D.Gineikaitė anksčiau yra bausta administracine tvarka. Sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad ji šiemet jau buvo padariusi panašų administracinės teisės pažeidimą.
Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ji ne tik nesigailėjo, bet ir aktyviai siekė išvengti nuobaudos.
Be to, ji eismo įvykio metu buvo valstybės tarnautoja, todėl jai taikomi aukštesni moraliniai reikalavimai.
„Lengvinančių aplinkybių teismas iš tiesų nematė ir nuoširdaus gailėjimosi, kas galbūt galėjo palengvinti šiek tiek administracinę nuobaudą. Asmuo kritiškai nevertino savo veiksmų, dėl to, kad teismo įvykį padarė neblaivi“, – sakė teisėja.
Teismo sprendime nurodoma, kad byloje kilo ginčas dėl alkotesterio parodymų, kuriuos užfiksavo policijos pareigūnai.
„Daiva Gineikaitė nurodė, kad tai galėjo būti jos pavartoto burnos skalavimo skysčio pasekmė. Teismas tai vertina tik kaip gynybinę poziciją, siekiant sušvelninti neigiamas pasekmes“, – teigė teisėja Audronė Levinskienė.
Pasak jos, atmestini D.Gineikaitės atstovo argumentai, jog policijos pareigūnai parodymus galėjo duoti paveikti savo vadovo, atstovavusio Kelių policijos tarnybą teisme. Jų išdėstytos aplinkybės, pasak teismo, sutampa su kitomis byloje nustatytomis aplinkybėmis.
„Teismui nekelia abejonių visas administracinės teisės pažeidimo padarymo mechanizmas“, - po teismo posėdžio žurnalistams sakė teisėja.
D.Gineikaitei administracinės teisės pažeidimo byla iškelta dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo, nulėmusio turto sugadinimą. Avarija įvyko pernai gruodžio 19 dieną Kaune, policijos pareigūnai jai nustatė vidutinį girtumą. D.Gineikaitė savo kaltę dėl neblaivumo neigė ir tvirtino, kad eismo įvykio metu ji buvo blaivi, o alkotesterio rezultatus galėjo paveikti jos vartotas burnos skalavimo skystis.
Po avarijos D.Gineikaitė vyko atlikti papildomo blaivumo tyrimo. Nors medicininė apžiūra neblaivumui nustatyti atlikta praėjus daugiau nei valandai po pirminio patikrinimo, tai, pasak teismo, savaime jos rezultatų nepaneigia.
„Tačiau ši išvada kelia pagrįstų abejonių patikimumo prasme kitu aspektu. (...) Iš bylos medžiagos matyti, kad medicininės apžiūros akte yra įrašų apie asmens bendrą ir psichikos būklę (...) duomenys, gauti atlikus testavimą iš uoslės, o skiltyje „Biologinės terpės bandinys“ įrašyta, kad paimta 5 ml kraujo, tačiau šio tyrimo rezultatas akte nefiksuotas“, – rašoma teismo sprendime.
Todėl teismas konstatuoja, kad medicininės apžiūros aktas surašytas nesilaikant teisės aktų keliamų reikalavimų, nes išvada jame turėtų būti būti formuojama tik atlikus kraujo tyrimą. Dėl to teismas šia išvada kaip įrodymu nesivadovavo.
„Išvadoje nurodytas aplinkybes paneigia ir specialisto išvada, kurioje nurodoma, kad paimtame biologinės terpės bandinyje rasta 1,01 promilės etilo alkoholio“, – rašoma sprendime.
Įtariant, kad tuometinė NŽT vadovė galėjo mėginti nuslėpti girtumą, tyrimą yra pradėjusi Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). Tarnyba teigia gavusi Valstybinės teismo medicinos tarnybos ekspertų išvadas, kurios patvirtina įtarimus, kad buvo siekiama nuslėpti D.Gineikaitės galimą girtumą.
Teismo posėdžiuose liudiję policijos pareigūnai bei vairuotojas, į kurio automobilį D.Gineikaitė atsitrenkė, teigė, kad jiems nekilo abejonių dėl jos neblaivumo eismo įvykio metu: jai trūko koordinacijos, nuo jos sklido alkoholio kvapas.
Sausio 11 dieną STT pranešė, kad tyrimo metu pareigūnai rado ir paėmė du kraujo mėginius, iš kurių viename ekspertai nustatė daugiau kaip vieną alkoholio promilę, o kitame alkoholio nerasta.
D.Gineikaitė jos prašymu buvo atleista iš NŽT vadovės pareigų.