Interviu DELFI M. Weissas sako nededantis didelių vilčių ir į prezidento rinkimus JAV, nes esminiai pokyčiai pasaulyje jau įvyko: pasaulio tvarka vienu žingsniu pasistūmėjo Rusijos trokštamo daugiapoliškumo link. Pasak pašnekovo, Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova, apie Vidurio Rytus sakydama, kad kam nors įvykus visi skambina Vašingtonui, bet Vašingtonas skambina Maskvai, beveik atitinka tikrovę.
„Taigi dar ne tas metas, kai visi skambina pirmiausia Maskvai, bet judama ta linkme“, - DELFI sakė M. Weissas.
Po rinkimų JAV: blogai arba labai blogai
Kad JAV vadovaujant Barackui Obamai apleido pasaulio policininko vaidmenį, kalba dauguma analitikų, politikų ir žurnalistų. Natūralu, kad JAV praradus aktyvumą, Maskva ėmėsi veiksmų ir užpildė vakuumą. Tai ne naujiena. Tačiau JAV šiuo metu vyksta intensyvi prezidento rinkimų kampanija dėl respublikonų ir demokratų nominacijos. Galbūt Baltuosiuose rūmuose įsikūrus aktyvesniam prezidentui, V. Putinas būtų priverstas sugrįžti į kamputį?
M. Weissas sako, kad tai menkai tikėtina. Jis daro prielaidą, kad respublikonų nominaciją gali laimėti verslininkas Donaldas Trumpas, demokratų – buvusi B. Obamos valstybės sekretorė Hillary Clinton.
Pirmuoju atveju, pasak pašnekovo, Baltieji rūmai ir užsienio politikos ekspertai jau dabar šiurpsta, kad D. Trumpo išrinkimas paliktų nuošalyje transatlantinius ryšius ir Rusiją. Verslininkas aiškiai yra išsakęs nenorą įsipareigoti sąjungininkams ir kalbėjo apie „labai gerus santykius“ su Rusija.
„Bet man įdomu, kiek tai tiesiog triukšmingas gąsdinimas ir pūtimasis, pastangos būti postmoderniu autoritariniu lyderiu, panašiai kaip V. Putinas. Kai tu gali kalbėti, ką nori, eksponuotis ir tęsti veiklą, tarsi nieko nebūtų nutikę, tarsi nebūtų buvę jokio skandalo, tai neturi jokios įtakos reitingams, populiarumui, jokia žiniasklaida negali tau pakenkti“, - svarsto M. Weissas.
Išrinkus H. Clinton, M. Weisso manymu, pamatytume nedidelį JAV posūkį į agresyvumą ir vanagiškumą. Nedidelį, mat, pasak pašnekovo, demokratų užsienio reikalų ekspertai ir „smegenų centrai“, kurie aptarnautų demokratų prezidento administraciją, vis dar kalba apie deeskalaciją, santykių normalizavimą ir partnerystę su Rusija.
„Kai paklausai, ką jie rašo ir kalba, tai tarsi perkrovimas 2.0”, - teigia M. Weissas.
3 susitarimai, kurie surišo rankas JAV
Savo teiginius, kad naujasis JAV prezidentas nebūtinai pagerintų Vašingtono padėtį pasaulyje, argumentuoja tuo, kad B. Obamos administracija surišo rankas sau ir galbūt kitam prezidentui trimis tarptautiniais susitarimais, nors nebūtinai juose tiesiogiai dalyvauja.
- P+1 (JAV, Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Kinija, Rusija + Vokietija) susitarimas su Iranu dėl branduolinės programos.
- Minsko susitarimas dėl paliaubų Ukrainoje (Rusija, Ukraina, Prancūzija, Vokietija).
- Paliaubų susitarimas Sirijoje (JAV, Rusija).
Pasak žurnalisto, šie trys susitarimai supančiojo JAV rankas, todėl dabar Vašingtonas bijo provokuoti Rusiją, jei nenori, kad kažkuris iš šių susitarimų, iš kurių svarbiausias su Iranu, žlugtų.
