Tokį sprendimo projektą palaikė 28 tarybos nariai, prieš buvo 13 tarybos narių.
Paminklas bus statomas priešais dabartinę Lietuvos nacionalinę filharmoniją, kur 1905 metų gruodžio 4-5 dienomis posėdžiavo Didysis Vilniaus Seimas. Jis bus pastatytas čia naujai formuojamoje aikštėje.
"Šiandien užbaigėme dešimtmečius trukusias diskusijas - šalies sostinėje susitarta dėl tinkamiausios vietos paminklui vienam iškiliausių Lietuvos veikėjų. Simboliška, kad miesto Taryba priėmė sprendimą šiemet, kai sukanka 165-eri metai nuo Dr. J. Basanavičiaus gimimo. Tikiu, kad estetiškai sutvarkyta nauja miesto aikštė su tautos patriarcho paminklu pačioje Senamiesčio širdyje bus labai mėgstama ir lankoma tiek vilniečių, tiek ir miesto svečių", - sako Vilniaus meras Remigijus Šimašius.
Mero R. Šimašiaus pavedimu savivaldybėje buvo sudaryta darbo grupė, kuri parengė Tarybai argumentuotus pasiūlymus dėl tinkamiausios paminklui vietos parinkimo ir darbų grafiko sudarymo. Atsižvelgusi į diskusijose dalyvavusių vilniečių, Lietuvos architektų sąjungos ir Lietuvos dailininkų sąjungos atstovų argumentus, darbo grupė pasiūlė paminklą dr. J. Basanavičiui statyti istorinėje Vilniaus dalyje, senamiestyje, priešais Lietuvos nacionalinę filharmoniją, - ši miesto erdvė tiek istoriniu, kultūriniu, tiek ir urbanistiniu, architektūriniu požiūriu yra glaudžiausiai susijusi su visuomenine ir politine J. Basanavičiaus veikla.
Paminklas stovės ypatingos svarbos istorinėje Vilniaus erdvėje, priešais buvusius Miesto salės rūmus, kuriuose 1905 metų gruodžio 4-5 dienomis posėdžiavo Didysis Vilniaus seimas. Būtent J. Basanavičius buvo Lietuvių suvažiavimo Vilniuje idėjos autorius, šio suvažiavimo pagrindinis organizatorius. Didysis Vilniaus seimas, deklaravęs politinės lietuvių tautos tęstinumą, davė pradžią moderniai Lietuvos valstybei ir šiuolaikiniam šalies parlamentarizmui.
Tai ypač reikšminga senamiesčio gatvių sankirtos vieta, esanti šalia sakralios erdvės - Aušros vartų. Šią vietą supa Šv. Teresės, Šv. Kazimiero, Visų Šventųjų bažnyčios, Bazilijonų vartai. Daugumos architektų nuomone, ši erdvė yra optimalių parametrų paminklui statyti, o Lietuvos nacionalinio muziejaus ir kultūros ministro siūlymas dėl K. Sirvydo skvero akivaizdžiai stokoja urbanistinių ir architektūrinių argumentų.
Po šio savivaldybės tarybos sprendimo bus skelbiamas atviras konkursas ir sutelktos geriausios skulptorių ir architektų pajėgos paminklo architektūriniams ir skulptūriniams sprendiniams kurti.
"Įkišote į šiukšlyną tarp karčemų", - būsimo paminklo vieta po balsavimo piktinosi tarybos narys, "tvarkietis" Gediminas Rudžionis.
"O aš norėčiau kolegas pasveikinti, tiesą sakant, pasveikus nuo to totalitarizmo, to poreikio statyti didelius paminklus dideliems žmonėms ir iš tiesų noriu pasveikinti su tuo, kad nesupjaustėme Basanavičiaus į kūną ir sielą, darbus ir asmenybę, ir tą vientisumą išlaikome pagerbdami tiek patį asmenį - daktarą J. Basanavičių, tiek jo nuveiktus darbus, t.y. pradžią demokratinio parlamentinio Lietuvos valstybingumo, kuris ir prasidėjo ten, kur nusprendėme jam pastatyti paminklą", - kalbėjo Vilniaus vicemeras socialdemokratas Gintautas Paluckas.
Buvęs Vilniaus vadovas Artūras Zuokas šį sprendimą vadino "gėdingu kalbant apie tokį iškilų asmenį". Politikas taip pat suabejojo, ar iš viso numatomoje vietoje galima statyti paminklą, nes esą nėra detaliojo plano. A. Zuoko manymu, paminklas taip greitai neiškils, nes reikės rengti detalųjį planą, o jį vėliau tvirtinti taryboje ir pan.
"Pagaliau J. Basanavičius turės savo vietą Vilniuje, o taip pat kadenciją baigusiam merui norėčiau palinkėti savo kompetenciją rodyti ir džiaugsmą nukreipti ne tik tada, kai randate kabliukų, leidžiančių ką nors sustabdyti ar prie ko prikibti, bet savo kompetenciją panaudoti Vilniui ir vilniečiams darant gerus darbus", - kalbėjo tarybos narys liberalas Vincas Jurgutis.
Be šios vietos, paminklą J. Basanavičiui siūlyta statyti Lukiškių aikštėje arba Konstantino Sirvydo skvere. Idėjai paminklą J. Basanavičiui statyti priešais Filharmoniją itin prieštaravo Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) atstovai A. Zuokas ir Algis Čaplikas. Jie monumentui tinkamiausia vieta laikė Lukiškių aikštę.
ELTA primena, kad paminklo projekto įgyvendinimu rūpinasi Kultūros ministerija kartu su Vilniaus miesto savivaldybe, tačiau jų nuomonės dėl paminklo vietos kardinaliai išsiskyrė. Anksčiau buvo minimos dvi galimos paminklo vietos - automobilių aikštelė priešais Lietuvos nacionalinę filharmoniją, kurią palaiko savivaldybė, ir K. Sirvydo skveras. Tačiau ekspertai vienbalsiai atmetė vietos priešais Filharmoniją idėją.
Praėjusių metų lapkričio pabaigoje Kultūros ministerijoje surengtame posėdyje diskutavę komisijos nariai ir ekspertai nusprendė, kad paminklas tautos patriarchui J. Basanavičiui turėtų būti pastatytas K. Sirvydo skvere Vilniuje.