Klausimų kyla ir vietiniams gyventojams, tačiau iki šiol nesikreipta į istorikus, kad būtų atliktas profesionalus tyrimas.

Apdovanojo, bet nepatikrino

Klausimą dėl Jono Žvinio gatvės atsiradimo svarsto Molėtų rajono savivaldybės taryba. Tokį pavadinimą numatyta suteikti ne visai gatvei, o tik keletui Darbo gatvės namų.

Projekto aiškinamajame rašte rašoma, kad J. Žvinys – 1920 m. Lietuvos savanoris, 1941 m. partizanų sukilėlių Molėtų valsčiuje vadas, Vyčio kryžiaus ordino kavalierius.

„1918 m. vasarą mokydamasis Vilniaus gimnazijoje jis savanoriu išėjo į frontą ir dalyvavo mūšiuose su lenkais prie Širvintų ir Giedraičių. Buvo apdovanotas savanorio medaliu. 1930 m. J. Žvinys buvo įšventintas į kunigus ir nuo 1939 m. dirbo Dubingių klebonu. Prasidėjus karui, atsiliepdamas į Kauno radijo raginimą sukilti, suorganizavo didelį būrį ginkluotų būrį vyrų. Užėmė Molėtus ir atkūrė įstaigų veiklą, iškėlė trispalvę. 1947 m. areštuotas ir 10 metų kalėjo Vorkutos, Intos ir Abezės lageriuose“, – rašoma giminaičio Vytauto Antano Žvinio prašyme įvertinti kunigo atminimą.

1999 m. J. Žvinys po mirties prezidento Valdo Adamkaus apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordinu. Prezidentūra nurodo, kad J. Žvinys apdovanotas už asmeninius nuopelnus kovojant dėl Lietuvos nepriklausomybės, kuriant bei stiprinant krašto apsaugą.

Apdovanoti kunigą J. Žvinį Vyčio Kryžiaus ordinu po mirties teikė Krašto apsaugos ministerija, teikimą rengė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (toliau tekste – Genocido centras – DELFI).

Atsakydama į DELFI klausimus, Prezidentūra nurodo kanceliarijoje archyvinių duomenų, rodančių apie pateiktos kandidatūros tikrinimo faktus, neturinti. Dėl ekspertų išvadų patariama kreiptis į apdovanojimą teikusias institucijas.

Įtaria talkininkavus vokiečiams

Gatvės pervadinimu nepatenkinti patys molėtiškai. Keletas jų atsiuntė raštus piktindamiesi, kad keistųsi jų adresai ir reikėtų tvarkyti dokumentus. Savivaldybė gavo ir molėtiškio Darbo gatvės gyventojo Sauliaus Tumoso prieštaravimą.

„Žvinys ponas kunigas ne tokios ir geros reputacijos, kaip pateikta tam tikroje knygoje, nes žmonės jį prisimena kaip despotišką, žiaurų ir dar kaip aktyviai dalyvavusį renkant žydus sušaudyti, vokiečiams talkininkaujant“, – atkreipė dėmesį S. Tumosa, kurio laiškas prisegtas prie oficialių savivaldybės dokumentų.

S. Tumosa DELFI sakė negalintis sutikti su savivaldybės iniciatyva ir norintis išsakyti pilietinę poziciją. Be to, atkreipia dėmesį jis, iniciatyva pervadinti gatvę kilo ne iš istorikų, vietos žmonių, o iš valdžioje esančių giminių. Pašnekovo teigimu, yra senyvų žmonių liudijimų apie kunigą J. Žvinį, tačiau jie esą bijo liudyti.

S. Tumosa teigė skaitęs kunigo prisiminimų knygą ir joje esą matyti, kad J. Žvinys buvo antisemitinių pažiūrų. „Asmeniškai neturiu nieko prieš, tačiau turi būti išsklaidytos abejonės“, – kalbėjo S. Tumosa.

Ypatingasis archyvas saugo vieną dokumentą

Kad abejonės būtų išsklaidytos, DELFI kreipėsi į Genocido centro vadovę Teresę Birutę Burauskaitę. Šiuo metu užsienyje esanti centro vadovė nurodė kreiptis į istoriką Arūną Bubnį.

Genocido centro departamento vadovas A. Bubnys sakė negalintis komentuoti kunigo J. Žvinio veiklos 1941 m. – tam reikėtų atlikti specialų tyrimą.