„Ar tai įvyko atsitiktinai, ar taip buvo suplanuota, teisinga kelti hipotezę, kad V. Putinas tikriausiai apskaičiavo, kaip elgsis dabartinis JAV prezidentas“, - teigia M. Weissas.
„Manau, kad V. Putinas tiesiog pasinaudojo JAV, manau jam patinka toks žaidimas“, - priduria žurnalistas.
Susitarimas su Iranu. „ Susitarimas su Iranu dėl branduolinės programos gali trukti kad ir penkiolika metų, V. Putinas tiek tikrai išsilaikys valdžioje. Nepritariu manantiems, kad po dvejų-trejų metų jo nebeliks, manau, kad jo valdymas gali tęstis mažiausiai dar dešimt metų, jei tik jis norės. B. Obama rizikavo daug kuo, kad tik susitarimas būtų sudarytas ir dabar džinas paleistas iš butelio: Vakarų verslui leista atlikti operacijas su Teheranu, Irano nafta atkeliauja į Europą, europietiškos įmonės įleistos į Irano rinką. Taigi šio susitarimas atšaukti beveik neįmanoma“, - teigia M. Weissas.
Tačiau nepageidautina šio susitarimo pasekmė – Rusijos ir Irano susivienijimas išlaikant Basharo al-Assado režimą Sirijoje ir sukeliant didžiausią humanitarinę 21 amžiaus katastrofą. Atsikratęs tarptautinių sankcijų Teheranas netapo Vašingtono sąjungininku, bet JAV prarado tradicinių Irano priešų, pavyzdžiui Saudo Arabijos, palankumą.
Minsko susitarimas. „Rusija bet kuriuo momentu gali iš naujo eskaluoti konfliktą Donbase, iš tiesų ji tai jau darė kelias pastarąsias savaites. Tai tarsi Damoklo kardas virš Vakarų. Kas nors nepatiks, Ukrainoje iškart atsidurs rusų garnizonai, specnazas, ginkluotė. Jei reiks, paspaus mygtuką ir separatistai pradės artilerijos apšaudymus Mariupolio link ar pajudės tolyn. Tai padaryti tuo lengviau, kuo prasčiau funkcionuoja valdžia Kijeve ir kuo labiau sugriuvusi politinė sistema Ukrainoje“, - sako pašnekovas.
JAV nėra šio susitarimo šalis, bet ji natūraliai suinteresuota karo veiksmų deeskalacija Europoje, kur tradiciškai susikerta JAV ir Rusijos interesai. Ukraina yra NATO partnerė bei yra pasirašiusi Asociacijos ir laisvosios prekybos susitarimą su Europos Sąjunga.
Susitarimas dėl paliaubų Sirijoje. „Tai labiau ne paliaubos, o preliudas diplomatiniam krizės sprendimui, kuris tikriausiai bus įgyvendintas pagal planą B: arba suskaidant Siriją į keletą dalių, arba Damaske perduodant valdžią kam kitam. Niekas tiksliai nežino“, - sako M. Weissas.
Pasak jo, Sirijai norima pritaikyti seną Maskvos terminą „federalizmas". „Kaip Rusija nori federalizmo Ukrainoje, taip ji to nori ir Sirijoje", - sako pašnekovas.
Jo teigimu, planas B, arba Sirijos balkanizacija, buvo stumiamas „smegenų centro" RAND Corporation ir pasiūlytas Philipo Gordono, kuris dar visai neseniai buvo B. Obamos administracijos patarėjas Vidurio Rytų klausimais: „Jeigu jis taip sako nebedirbdamas ten, tai tikriausiai reiškia, kad Baltuosiuose rūmuose dauguma mano, jog tai vienintelis sprendimas".
Tačiau, anot M. Weisso, bet kas, bent šiek tiek besidomintis Vidurio Rytų istorija, puikiausiai žino, kad dirbtinės valstybių sienos ir grupių konkurencija ne sprendžia, o kuria problemas: taip kyla pilietiniai karai, prasideda etniniai valymai.
