Pareigūnų profsąjungų ryšį su valstiečiais žaliaisiais dar įtvirtina R. Karbauskio pavaduotojas Tomas Tomilinas, kuris ilgą laiką dirbo Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo projektų vadovu, ir S. Skvernelio padėjėjas Vidaus reikalų ministerijoje Vytautas Bakas, kuris anksčiau buvo profsąjungų susivienijimo vadovas ir, neoficialiais duomenimis, ketina dalyvauti Seimo rinkimuose su Valstiečių ir žaliųjų sąjunga.

Vitalis Nakrošis iš Viešosios politikos ir vadybos instituto teigia, kad tai reiškia pareigūnų ir konkrečios politinės jėgos tinklo susiformavimą ir profsąjungų perėjimą iš viešosios politikos į politinį lygmenį.

Politinis neutralumas – įtvirtintas statute

Politinis neutralumas – esminis vidaus tarnybos pareigūnų principas, apibrėžtas Vidaus tarnybos statute, dėl kurio priėmimo buvo giriamas S. Skvernelis: „Pagal politinio neutralumo principą pareigūnas privalo, nepaisydamas asmeninių politinių pažiūrų, nešališkai tarnauti žmonėms ir teisėtai valstybės valdžiai, nedalyvauti politinių partijų ar politinių organizacijų veikloje“.

Tačiau kaip buvo laikomasi politinio neutralumo principo Tomo Žilinsko skyrimo vidaus reikalų ministru istorijoje? Prezidentė Dalia Grybauskaitė T. Žilinską ministru paskyrė trečiadienį.

Komentuodama šalies vadovės sprendimą jos atstovė spaudai Daiva Ulbinaitė teigė, kad, prezidentės nuomone, pasirinktas asmuo yra savo srities profesionalas, kurį pagal Korupcijos prevencijos įstatymą vertino Specialiųjų tyrimų tarnyba ir nepateikė jokios neigiamos informacijos.

Pareigūnų profesinių sąjungų atstovai naują ministrą vadino buvusio liberalcentristų vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio „produktu, kurio moto yra daug kalbėti arba nieko neveikti“. Siūlyta ministro kėdę geriau patikėti peliukui Sūrskiui, sakyta, kad T. Žilinskas puikiai žino, kieno ranką bučiuoti.

Toks pranešimas antradienį buvo išplatintas Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo, pasirašytas Ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininko Tomo Vaitkunsko vardu.

„Toks paskyrimas būtų gana aiškus ženklas kitiems panašiems veikėjams – nesvarbu vertybės, nesvarbu nuveikti darbai. Tiesiog svarbu žinoti, kieno ranką ir kada pabučiuoti. Ir to visiškai pakanka norint šioje valstybėje užimti pačius aukščiausius postus“, - rašoma T. Vaitkunsko pasirašytame pranešime.

Aiškias nuostatas apie T. Žilinską reiškia ir Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas Vladimiras Banelis, kuris Feisbuke užtai aktyviai dalijasi S. Skvernelio ir R. Karbauskio pranešimais ir reiškia aiškią paramą buvusiam ministrui, nors, kaip pats rašo, neteigia, kad S. Skvernelis yra nepakeičiamas ar ypatingas.

Vladimiro Banelio pasisakymai Feisbuke

Situaciją dar labiau nuspalvina faktas, kad ministro skyrimo išvakarėse žiniasklaidai buvo išplatintas prieš T. Žilinską nukreiptas anoniminis laiškas, kurio visus punktus beveik pažodžiui DELFI patvirtino atleistasis vidaus reikalų ministras S. Skvernelis.

V. Nakrošis: pareigūnų profsąjungos politizavosi

Viešosios politikos ir vadybos instituto atstovas V. Nakrošis teigia, kad natūralu, jei profesinės sąjungos dalyvauja diskusijose viešojoje erdvėje ir išreiškia poziciją dėl valstybės tarnautojų ir pareigūnų darbo sąlygų, reformų, priešinasi joms, siūlo savo iniciatyvas, išsako problemas, reikalauja spręsti neatidėliotinus klausimus.

„Bet šiuo atveju tai kaip ir dalyvavimas politinėje veikloje. Tai nėra viešosios politikos klausimo palaikymas. Man atrodo, susiklostė tokios aplinkybės, dėl kurių jų veikla persidavė į politinį lygį“, - sako V. Nakrošis.

Jis teigia, kad tokios aplinkybės susiklostė dėl to, jog į vidaus reikalų ministro pozicijas 2014 m. lapkričio mėnesį buvo paskirtas tuometinis policijos generalinis komisaras S. Skvernelis, kuris natūraliai palaikė puikius santykius su pareigūnų profesinėmis sąjungomis ir atėjęs į Vyriausybę pareigūnų iš esmės domėjosi daugiausia pareigūnų problemomis.

