Dvidešimt penkerius metus B. Gajauskas kalėjo lageriuose Mordovijoje. Ten dirbo vario kasyklose ir statybose. Vos ketveriems metams grįžęs į Lietuvą, buvo vėl nuteistas dešimčiai metų ir išsiųstas į ypatingo režimo lagerį.
Lageryje B. Gajauskas slapta siuntė laiškus, kuriuos praėjusiais metais išleido savo knygoje „Pro spygliuotas vielas matau dangų“. Išėjęs iš lagerio B. Gajauskas dar dvejus metus buvo ištremtas ir tik tada grįžo į Lietuvą.
„Jeigu mes kalbėtume apie žmones, kurie palieka ypatingą pėdsaką tautos istorijoje, tai būtent toks žmogus yra B. Gajauskas. Kadangi jis niekad neiškrypo, neatsisakė nieko, ką jaunystėje įsipareigojo, prisiek ir ėjo visą laiką keliu, kuris vadinasi Lietuvos laisvė“, – sakė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovė Teresė Birutė Burauskaitė.
Grįžęs į Lietuvą B. Gajauskas neatitolo nuo valstybės politinio gyvenimo. Jis buvo išrinktas Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos prezidentu, o dar po metų – į parlamentą ir kovo 11-ąją balsavo už Nepriklausomybės akto atkūrimą.
„Aš visada tikėjau, kad man reikia gyventi Lietuvoje. Visada. Ir turėčiau gyventi laisvas, o ne klausyti kažkieno nurodymų. Nes aš ne vergas“, – kalbėjo 90-ąsias gimimo metines švenčiantis Nepriklausomybės akto signataras B. Gajauskas.
1979 m. JAV kongreso komisija politinį kalinį pasiūlė kandidatu Nobelio taikos premijai. Dar kalint lageryje, B. Gajauskas buvo apdovanotas Tarptautine taikos ir laisvės premija Hiustone.