„Šią savaitę kalbėjau su vienu senatoriumi, kuris lankėsi mūsų biure. Jis dirba Žvalgybos komitete. Aš jo paklausiau, ar yra blogiausio scenarijaus planas? Arba, jeigu planas B yra suskaidyti Siriją, koks yra planas C, jei viskas nueis po velnių? Kas bus, jei Vidurio Rytuose kils dar vienas karas, pavyzdžiui, tarp Saudo Arabijos ir Irano? Arba koks kitas proxy karas kaip kad Jemene? Kaip elgsimės su kurdų nacionalizmu, kurį mes įgaliname? Ir mes įgaliname ne nuosaikią Masoudo Barzani Kurdistano demokratinę partiją (KDP), bet Kurdų darbininkų partiją (PKK), kurią mūsų sąjungininkė Turkija regi kaip nacionalinio saugumo grėsmę. Jis pažiūrėjo į mane ir pasakė: „Ne“, - sako M. Weissas.
Vidurio Rytai grįžta į Maskvos rankas
M. Weissas teigia, kad šiuo metu JAV įvaizdis pasaulyje itin prastas. Europoje manoma, kad JAV elgiasi taip, tarsi būtų ne pasaulio galia, o prilygtų Brazilijai. Jo nuomone, Rusijos tikslas paprastas: kad Maskva būtų lygi Vašingtonui, nesvarbu, ar kalbama apie branduolinių ginklų neplatinimo susitarimus, ar dalijimąsi įtakos zonomis Vidurio Rytuose.
Anot pašnekovo, Vidurio Rytuose Maskva pastaruoju metu pasirodė itin stipriai ir grįžtama į Gamalio Abdel Nassero laikus, kai visame Kaire knibždėte knibždėjo KGB agentų. G.A. Nasseras buvo Egipto prezidentas 1956-1970 m., jo laikais Egiptas itin stipriai bendradarbiavo su Sovietų Sąjunga. JAV Egiptą į savo įtakos zoną susigrąžino tik Anwaro Sadato laikais, po G.A. Nassero mirties.
„Dabar jie atėjo iki taško, kaip sakė užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai, kad kai nutinka krizė, visi skambina į Vašingtoną, bet tada Vašingtonas skambina Maskvai. Taigi dar ne tas metas, kai visi skambina pirmiausia Maskvai, bet judama ta linkme“, - teigia M. Weissas.
Jis pateikia pavyzdžius. Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu vyksta į Maskvą tartis su V. Putinu ir atsisako susitikti su B. Obama. Saudo Arabija puikiausiai sudaro kontraktus dėl ginklų su Maskva, nors jų požiūriai į Siriją skiriasi nesutaikomai: Maskva palaiko B. al-Assadą, Rijadas – sukilėlius. Egipte iškijuoti trijų tipų plakatai, kuriuose vaizduojamas Egipto prezidentas Abdelis Fattahas el-Sisi, G.A. Nasseras ir V. Putinas.
„Sirijoje Latakijoje dabar pradėta kampanija. Tai gali būti tiesiog Sirijos propaganda, bet aš tuo visai tikiu: teigiama, esą V. Putinas turėtų būti Latakijos gubernatorius, turėtų balotiruotis į Sirijos parlamentą. Jie myli jį. Jis heroizuojamas“, - sako M. Weissas.
Pasak jo, šiitai Irake ir Irane platina memą su V. Putinu, kuriame jis vadinamas ajatola Putinu ir tai nėra pašiepimas. Iranui Rusija yra tarsi dangiškoji mana: Maskva tiekia ginkluotę Teheranui, pavyzdžiui, S-300 raketų sistemas, padeda Islamo revoliucinės gvardijos korpusui (IRGC) Siirijoje dengdama iš oro. IRGC yra efektyviausios sausumos pajėgos, ginančios Damasko režimą ir kovojančios prieš sukilėlius.
Pasak M. Weisso, net Irakas – Vyriausybė ir sukarintos šiitų grupuotės – Rusiją regi kaip patikimesnę partnerę nei JAV ir laikosi pozicijos, kad „Islamo valstybę“ sukūrė Amerika.