Arūnas Bubnys

„Man yra žinoma, kad J. Žvinys vokiečių okupacijos metais buvo Dubingių klebonu ir tapo Armijos krajovos 1944 m. birželio 23 d. šiame miestelyje ir jo apylinkėse įvykdytų civilių lietuvių žudynių liudininku. Manau, jeigu Molėtų savivaldybei kyla klausimų dėl J. Žvinio veiklos karo metais, ji galėtų oficialiai užklausti mūsų Centro arba kitų institucijų (pvz., Lietuvos istorijos instituto), ir mes atliktumėme tyrimą“, – DELFI teigė A. Bubnys.

Kokios informacijos apie J. Žvinį yra Lietuvos ypatingajame archyve? Knygą „Mūsiškiai“ parašiusi Rūta Vanagaitė Lietuvos ypatingajame archyve netruko surasti J. Žvinio bylą.

1966 m. vasario mėnesio 7 dienos nutarime baudžiamojoje byloje rašoma:

„Fašistinei Vokietijai užpuolus Tarybų Sąjungą, Molėtų apylinkėse buvo suorganizuota buržuazinių nacionalistų ginkluota gauja, kurią organizavo kunigas Žvinys Jonas, Liubartas Klemas ir Budrys Jeronimas. 1941 m. liepos mėnesio pradžioje gaujos dalyviai pradėjo veikti Molėtuose, suiminėjo tarybinius aktyvistus ir žydų tautybės piliečius. 1941 m. rugpjūčio mėnesio 29 dieną gaujos dalyviai sušaudė apie 1200 žydų tautybės piliečių Molėtuose“.

Toliau pateikiamos pavardės asmenų, asmeniškai šaudžiusių žydus. Tarp jų J. Žvinio pavardės nėra.

Rūta Vanagaitė

R. Vanagaitė DELFI sakė sulaukianti vyresnio amžiaus žmonių, kurie nori pasidalyti dokumentais, informacija apie žydų žudynes. Vienas skambutis buvo dėl kunigo J. Žvinio, tačiau daugiausia informacijos R. Vanagaitė sulaukia apie kunigo brolį Bronių. Šis yra prisipažinęs du kartus šaudęs žydus, už tai buvo nuteistas, jo liudijimai irgi saugomi Ypatingajame archyve.

Būrį paliko dar iki žudynių?

2002 m. išleistoje knygoje „Garažas: aukos, budeliai, stebėtojai“ knygos sudarytojas žurnalistas Saliamonas Vaintraubas cituoja straipsnį „Masinės žudynės Lietuvos provincijoje: nusikaltimo vykdytojai“. Čia, remiantis Ypatingojo archyvo medžiaga, cituojamas Juozas Žvinys (nepainioti su Jonu Žviniu – DELFI), nuo 1931 m. dirbęs policininku Molėtuose. J. Žvinio liudijime minimas „Molėtų kunigas“:

„1941 m. birželio pabaigoje maždaug 100 sukilėlių Molėtuose susirinko į būrį, kuriam vadovavo komitetas. Į jį įėjo Molėtų kunigas, gimnazijos mokytojas, pašto viršininkas, buvęs seniūnas. Birželio 29 d prisistačiau į sukilėlių būstinę. Vokiečių įsakymu sukilėlių būrys suėmė apylinkės žydus. Sulaikyta ir uždaryta sinagogoje apie 150. Iš jų buvo žiauriai tyčiojamasi. Žydai rankomis valė išvietes. Galiausiai juos sušaudė“.

Ar tai tas pats kunigas J. Žvinys, turėtų atsakyti istorikai.

DELFI nurodžius Ypatingajame archyve rastą medžiagą, A. Bubnys aiškino, esą kunigas iš būrio pasitraukė dar iki žydų žudynių.

„Kunigas J. Žvinys sukilėlių būryje buvo pirmomis karo dienomis (1941 m. birželio pabaiga), kiek žinau, po to jis grįžo prie savo darbo ir jokių reikalų su žydų žudynėmis neturėjo (Molėtų žydai sušaudyti 1941 m. rugpjūčio 29 d., t. y. po sukilimo praėjus porai mėnesių), – tvirtina istorikas.

D. Kuodytė: reikia tirti, nes buvo padaryta klaidų

„Galiu daryti prielaidą, kad kai kuriais atvejais nebuvo iki galo atliktas tyrimas ir buvo padaryta klaidų, kai kurias klaidas Genocido centras taiso ir aš skatinu, jei atsiranda kažkokios naujos informacijos, tuos klausimus peržiūrėti“, – sako Seimo narė liberalė Dalia Kuodytė. Jos vadovaujamas Genocido centras 1999 m. rengė teikimą J. Žvinio kandidatūrai.

