Parodų organizatoriai pripažįsta esant tokią bėdą, tačiau jos spręsti neskuba. Esą kol tiksliai nežinoma, kur stovės naujas tiltas tarp sostinės Vingio parko ir parodų rūmų, investuoti milijono į aikštelės asfaltavimą neverta, nes tai gali tekti daryti antrąkart. Vilniaus savivaldybė apie naują tiltą nesako nieko konkretaus, tačiau tikina, kad asfaltuoti aikštelės niekam netrukdo.

Knygų mugę, kitas parodas ir renginius „Lietuvos parodų ir kongresų centre Litexpo“ aplanko dešimtys tūkstančių gyventojų. Kaskart pasitaikius prastesniam orui šalia esančios automobilių stovėjimo aikštelės tampa purvynais.

Į DELFI kreipėsi ne vienas skaitytojas, pasipiktinęs, jog norint patekti į vieną svarbiausių kultūros įvykių pirmiausia reikia galvoti apie batus.

„Litexpo“ direktorius Mindaugas Rutkauskas pripažįsta, kad nesutvarkytos aikštelės kelia rūpesčių klientams, tačiau tikina parodų organizatoriai deda visas pastangas, kad nepatogumų būtų kuo mažiau.

„Pirmiausia, kiek įmanoma, aikšteles pasitvarkome vasaros laikotarpiu: išsigreideriuojame, žvyro pasipilam, pasitvarkom taip, kad jos būtų maksimaliai naudojamos pagal paskirtį – tai yra automobiliams statyti. Ir paprastai kai šaltesnės žiemos būdavo tokių problemų kaip pastarąsias kelias žiemas neturėdavome. Ankstesniais metais, kai būdavo rimtas įšalas, pakakdavo nuvalyti sniegą ir purvo nebuvo“, – DELFI sakė jis.
Mindaugas Rutkauskas

Direktoriaus teigimu, pastaruosius pora metų Vilniaus savivaldybėje vyksta diskusijos apie naujo tilto tarp Vingio parko ir „Litexpo“ statybas.

„To tilto galutinė vizija nėra suformuluota. Yra darbo grupė sudaryta, ji darbuojasi, bet kur tiksliai tiltas eis ir kur bus jo atramos, kolonos, kur ves visi keliai, dar nėra aišku, detaliai suplanuota nėra. Tad investuoti į aikštelę, ją išasfaltuoti, susitvarkyt iki galo, pasidaryti gerą, gražią ir tvarkingą dabar būtų pakankamai rizikinga – tas tiltas gali atkeliauti tiesiai į jau investuotus pinigus, į aikštelę, ją sugriauti ir mums iš naujo vėl reikėtų daryti investicijas“, – aiškino M. Rutkauskas.

Anot jo, kad aikštelė būtų susitvarkyta taip, kaip visos kitos, įrengtos šalia parodų rūmų, reikėtų rimtų investicijų – apie milijono eurų.

„Tokie pinigai yra pakankamai dideli, nes musų pelnas yra tarp 600–700 tūkst. eurų per metus. Vadinasi, pusantrų metų pelną turėtume investuoti į aikštelę, kuri tiesiogiai neatsiperka. Aišku, klientų pojūtį būnant pas mus svečiuose tai pagerintų“, – kalbėjo rūmų vadovas.

Anot jo, šiuo metu visiškai neaišku, kada savivaldybės darbo grupė spręs naujo tilto klausimą.

„Su gerbiamu Remigijumi Šimašium keletą kartų diskutavom tuo klausimu. Tai aiškios pozicijos nėra arba bent jau aš jos nežinau. Paskutinis darbo grupės posėdis buvo berods prieš metus. Tačiau tąkart daugiau buvo diskusija dėl teritorijos, kurioje planuojamas naujas „Akropolis“. Diskusijos daugiau su ta puse buvo – kada ten pradės tvarkyti infrastruktūrą ir tą teritoriją, tada ir tilto klausimai turėtų pajudėti“, – svarstė M. Rutkauskas.

Jam susidaręs įspūdis, kad anksčiau tilto statyba buvo didesnis prioritetas, dabar to esą nesijaučia.

Vilniaus mero patarėjas Aleksandras Zubriakovas tikino, kad bendrovei „Litexpo“ niekas netrukdo išasfaltuoti aikštelę – esą ji net buvo suplanavusi tai padaryti šiemet. Vis dėlto apie tilto statybas patarėjas nepasakė nieko konkretaus.
Aleksandras Zubriakovas

„Šiuo metu prekybos ir kongresų centrui niekas nedraudžia asfaltuoti aikštelę prie „Litexpo“ patiems, nes žemė jiems išnuomota 99 metams. Kaip žinia, klausimas dėl patogaus privažiavimo asfaltuotu keliu iškilo ne šiandien ir ne vakar, todėl meras mano, kad nereikėtų šių dviejų dalykų painioti į vieną.

Dėl tilto projekto sąmatos ir laiko kol kas nėra galimybių tiksliai atsakyti, mat savivaldybė be privataus investuotojo negali vienašališkai įgyvendinti tokio sudėtingo projekto. Šiuo metu kalbamasi su galimais investuotojais, ieškoma būdų įgyvendinti projektą viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės būdu“, – komentavo R. Šimašiaus patarėjas.

Jo teigimu, Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrajame plane, susisiekimo tinklo plėtros strategijos dalyje viešojo transporto ir pėsčiųjų tiltas projektas buvo numatytas kaip vienas iš prioritetinių susisiekimo infrastruktūros plėtros projektų.

„Tolesnis projekto įgyvendinimas priklausys nuo miesto biudžeto galimybių, Valstybės ketinimų kofinansuoti šį projektą savo arba ES lėšomis, įvairių verslo iniciatyvų. Šiuo metu rengiama tik pirmoji projekto stadija, projekto kaina paaiškėtų tik parengus techninį projektą“, – aiškino A. Zubriakovas.