„Nėra abejonių, kad Rusijos operatyvininkai, kurie atvyksta į žalią zoną ir kiekvieną kartą susitinka Haideru al-Abadi ar kitais suinteresuotais asmenimis, įskaitant IRGC vaikinais prifarširuoja į jų galvas: žiūrėkite, Amerika jus įstūmė į pilietinį karą, dviejų provincijų sostinės apgultos „Daesh“. O mes galime subombarduoti visus jūsų priešus“, - teigia M. Weissas.
H. al-Abadi yra Irako premjeras iš musulmonų šiitų grupės.
„Tiesiog matyti, kaip kinta pasaulio tvarka. Rusija tampa svarbia galia ar bent prie to juda“, - teigia žurnalistas.
Tačiau M. Weissas sako, kad lygiai taip pat galėjo nutikti Baltuosiuose rūmuose šeimininkaujant kitam prezidentui, mat esama padėtis susiklostė ir dėl ankstesnių administracijų sprendimų. Pavyzdžiui, M. Weissas sako, kad net respublikono George W. Busho administracija buvo kurčia Baltijos šalių teiginiams, kad Rusija stiprėja, ginkluojasi ir tampa vis agresyvesnė: „Visą laiką būdavo tik plekšnojama per petį ir sakoma: miela, jūs per daug panikuojate“.
Naftos kainos žemyn, bet Rusijai kaip nuo žąsies vanduo?
Iš kur Maskva turi resursų savo karinėms kampanijoms? Pasaulio žiniasklaidoje nuolat kalbama apie tai, kaip stipriai naftos kainų žemumos paveikė Rusijos biudžetą, kaip Maskva sunkiai tveria Vakarų sankcijas.
„Aš visuomet būnu nustebintas tokių vertinimų. Kadangi aš žurnalistas, paprastai mano pirmas klausimas būna: o iš kur mes žinome? Kapitalo rezervai, atsargos fondas, valstybės skola – visi šitie skaičiavimai pagrįsti Rusijos pateikiama statistika. Jeigu Rusijos Vyriausybė meluoja, ką bombarduoja Sirijoje, arba meluoja dėl to, kas numušė MH17 Rytų Ukrainoje, ar jie negalėtų išrasti šių skaičių? Net Graikija klastojo statistinius duomenis“, - teigia M. Weissas.
Kalbėdamas apie sankcijas Rusijai pašnekovas teigia, kad jos nėra itin žalojančios: M. Weisso nuomone, sankcijos lengvai apeinamos.
M. Weissas teigia, kad geriausias priešnuodis V. Putinui būtų jo turtų atskleidimas pasauliui: „Jeigu parodytume, kad jis turtingiausias žmogus Europoje, jei atskleistume, kokios konkrečios vilos, pilys ir dvarai priklauso jam, net jeigu ir per tarpininkus, tai būtų pirma naujiena „New York Times“ ir kitur. Ir žinote kokį atsakymą duoda Valstybės departamentas? Na, taip, mes žinome, kad tokie duomenys yra, bet mes baiminamės, jeigu atskleisime, ką V. Putinas darys. Aš nesuprantu, ko jie laukia, ką V. Putinas padarys? Įsiverš į Ukrainą? Ką jis turi padaryti tokio, kad jam būtų tinkamai atsakyta? Mes turime vieną ginklą, tai yra informacija. Ir viena informacijos dalis bent iš dalies grasina kataklizma Rusijoje, kaip kad V. Putinas grasina kataklizmomis pasaulyje“.
Pasak pašnekovo, tai bent parodytų Rusijos visuomenei, kad jų prezidentas yra absoliutus dviveidis, kuris kaltina Vakarus, bet savo turtą laiko būtent Vakaruose. „Jam nerūpi babuškos Sibire, jam rūpės, jei jo dukra negalės keliauti į Nicą. Juk visų silovikų vaikai studijuoja Jungtinėje Karalystėje ar Prancūzijoje, jų apartamentai kainuoja milijonus dolerių, jie perka dvarus Anglijoje“, - sako M. Weissas.
Žurnalistas teigia, kad Sergejaus Magnickio atvejis Rusijoje puikiausiai parodė, jog jeigu norima užkurti pirtį Rusijos elitui, reikia eiti paskui pinigus.