„Apie tai, kad artėjama prie kompromiso, rodo ir mūsų prezidentės pasisakymas, kuris, nors ir labai griežtai formuluojamas, vis dėlto rodo, kad Vidurio Rytų Europos šalių vadovai linkę sutikti su D. Camerono siūlymu numatyti galimybę laikinai įvesti diskriminuojančius apribojimus atvykstantiems ieškoti darbo iš kitų ES šalių“, – svarsto politologas.
– Pone Vilpišauskai, ar, Jūsų nuomone, Davidui Cameronui pavyks išsiderėti tai, ko jis prašo?
– Prognozuočiau, kad ketvirtadienį ar veikiau penktadienį susitarimas bus pasiektas. Apie tai, kad artėjama prie kompromiso, rodo ir mūsų prezidentės pasisakymas, kuris, nors ir labai griežtai formuluojamas, vis dėlto rodo, kad Vidurio Rytų Europos šalių vadovai linkę sutikti su D. Camerono siūlymu numatyti galimybę laikinai įvesti diskriminuojančius apribojimus atvykstantiems ieškoti darbo iš kitų ES šalių.
Apskritai man atrodo, kad norima greičiau užbaigti šį procesą ir pereiti prie kitų ne mažiau svarbių klausimų, visų pirma – prie pabėgėlių krizės valdymo ES. Tai bus antra šio penktadienio susitikimo tema. Puikiai matome, kaip sunkiai sekasi valdyti migracijos srautus ES, yra rimtų abejonių dėl Šengeno erdvės išlikimo, tad manau, kad britų klausimas dėl to veikiausiai bus išspręstas šiame susitikime Briuselyje.
– Referendumas dėl išstojimo iš ES yra tik grasinimas?
– Ne, jis iš tiesų bus, dėl to nėra abejonių, nes D. Cameronas yra pažadėjęs jį organizuoti, kaip tik dėl jo ir vyko šis vadinamasis Britanijos sąlygų ES persiderėjimas. Bet, mano nuomone, didžiausia problema yra ta, kad referendumo kampanijoje gali būti visiškai neatsižvelgta į tai, ką sutars Briuselyje susirinkę ES ir jos šalių vadovai. Tai ir yra įdomiausias elementas šiame procese.
D. Cameronui iš tiesų reikia grįžti į Londoną su laimėjimu, ką, manau, jam kitų ES šalių vadovai padės padaryti – bus vaidinamas spektaklis, kad buvo aktyviai, atkakliai deramasi, kad kiekvienos šalies vadovai gynė savo šalies interesus. Bet, grįžus į Londoną, veikiausiai euroskeptikai iškart pasakys, kad iš tiesų nieko rimto nebuvo išsiderėta, ir daugelio žmonių nuomonės šios derybos nepakeis.
O referendumas iš tiesų vyks. Jei bus susitarta šiame susitikime Briuselyje, tai referendumas gali būti organizuojamas jau birželio mėnesį. Kaip gerai iliustravo LRT RADIJO korespondento iš Londono pastebėjimai – duomenys, argumentai, pagrįsti skaičiais, diskusijoje apie Britanijos narystę ES vaidina labai menką dėmesį. Nemažai žiniasklaidos tiesiog ieško įvairių skandalingų istorijų, kuriomis gali sudominti savo skaitytojus, o ES kritikavimas yra viena iš labai populiarių temų.
– Apskritai realu, kad Didžioji Britanija išstotų iš ES?
– Remiantis apklausų duomenimis, šiek tiek didesnė visuomenės dalis palaiko tolesnę narystę ES, o ne išstojimą. Bet reikia pastebėti, kad tas skirtumas yra nedidelis ir, pavyzdžiui, pačioje D. Camerono Konservatorių partijoje ir netgi jo vyriausybėje keletas ministrų jau yra pareiškę, kad agituos už išstojimą. Tai labai smarkiai apsunkins paties premjero darbą, nes jis veikiausiai agituos už pasilikimą – kaip tik tam ir reikia sėkmingos derybų baigties Briuselyje penktadienį, pasibaigus vadovų susitikimui.
