau vyriausias joje. Kai vienas, gal būdavo vyresnių, bet, aišku, daugiausiai jaunesni. Kartą iš Vilniaus kažkur skridau, mane užkalbino, klausė, kokia mano paslaptis, kaip dar taip pavyksta keliauti. Tačiau kokia čia gali būti paslaptis?
Vieną tik galiu pasakyti – daug nevalgykit. Svarbiausia atsistoti nuo stalo, kai dar esi šiek tiek alkanas. Nesu nei koks vegetaras ar veganas, tačiau mėsos valgau nedaug. Niekada nerūkiau, vengiu alkoholio. Kasdien treniruojuosi, mankštinuosi“, – pasakojo vyras.
Ne svajoja, o planuoja
Savo kelionių įspūdžiais dar visai neseniai dalintis jis pradėjo ir su Prienų globos namų, kuriuose šiuo metu gyvena, kaimynais.
„Gaila, kad lietuviai prastai save prižiūri. Daug greta gyvenančių turi antsvorio, todėl serga įvairiomis ligomis, sunkiai vaikšto arba tik guli. Tokiame amžiuje atsigriebti jau sunku“, – pripažino jis.
Paklaustas, ar yra šalių, į kurias svajoja nuvykti, V. Baranauskas savo situaciją sakė vertinantis realiai, tad nemąsto nei apie kelionę į Australiją, Afriką ar mėnulį.
„Jei sveikata leis, dar kur nors važiuosiu. Kuo toliau, tuo mažiau jėgų ir vilties, reikia neužmiršti, kiek man metų, bet kelionių bent kol kas tikrai neapleisiu“, – atsisveikindamas šyptelėjo senolis.