Remiantis visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų agentūros „Vilmorus“ kovo mėnesio duomenimis, jei rinkimai vyktų artimiausią savaitgalį, už valstiečius žaliuosius balsuotų 7,1 proc. respondentų. 2012 m. kovo mėnesį šios partijos populiarumas siekė 2,5 proc.

Tačiau šios partijos lyderis Ramūnas Karbauskis ne visuomet pasižymi idėjiniu nuoseklumu: pavyzdžiui, 2002 m. jis kovojo už Ignalinos atominės elektrinės darbo pratęsimą, bet 2012 m. jau prisidėjo prie manančiųjų, kad atominė energetika yra nešvari, todėl Lietuvai Visagino jėgainės nereikia.

2000 m. jis R. Karbauskis siūlė lėtinti pasirengimą narystei NATO ir spręsti kitus prioritetinius klausimus, nors iš esmės tarsi pritarė pačiai narystei. Paskui politikas 2002 m. prisidėjo prie referendumo organizatorių dėl narystės NATO. Nepavykus surengti referendumo 2004 m. jis jau balsavo už Šiaurės Atlanto sutarties ratifikavimą.

Šiuo metu R. Karbauskis deklaruoja paramą skirti 2 proc. nuo bendrojo vidaus produkto gynybai, bet kvestionuoja šauktinių kariuomenę ir siūlo kitokį karinio parengimo modelį. Jis taip pat aiškina neketinantis po rinkimų pretenduoti į ministrus ir nori suformuoti vaivorykštės koaliciją su konservatoriais, liberalais ir socialdemokratais, tačiau kratosi Darbo partijos bei „Tvarkos ir teisingumo“. Pastaruosius politiko teiginius patikrins ateitis.

Apie apsisprendimą nebūti ministru ir premjeru. R. Karbauskis deklaruoja, kad sėkmės rinkimuose atveju jis neketinąs dirbti Vyriausybėje, tai yra nesieks nei ministro, nei premjero pareigų. Tokį pat patarimą jis turi ir kitų partijų lyderiams.

„Mano pasiūlymas, kad nė vienos rinkimus laimėjusios partijos pirmininkas neturėtų dirbti Vyriausybėje. Mes turime sugrąžinti tai, kas parašyta Konstitucijoje, kad Seimas turi formuoti politiką – Lietuva yra parlamentinė valstybė. Seimas turi duoti Vyriausybei aiškią kryptį. Dabar mes gyvename visiškai iškreiptomis sąlygomis: Vyriausybė nutarė, Vyriausybė formuoja politiką, o Seimas tiesiog balsuoja. Pas mus visa politinė sistema pastatyta ant galvos“, - sako R. Karbauskis.

Apie vaivorykštės koaliciją. Norėtų suformuoti plačią socialdemokratų, konservatorių ir liberalų koaliciją su valstiečiais žaliaisiais, kaip pagrindiniais žaidėjais. Šiuo metu partija Seime turi 1 vietą, laimėtą vienmandatėje apygardoje.

„Mano didžioji siekiamybė politikoje bus pabandyti suformuoti pirmą Lietuvos istorijoje plačią koaliciją, kad Seime nebūtų opozicijos. Aišku, jeigu Darbo partija ir „Tvarka ir teisingumas“ kažkokiu būdu praeitų (rinkimų barjerą), tai jos būtų opozicija, bet jeigu mes galėtume diktuoti kryptį, aš manau, kad esame pajėgūs susodinti socialdemokratus, konservatorius ir liberalus prie vieno stalo. Bet pačiame centre prie stalo turime sėdėti mes. Mes tą labai gerai suprantame. Nes jeigu centre sėdės socialdemokratai ar konservatoriai, tai bus neįmanoma. O tokia koalicija būtų labai naudinga: nebūtų eikvojama laiko ir pastangų vienas kito žeminimui ar įtarinėjimui. Tai mano didžioji svajonė“, - sako politikas.

Apie Darbo partiją bei „Tvarką ir teisingumą“. R. Karbauskis teigia, kad sėkmės atveju koaliciją gali formuoti su visomis partijomis, išskyrus Darbo partiją bei partiją „Tvarka ir teisingumas“.

„Labai aiškiai pasakau: bet kokioje situacijoje, bet kokiame variante mes nebūsime koalicijoje su Darbo partija ir „Tvarkos ir teisingumo“, - DELFI teigė R. Karbauskis.

Ramūnas Karbauskis, Vytautas Gapšys, Valentinas Mazuronis

Po 2008 m. rinkimų, kai valdančiąją koaliciją formavo konservatoriai, liberalai ir Arūno Valinsko partija, tuometinė R. Karbauskio tuometinė Valstiečių liaudininkų sąjunga bendradarbiavo su Darbo partija bei „Tvarka ir teisingumu“ opozicijoje, o tokį bendradarbiavimą, pasak jų pačių pranešimo, „paskatino panašūs požiūriai į kaimo problemų sprendimą, socialinę, šeimos politiką“.

Pozicija dėl darbo su Darbo partija bei Tvarka ir teisingumu
Foto: DELFI

Apie atominę energetiką. R. Karbauskio valstiečiai žalieji 2012 m. prisidėjo prie referendumo organizavimo prieš Visagino atominės elektrinės (VAE) statybas. Jį laimėjo tie, kurie teigė, kad naujos branduolinės jėgainės Lietuvai nereikia.

