Atitinkamus dokumentus turinčio užsieniečio ir tautinių mažumų atstovo vardas ir pavardė gali būti vartojami valstybine kalba arba perrašomi. Jei vardas ir pavardė dokumente parašyti nelietuviškais lotyniško pagrindo rašmenimis, juos siūloma nurašyti paraidžiui, nenaudojant nelietuviškų raidžių ir diakritinių ženklų. Jei vardas ir pavardė parašyti nelotyniško pagrindo rašmenimis, į dokumentus jie turėtų būti perrašomi lietuvių kalbos rašmenimis.
Šiuo metu vardų ir pavardžių rašymą apibrėžia dar 1991 metais priimtas Aukščiausios Tarybos - Atkuriamojo Seimo nutarimas "Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase". Pagal nutarimą Lietuvos Respublikos piliečio pase asmenvardžiai rašomi lietuvių kalbos rašmenimis. Nelietuvių tautybės asmenų vardai ir pavardės gali būti rašomi be lietuviškų galūnių arba su jomis.
Pasak R. Kupčinsko, šis nutarimas reglamentuoja vardų ir pavardžių rašymą tik pasuose, kurie jau nebeišduodami. Vardų ir pavardžių rašymas dabartiniuose Lietuvos Respublikos pasuose, asmens tapatybės kortelėse, įvairiuose aktuose esą iš viso nesureguliuotas.
Konservatoriaus teigimu, pavardžių rašymas ne tik nelietuviškomis raidėmis, bet ir su nelietuviškais diakritiniais ženklais būtų "užmaskuotas lietuvių abėcėlės keitimas ir lietuvių kalbos sistemos ardymas praėjus šimtmečiui nuo jos draudimo". Tai esą turėtų neigiamo poveikio valstybės politikai, ekonomikai, finansams, teisinei sistemai, socialinei aplinkai ir ypač kultūrai: būtų pažeistos visų raštingų piliečių teisės ir sukeliama jiems nepatogumų, reikėtų keisti registrus, asmens dokumentus, rodykles, žodynus, mokymo programas, vadovėlius.
"Vardas ir pavardė neturi būti nurašoma ir perrašoma, papildant valstybinės kalbos abėcėlę maždaug 100 keliasdešimties kalbų raidžių ir diakritinių ženklų, - teigiama projekto aiškinamajame rašte. - Daugelis nežino, ką jie reiškia, kaip juos tarti. Ar realu ir reikia to visus gerai išmokyti, pažeidžiant Konstituciją, įstatymus, tarptautines konvencijas ir valstybės interesus?"
Kaip primena R. Kupčinskas, dar 1999 metais Konstitucinis Teismas paskelbė, jog asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba.
Projekte taip pat numatyta galimybė asmenims susigrąžinti autentišką vardo ar pavardės formą valstybine kalba arba atitinkančią valstybinės kalbos dėsnius.
Anot parlamentaro, dauguma lietuvių pavardžių atsirado tik XVII-XVIII amžiais, kai Lietuvos valstybės nebuvo ir raštai buvo rašomi gudų, lenkų, rusų ar vokiečių kalbomis. Todėl esą net 70 proc. lietuvių pavardžių yra užrašyta nelietuviška forma arba yra nelietuviškos kilmės.
Mokslininkai, Seimo nario teigimu, turi duomenų, jog panaikinus mūsų valstybę jos teritorijoje Butvila tapo Butwil, Savickas - Sawicki, Survila - Surwillo, Balčiūnas - Balciewicz, Dilys - Diliewicz arba Dilovič, Vabalas - Žuka arba Žukowsky, Žvirblis - Wroblevky.
Asmenvardžių rašymas dokumentuose jau senokai yra tapęs tarpvalstybinės Lietuvos ir Lenkijos diskusijos objektu. Ši valstybė ir mūsų šalyje gyvenantys lenkų tautinės mažumos atstovai bene vieninteliai reikalauja, kad jų asmenvardžiai Lietuvoje būtų rašomi originalo kalba ir originaliais rašmenimis.
Dvišalis tarpvyriausybinis susitarimas dėl tautinių mažumų asmenvardžių rašymo asmens dokumentuose originalo kalba turėjo būti pasirašytas dar 2002 metų kovą, tačiau jis iki šiol nepasirašytas. Sutartyje turėjo būti numatyta, jog Lietuvos lenkų pavardės bus rašomos lenkiškais, o Lenkijos lietuvių - lietuviškais rašmenimis.
Ir Lietuva, ir Lenkija naudoja lotyniškus rašmenis, tačiau savo abėcėlėse turi raidžių su skirtingais diakritiniais ženklais (pavyzdžiui, varnelėmis ant ž arba taškais ant ė). Mūsų šalyje naudojama tekstų rašymo, redagavimo ir spausdinimo įranga bei programos dažniausiai neturi raidžių su lenkiškais diakritiniais ženklais. Todėl norint įgyvendinti tautinių mažumų reikalavimus tektų pakeisti ne tik Konstituciją, bet ir įrangą. Anksčiau buvo paskaičiuota, kad sutarties įgyvendinimas Lietuvai kainuotų maždaug 10 mln. litų.