Pasak LRT.lt pašnekovų, Lietuvos politikai turėtų siekti, kad Vakarai aiškiai atskirtų kovos su terorizmu ir Rusijos agresijos posovietinėje erdvėje klausimus, nes Rusijos grėsmė šiame regione niekur nedingo.
„Saugumo situacijos Rytų Europoje klausimą ėmė gožti kova su terorizmu ir migracijos krizė. Labai tikėtina, kad šie klausimai bus vieni svarbiausių ES, NATO ir daugelio valstybių darbotvarkėje ir 2016 metais. Tai, tikėtina, turės neigiamų pasekmių Lietuvai, nes dėl jų mažės dėmesys saugumo situacijai Rytų Europoje ir augs rengimasis bendradarbiauti su Rusija.
Rusija mėgina įtikinti Vakarus, jog nuoširdus ir glaudus bendradarbiavimas kovoje su terorizmu ir sprendžiant kitas tarptautinio saugumo problemas galimas tik NATO atsisakius gynybos įsipareigojimų bei pajėgumų didinimo Rytų Europoje“, – rašoma Valstybės saugumo departamento ataskaitoje.
Grėsmė niekur nedingo
Nors terorizmo grėsmė yra iškilusi ir pačiai Rusijai, Maskvos politikos posovietinėje erdvėje tai nekeičia, tačiau tai keičia jos įvaizdį Vakarų akyse, sako L. Kojala.
„Kremlius kovą su terorizmu labai sėkmingai vykdo per savo siaurą nacionalinių interesų prizmę. Nors terorizmo grėsmę ji pati jaučia, Rusijos politikos posovietinėje erdvėje tai nekeičia.
Per pastaruosius metus, o ypatingai per pastaruosius mėnesius, Rusijos įvaizdis Vakarų pasaulyje labai pasikeitė. Iš agresorės, keičiančios Europos saugumo sistemą ir netgi aneksuojančios Europos valstybių teritorijas, ji tapo suokiama kaip labai svarbi partnerė kovojant su terorizmu, užtrinanti ilgalaikį Europos saugumą“, – kalba RESC analitikas.
Buvusio Lietuvos ambasadoriaus JAV Žygimanto Pavilionio teigimu, Rusija, kovodama su terorizmu, pati veikia teroristiniais metodais.
„Kad ir kaip Rusija stengtųsi nukreipti nuo savęs dėmesį ir parodyti, kad yra partnerė kovojant su terorizmu, ji pati veikia teroristiniais metodais. Labai dažnai savo propaganda ji plauna smegenis ir širdis Vakaruose taip, kad Vakarai spaudžia Rusijai rankas, užmiršdami, kas vyksta Ukrainoje.
Manau, šiuo metu svarbiausias Rusijos tikslas – kad būtų užmiršta, kas vyksta Ukrainoje, kad būtų jai atleista, kad užkariavimai būtų pripažinti. Tačiau negalime leisti, kad Rusijos veiksmai Ukrainoje būtų pamiršti, o sankcijos panaikintos, turime padaryti viską, kad NATO įsitvirtintų rytinėse teritorijose ne tik žodžiais, bet ir darbais – bazėmis, ginklais, nes Maskvos grėsmė niekur nedingo“, – tikina Ž. Pavilionis.
Svarbu atsieti Rusijos vaidmenis
Pasak L. Kojalos, terorizmo grėsmės kontekste Lietuvai labai svarbu siekti, kad Vakarų partneriai atsietų situacijos Ukrainoje, Rytų Europos regione ir kovos su terorizmu klausimus.
„Kai tai suplakama į vieną mišinį, atrodo, kad be Rusijos nieko padaryti nepavyksta ir ji nebėra agresorė. Tačiau Rusijos veikimas iš esmės nepasikeitė – Rytų Ukrainos teritorija ir toliau yra valdoma Rusijos remiamų separatistų, nėra vykdomi Minsko įsipareigojimai. Galima nebent pasidžiaugti tuo, kad Vokietija kol kas kalba principingai ir sako, kad klausimus, susijusius su Ukraina, sankcijomis, laiko atskirais nuo tų, kurie susiję su Sirija ir kova prieš terorizmą.
Kalbant apie strategiją Rusijos atžvilgiu, Lietuva visada siekė ir toliau turėtų siekti to, kad su Rusija bet kuriuo strateginiu klausimu turėtų būti kalbamasi ir deramasi ES formatu. Rusijos siekiamybė visada buvo kalbėtis su atskiromis valstybėmis, siūlyti joms naudas, puikiai suvokiant, kad tai skaldo Europos vienybę“, – tikina L. Kojala.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) direktoriaus Ramūno Vilpišausko teigimu, ne mažiau svarbu, nei pabrėžti Vakarams mūsų regiono problemas, yra susitarti patiems tarpusavyje.
„Lietuvos diplomatai ir vadovai įvairaus formato susitikimuose atkreipia dėmesį į tai, kas svarbu mūsų regione. Reikia tai tęsti, pripažįstant, kad yra ir kitų svarbių iššūkių. Mes tikimės, kad kiti mūsų nuogąstavimus išgirs, bet taip pat turėtume daryti ir mes.
Tačiau tai yra ne tik ir ne tiek mūsų diplomatų ar valstybės vadovų reikalas. Didesnis iššūkis yra situaciją panašiai matyti Lietuvoje, pasiekti konsensusą tarp pagrindinių partijų, politikų ir jo laikytis, nenaudojant šių klausimų trumpalaikiais politiniais tikslais“, – teigia R. Vilpišauskas.
Didesnio saugumo garantas – aktyvesni politikai
Buvęs Lietuvos ambasadorius JAV Ž. Pavilionis ne kartą yra užsiminęs apie politikų komunikacijos su kolegomis Vakaruose trūkumą. „Reikia investuoti į mūsų dialogą su Vakarų partneriais, tai turi daryti ne vien diplomatai, tačiau ir politikai. Jie turi bendrauti su partijoms, jų lyderiais Vakaruose“, – LRT.lt sako Ž. Pavilionis.
Tačiau politikų komunikacijos su užsienio šalių parlamentarais stygių R. Vilpišauskas vadina ne vien Lietuvos bėda.
„Tai būdinga absoliučiai daugumai šalių. Dažniausia manoma, kad kontaktai su kitų šalių atstovais yra diplomatų reikalas.
Jei rinkėjams mažai rūpi bendravimas su kitų šalių parlamentų nariais, Seimo nariai elgiasi atitinkamai. Tai grąžina prie klausimo, ar politikai tik reaguoja į tai, kas rūpi rinkėjams, ar imasi veiksmų, kad padėtų geriau suvokti situaciją, JAV dėmesio mūsų regionui svarbą. Jei tai suprastų visuomenė, daugiau paskatų bendrauti ir megzti ryšius matytų ir Seimo nariai“, – teigia R. Vilpišauskas.
Pasak pašnekovo, artimesnis ryšys su partneriais – visų pirma JAV, kuri yra svarbiausia regiono saugumui, ir Vokietijos parlamentarais – neabejotinai būtų naudingas, nes tuomet ir jie geriau suprastų mūsų lūkesčius, ir mes jų sprendimus, kurie kartais mus nuvilia.