„Bet dabar jų įtaka persidavė į politinį lygmenį, jie jau palaiko S. Skvernelį kaip politiką“, - sako V. Nakrošis.

„Profesinės sąjungos šiuo konkrečiu atveju iš esmės politizavosi“, - teigia mokslininkas.

Tiesa, jis pabrėžia, kad kai kurios profesinės sąjungos bendradarbiauja su socialdemokratais. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos prezidentas Artūras Černiauskas su socialdemokratais dalyvauja rinkimuose, tačiau profesinėms sąjungos netaikomas politinio neutralumo principas – jis taikomas tik statutiniams pareigūnams.

„Aš manau, kad pareigūnų profsąjungos mano, kad per pastaruosius metus, be S. Skvernelio, neturėjo tokio ministro, kuris aktyviai atstovautų jų interesams ir jos galbūt norėtų S. Skvernelio sugrįžimo į valdžią po naujų rinkimų“, - teigia V. Nakrošis.

Jis pažymi, kad nors statutiniai valstybės tarnautojai negali tiesiogiai dalyvauti politinių partijų veikloje, tačiau, pasak mokslininko, „šis atvejis rodo, kad jie turi ryšių su Valstiečių ir žaliųjų sąjunga“.

S. Šedbaras: kam reikalingas politinis neutralumas?

Kodėl statutiniams tarnautojams galioja politinio neutralumo principas?

„Šis principas galioja ne tik statutiniams pareigūnams, bet ir teisėjams, prokurorams. Tai žmonės, kurie turi valdžios įgaliojimus taikyti tam tikras prievartos priemones. Statutinių pareigūnų atveju pavaldumas yra hierarchinis, jie privalo paklusti viršininkui, prireikus, jie turi imtis priemonių, kurios susijusios su jėgos pavartojimu. Vadinasi, čia neturi būti jokio politiškumo, neturi būti jokių įtakų, dėl kurių jie negalėtų vykdyti savo pareigų", - teigia konstitucinės teisės specialistas, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras.

Pasak jo, politinių partijų įtaka jėgos struktūroms yra totalitarinės, bet ne demokratinės valstybės bruožas.

Klausiamas, ar pareigūnų vardu vykdomas priešinimasis naujo ministro skyrimui pažeidžia politinio neutralumo principą, S. Šedbaras net neabejoja: „Tai kertasi su politiniu neutralumu".

„Jei pareigūnai nėra išėję į atsargą, jie negali daryti tokių pareiškimų, nes tai yra politikavimas. Tai reiškia, kad jie turi nuostatas, kurios trukdo jiems atlikti savo tiesiogines pareigas. Ministro skyrimas yra ministro pirmininko ir valstybės vadovo kompetencija. Galbūt profsąjungų lyderis, kuris pasirašė tokį pareiškimą, yra išėjęs į atsargą, bet jis veikia tų pareigūnų, kurie dirba, vardu. Vadinasi, tie pareigūnai, kurie dirba ir jų lyderis taip veikia, turėtų spręsti, ar toks vadovas gali eiti tokias pareigas. Toks vadovas pareigūnus įvelia į politikavimą", - sako S. Šedbaras.

T. Vaitkunskas DELFI sakė išties išėjęs iš sistemos, bet jau daug metų atstovauja ikiteisminio tyrimo pareigūnams ir kalėjimų departamento darbuotojams. Tačiau profesinės sąjungos pirmininkas nesutiko su teiginiu, kad jo išplatintas pranešimas galėtų būti vadinamas politikavimu ir neslėpė priešiškumo paskirtuoju vidaus reikalų ministru T. Žilinsku.

„Atsakysiu jūsų pavyzdžiu. Jūs esate žurnalistė ir staiga sužinote, kad DELFI ateina vadovauti žmogus, kurio asmenines savybes jūs gerai žinote: ką jis darė, kaip elgėsi ir, akivaizdu, kad tas žmogus skiriamas ne dėl to, kad jis profesionalas, o dėl to, kad kažką pažįsta. Tačiau tas žmogus turės įtakos visai sistemai. Tai kaip pareigūnams gali būti tas pats, kas vadovaus sistemai?" - klausia T. Vaitkunskas.

„Negalima sakyti, kad tai politikavimas. Labai paprasta pasakyti, kad jie politikuoja", - sako pašnekovas.

„Mes tik pasakom savo nuomonę, kad tas žmogus yra netinkamas, mes jį pažįstam", - reziumuoja T. Vaitkunskas.