Pasak D. Kuodytės, jei būdavo bent kažkokios informacijos, kad įtarimai gali sieti žmogų su Holokaustu, tas buvo vertinama vienareikšmiškai – bandymų slėpti nebūta. D. Kuodytės teigimu, J. Žvinio atveju reikėtų atlikti tyrimą, ieškoti kitų dokumentų ir liudijimų. Politikės teigimu, KGB dokumentai – specifiniai šaltiniai, kuriuos reikia tirti, lyginti, vertinti kritiškai, aiškintis.

Dalia Kuodytė

„Bet kokie įamžinimai turėtų remtis skrupulingais tyrimais, kad nebūtų padaryta klaidų, o jų pradžioje buvo padaryta. Visais atvejais buvo aiškintasi ir buvo daugybė atvejų, kai nesutikome, aš pati įvertinusi dokumentus nesutikdavau pasirašyti dėl kario savanorio statuso. (…) Jei dabar vyksta kalba apie įamžinimą ir yra bent mažiausia prielaida, kad gali būti padaryta klaida, žmogus gali būti dalyvavęs kažkokiuose nusikaltimuose, reikėtų, kad Molėtų valdžia kreiptųsi į Genocido centrą ir paprašytų atlikti papildomą tyrimą“, – aiškina D. Kuodytė.

Pasak D. Kuodytės, tai, kad Prezidentūra J. Žvinį apdovanojo, dar nieko nereiškia – galima kreiptis į Prezidentūrą ir prašyti atšaukti dekretą. Tai buvo jau keletą kartų daryta. „Jau geriau ištaisyti, pripažinti padarytą klaidą negu toliau statyti paminklus, kuriuos anksčiau ar vėliau reikės nugriauti. Mano pozicija vienareikšmiška“, – sakė pašnekovė.

Liberalė ragina į procesą nesikišti politikus – kad jie nesistengtų daryti įtakos istorikams, vienaip ar kitaip bandytų pakreipti tyrimus. D. Kuodytės teigimu, centras turėtų rasti stiprybės savyje nepasiduoti spaudimams ir daryti savo darbą, tirti ir pasakyti tiesą.

Meras: jis mano tolimas giminaitis, tačiau nuo klausimo nusišalinau

Molėtų rajono meras konservatorius Stasys Žvinys sakė, kad sprendimas dėl J. Žvinio gatvės nėra priimtas. Šiuo metu vienam komitetui pavesta įvertinti situaciją ir teikti siūlymus, kaip pagerbti J. Žvinį – jo vardu pavadinti gatvę, parką ar nieko nedaryti.

Meras atkreipia dėmesį, kad rajone tėra du Vyčio ordino kavalieriai, vienas jų – J. Žvinys. „Tai labai sunkus klausimas, tačiau ar šiandien turime kvestionuoti tai, kad Prezidentūra jam skyrė šį apdovanojimą. Skirdama apdovanojimą Prezidentūra turėjo įvertinti aplinkybes, apie kurias mes kalbame“, – į klausimą, ar žinomas J. Žvinio vaidmuo Holokauste, atsakė meras.

Stasys Žvinys, nuotr. moletai.lt
S. Žvinys klausia, kodėl keliami duomenys nebuvo išsiaiškinti teikiant apdovanojimą. „Kalbos yra ir mes labai atsargiai į tai žiūrime, šitas procesas tęsiasi 4-5 metai, sprendimo nėra ir jį rasti nėra paprasta. O žmonių vertinimai išties yra labai skirtingi, jeigu kažkur yra tam tikros informacijos, kad veikla buvo ne tokia, kokia turėjo būti, be abejo, tai kelia gilesnius pamąstymus“, – kalbėjo rajono meras.

S. Žvinys patvirtino, kad J. Žvinys – jo tolimas giminaitis, tačiau tvirtino nuo šio klausimo nusišalinęs ir jokios įtakos nedarantis.

„Yra aktyvūs giminaičiai, kurie tą inicijuoja ir aktyviai veikia, artimieji kreipėsi į Prezidentūrą apskųsdami mane kaip merą, kuris nedėmesingas ir nenori proceso suvaldyti“, – aiškino S. Žvinys.

Prezidento kanceliarijos Asmenų aptarnavimo skyriaus atsakymas į V. A. Žvinio laišką minimas ir aiškinamajame rašte. Remdamasis minėtu atsakymu, S. Žvinys aiškina iš Prezidentūros gavęs nurodymą ieškoti galimybės įamžinti kunigo J. Žvinio atminimą.