Remiantis DELFI užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta rinkėjų apklausa, jei Seimo rinkimai vyktų artimiausią sekmadienį, už Algirdo Butkevičiaus vadovaujamus socialdemokratus balsuotų 19,6 proc. respondentų.

Eligijaus Masiulio vedamas Liberalų sąjūdis sulauktų 14,2 proc. rinkėjų palaikymo, Gabrieliaus Landsbergio konservatoriai galėtų tikėtis 10,5 proc. balsų.

Rolando Pakso vadovaujama partija „Tvarka ir teisingumas“ Seimo rinkimuose sulauktų 7,4 proc. respondentų palaikymo, Valentino Mazuronio vadovaujama Darbo partija – 7 proc.

Ramūno Karbauskio Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) reitingas siekia 6,6 proc., Valdemaro Tomaševskio Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – 4,8 proc. Lino Balsio vedamos Lietuvos žaliųjų sąjungos reitingas tesiekia 2 proc.

Rinkimų barjeras daugiamandatėje apygardoje – 5 proc. nuo rinkimuose dalyvavusių rinkėjų. Koalicijoms barjeras siekia 7 proc.

Kaip pastebi tyrėjai, Socialdemokratų partijai dažniau simpatizuoja rajonų centrų gyventojai, vidutinio ir vyresnio amžiaus respondentai. Liberalai populiaresni tarp aukštą išsimokslinimą turinčių, didmiesčių gyventojų, aukštesnių pajamų atstovų.

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai populiarumą turi tarp didmiesčių gyventojų. „Tvarkos ir teisingumo“ simpatikų ratas platesnis tarp žemesnio išsimokslinimo, mažesnių pajamų atstovų, tuo metu Darbo partija gana populiari tarp jaunesnių (18-35 m.) rinkėjų.

M. Jastramskis valstiečius žaliuosius vadina „juodu arkliuku“

„Partijų pozicijose esminių skirtumų nėra, gal tik LVŽS verti dėmesio tuo, kad, įvertinant paklaidas, aiškiai pasivijo Darbo partiją bei „Tvarką ir teisingumą“, – naujausius partijų populiarumo duomenis DELFI komentavo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas Mažvydas Jastramskis.

„Dar anksti sakyti apie jų potencialą, kadangi partija tik neseniai priartėjo prie 6-7 procentų, jie toks juodasis arkliukas“, – valstiečius žaliuosius apibendrina politologas.

M. Jastramskio teigimu, partijos kilimą pirmiausia lėmė tai, kad daug pastangų per pastaruosius metus iš lyderio pusės įdėta dirbant su alkoholizmo problema, kuri pastarąjį pusmetį tapo itin aktuali. Be to, pastebi M. Jastramskis, LVŽS reitingų didėjimas gana sutampa su R. Karbauskio įsitvirtinimu tarp gana palankiai vertinamų politikų

Mažvydas Jastramskis

Politologo aiškinimu, prie partijos populiarumo gali prisidėti ir tai, kad žmonės ieško alternatyvų „Tvarkai ir teisingumai“ bei Darbo partijoms. „Tie, kurie nenori dėl vienų ar kitų priežasčių žiūrėti į dešiniuosius, gali rasti LVŽS, kurie turi ir tam tikrą vertybinį pagrindą – skirtingai nuo populistų, pas juos yra tam tikra programinė orientacija“, – aiškina TSPMI dėstytojas.

Pastaruoju metu skandaluose klimpstantiems „tvarkiečiams“ apžvalgininkai prognozuoja liūdną ateitį – spėjama, kad partija gali neperžengti 5 proc. barjero. Pasak M. Jastramskio, jau praėjusiuose Seimo rinkimuose „Tvarka ir teisingumas“ pasirodė prasčiau nei buvo galima tikėtis. Todėl jis abejoja, kad po visų skandalų ir Rolandui Paksui negalint vesti sąrašo, prie balsadėžių ateis labai daug tų, kurie apklausose „tvarkiečiams“ reiškia paramą.

Politologo aiškinimu, esant tokioms sunkioms aplinkybėms, apie 7 proc. šiuo metu siekiantis „tvarkiečių“ reitingas – prastas ženklas.