VAE priešininkai iš R. Karbauskio partijos
Foto: DELFI / Valdas Kopūstas

Tačiau 2002 m. R. Karbauskio pozicija dėl atominės energetikos buvo priešinga: politikas anuomet prisidėjo prie iniciatyvos pratęsti Ignalinos atominės elektrinės (IAE) veikimą, nors nesaugia laikomos rusiško tipo jėgainės uždarymas buvo sutartas stojant į Europos Sąjungą.

Pozicija dėl IAE darbo pratęsimo
Foto: DELFI

„Primenu, kuriais metais tai buvo ir kokia buvo situacija. Visi Lietuvos energetikai pasakys, kad Ignalinos atominė elektrinė tuo momentu dar galėjo dirbti. Tai buvo pragmatiškas mąstymas, nes ji atitiko galiojančius reikalavimus, jau buvo pastatyta. O kai šnekame apie tokius projektus kaip Visaginas, tai ta elektrinė būtų pareikalavusi beprotiškai didelės pinigų sumos. Niekas net šiandien negali pasakyti kainos, įskaičiavus uždarymo kainą. Jūs žinote, kad pasikeitė reikalavimai atliekų laidojimui: dabar reikia laidoti 400 metrų šachtose, tokių šachtų Lietuvoje nėra, jos yra tik Suomijoje. Visi Visagino elektrinės skaičiavimai neįvertino, kiek gali kainuoti jos uždarymas“, - šiomis dienomis aiškina R. Karbauskis.

„Aš nesakau, kad visą laiką būdavau teisus. Bet visą laiką vadovaudavausi ta logika, kuri tuo metu atrodė protinga. Jeigu šiandien veiktų Ignalinos atominė elektrinė, tikrai sakyčiau – pagalvokite. Bet 2002 m. kiti argumentai atrodė svarbesni. Tai mūsų ekonomikai būtų buvę labai naudinga. Bet buvo tokie sprendimai. Bet aš niekada nepasisakiau prieš stojimą į Europos Sąjungą“, - priduria politikas.

Apie NATO. 2002 m. R. Karbauskis priklausė Rolando Pavilionio iniciatyvinei grupei, rinkusiai parašus referendumui dėl Lietuvos narystės NATO. Dalis iniciatyvinės grupės narių neslėpė esantys NATO priešininkai, nors R. Karbauskis viešų pareiškimų nedarė.

Iniciatyvinei grupei, be R. Pavilionio ir R. Karbauskio, priklausė: Egidijus Klumbys, Kęstutis Grinius, Rolandas Paulauskas, Vytautas Eidukaitis, Angelė Ambrazienė, Liudas Dambrauskas, Algimantas Jakimavičius, tėvas Stanislovas, Saulius Sondeckis, Algirdas Bastys, Algis Kasperavičius, Sigitas Sunelaitis, Aušrinė Marija Pavilionienė, Juras Požela, Teisutis Kalesnykas.

„Aš niekada nepasisakiau prieš stojimą į NATO. Rasa Juknevičienė sako, kad aš pasisakiau, bet Seime mano balsas yra „už“. Jinai net pasimetus, sakė „Jūs nebalsavote“, o aš sakau „Kaip jūs neprisimenat, jūs Seime buvote, tai buvo vienas svarbiausių balsavimų toje kadencijoje“, - pasakoja R. Karbauskis.

Politikas Seimas 2004 m. kovo 10 d. iš tiesų balsavo už Šiaurės Atlanto sutarties ratifikavimą. Tai liudija Seimo interneto svetainėje pateikiami anuometiniai balsavo duomenys. Vis tik abejonių dėl tuometinės valstiečių liaudininkų pozicijos 2000 m. buvo kilę ir prezidentui Valdui Adamkui. Anuomet R. Karbauskis kalbėjo esantis už narystę NATO, bet siūlė atsižvelgti į kitus prioritetus ir lėtinti pasirengimo procesą.

Tačiau R. Karbauskis pripažįsta, kad jo požiūris šiuo klausimu evoliucionavo, mat dabartinė geopolitinė situacija yra visiškai pakitusi.

„Šiandien geopolitinė situacija yra gerokai pasikeitusi ir aš nė trupučio neprieštarauju tam, kad mes gynybai skirtume 2 proc. nuo bendrojo vidaus produkto. Viskas yra gerokai pasikeitę. Keista, kai manoma, kad niekas negali evoliucionuoti“, - aiškina politikas.

Apie ginkluotąsias pajėgas. Teigdamas, kad geopolitinė situacija pasikeitė, Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas vis tik nepritaria privalomajai pradinei karo tarnybai, arba šauktinių kariuomenei ir siūlo kitokį karinio rengimo modelį, įtraukiantį ir moteris ar merginas.

„Mano siūlymas yra konceptualus: eiti ne šauktinių keliu, o įvesti privalomą karinį parengimą mokyklose ir aukštosiose mokyklose bei kolegijose. Tai visuotinis parengimas, o dabar pakviečia tarnauti vos 3000 ar 4000 jaunuolių“, - sako R. Karbauskis.

Jo idėja, karinį parengimą suteikti visiems Lietuvos jaunuoliams – vyrams ir moterims. „Kuo mūsų merginos ir moterys yra blogesnės už vyrus? Jų visai niekas tam neparuošia“, - sako politikas.

„Kiekvienas vyras turi žinoti, kaip išardomas ginklas ir kaip jį naudoti“, - priduria Valstiečių ir žaliųjų partijos pirmininkas, kurio manymu, karinį parengimą ugdymo įstaigose galėtų suteikti į pensiją išėję Lietuvos kariuomenės karininkai.