V. Gaidys: jie neįsivėlę į skandalus ir patrauklūs daugeliui

Komentuodamas LVŽS kilimą, rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ direktorius sociologas Vladas Gaidys išskiria keletą momentų.

„Jie iš tikro stabiliai, labai po truputį, nuosekliai, be kažkokių įvykių pasiekė tas dvi partijas ir jų reitingas gan stabilus. Jų augimas stabilus ir be ypatingų svyravimų, tuo metu Darbo bei „Tvarkos ir teisingumo“ partijos priklauso nuo įvykių“, – aiškina V. Gaidys.

Antra – partijos lyderis R. Karbauskis gan nepastebimai reitinguose tapo vienu populiariausių Lietuvos politikų. To, sako V. Gaidys, prieš keletą metų nebuvo, pagal kai kuriuos rodiklius R. Karbauskis lenkia pačius populiariausius politikus.

Vladas Gaidys

Kaip vasarį pranešė „Lietuvos rytas“, pagal „Vilmorus“ tyrimą R. Karbauskis yra ketvirtoje populiariausių politikų sąrašo vietoje. Jį palankiai vertina 43,5 proc. respondentų, nepalankiai – 13 proc. R. Karbauskį lenkia tik vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis, premjeras A. Butkevičius ir prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Pagal teigiamų ir neigiamų vertinimų balansą, R. Karbauskis lenkia net D. Grybauskaitę.

„Ta partija nelabai matyti žiniasklaidoje, kas labai svarbu, bet, matyt, veikla rajonuose, ten vykdomi įspūdingi projektai duoda rezultatą. Dar vienas partijos bruožas – ji neturi skandalų, įvykių, daugelio partijų elektoratai esant tam tikroms aplinkybėms galėtų už juos balsuoti“, – sakė sociologas.

Jo pastebėjimu, valstiečiai žalieji turi teigiamą konotaciją, taigi priimtini praktiškai visų partijų elektoratams.

A. Butkevičiaus nemyli Kaune

Kai klausiama, kuris politikas ar visuomenės veikėjas geriausiai tiktų užimti ministro pirmininko vietą, 29,2 proc. paminėjo dabartinio premjero A. Butkevičiaus pavardę. Antroje vietoje – E. Masiulis 8,9 proc., trečias – jo partietis europarlamentaras Antanas Guoga.

A. Butkevičių tinkamiausiu premjeru dažniau įvardija didmiesčių (išskyrus Kauną) ir mažesnių miestų, vidutinių ir aukštesnių pajamų gyventojai, vidutinio ir vyresnio amžiaus respondentai.

E. Masiulį geriausiu premjeru dažniau mato jaunimas (18-35 m.), aukštesnio išsimokslinimo atstovai, didmiesčių gyventojai. A. Guogą premjero kėdėje dažniau norėtų matyti aukštesnio išsimokslinimo, 25-55 m. rajonų centrų gyventojai.

Nepaisant premjero A. Butkevičiaus populiarumo, 36,5 proc. respondentų jo vadovaujamos Vyriausybės veiklą vertina neigiamai ar greičiau neigiamai.

Palankiau Vyriausybės veiklą vertina vyrai, vidutinio ir vyresnio amžiaus, vidutinių pajamų rinkėjai, rajonų centrų gyventojai.

Analizuojant pagal partines preferencijas, palankiau dabartinio kabineto veiklą linkę vertinti socialdemokratų, Valstiečių ir žaliųjų sąjungos, Lenkų rinkimų akcijos rinkėjai. Liberalų, Darbo partijos bei partijos „Tvarka ir teisingumas“ rinkėjai vertina skirtingai, tuo metu konservatorių elektorato vertinimai išskirtinai neigiami.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ naujienų portalo DELFI užsakymu visuomenės nuomonės apklausą atliko šių metų vasario 19-27 dienomis.

Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu. Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 65 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausta 1010 respondentų. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.

Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.

CITUOJANT NUORODA Į DELFI IR „SPINTER TYRIMUS“ BŪTINA!