Bet, priartėjus referendumo datai, užtektų kokio nors skandalo, susijusio su imigrantais, ar kažkokio naujo įvykio, kuris galbūt visiškai nesusijęs su ES reikalais (sakykim, naujos pabėgėlių krizės bangos), ir tai galėtų persverti visuomenės nuomonę. Todėl šis procesas iš tiesų bus sudėtingas ir daug kas ES jo lauks su nerimu. Vis dėlto šiuo metu didžioji dalis apklausų rodo, kad turėtų laimėti už Britanijos narystę ES pasisakantys žmonės.
– Kas nutiktų ES ir Jungtinei Karalystei, jei pastaroji ryžtųsi išeiti iš ES?
– Iš tiesų net nėra aiškiai įsivaizduojama, koks galėtų būti susitarimas tarp Britanijos ir ES, jei vis dėlto būtų nubalsuota už išstojimą. Galimi bent keturi penki skirtingi variantai: tiek norvegų, tiek šveicarų, tiek apskritai Britanija, kaip bet kokia šalis už ES, netgi neturinti laisvosios prekybos sutarties. Bet, man atrodo, nepriklausomai nuo to vienareikšmiškai galima pasakyti, kad toks scenarijus nebūtų naudingas nei Lietuvai, nei visai ES, nei pačiai Britanijai ir dėl ekonominių priežasčių. Tada iš Vidurio Rytų Europos šalių atvykstantys gyventojai tikrai būtų labiau diskriminuojami negu kad sutikus su tais apribojimais, kurių siekia D. Cameronas šiuo metu derybose.
Neabejotinai pablogėtų ir saugumo situacija. Kaip prieš porą dienų susitikime su D. Cameronu pastebėjo vienas Europos Parlamento narys, Britanijos išstojimas iš ES labiausiai nudžiugintų ponus Nigelį Farage`ą ir Vladimirą Putiną. Iš tiesų tai sukeltų labai didelį neapibrėžtumą ir politinę fragmentaciją ES, tada vėl iškiltų Škotijos buvimo Britanijoje klausimas, galėtų turėti pasekmių ir Katalonijos diskusijoms dėl buvimo Ispanijoje. Ir apskritai ES reikėtų vėl tvarkytis su tokia tema, kuri nukreiptų dėmesį nuo pabėgėlių, nuo migracijos, nuo saugumo Rytų kaimynystėje reikalų. Tad neapibrėžtumas būtų didžiulis ir tai labai smarkiai daug kam Europoje pakenktų.
– Galima įsivaizduoti, kokia būtų Rusijos reakcija.
– Manau, kad daug kas sveikintų tokį scenarijų.
– O galėtų suveikti domino efektas, kad ir kitos šalys pradėtų kelti narystės ES ar bent jau didesnio savarankiškumo klausimus?
– Jis kažkiek jau veikia, nes Marine Le Pen Prancūzijoje taip pat pradėjo kalbėti apie tai, kad, jeigu jos partija laimės kitus rinkimus arba ji laimės prezidento rinkimus, bus rimtai keliamas klausimas dėl Prancūzijos išstojimo iš ES. Tad politikai, kuriems ši tema yra patogi bandant pritraukti savo šalies rinkėjų, kurie susirūpinę globalizacija, migracija, kitais vykstančiais procesais, dėl kurių dažnai kaltė priskiriama ir ES, dėmesį, naudojasi šia tema. Bet daug kas priklausys nuo to, kaip galiausiai baigsis referendumas Didžiojoje Britanijoje. Jei vis dėlto bus nuspręsta likti ES, tai galėtų turėti tam tikrą raminamą poveikį ir veikiausiai jau nebegalėtų būti išnaudojama kitose šalyse kaip argumentas.
– Kaip prognozuojate referendumo rezultatus?
– Kaip sakiau, šiuo metu prognozės sudėtingos, nes bet koks nesusijęs įvykis ar skandalas Britanijoje gali smarkiai pakoreguoti neapsisprendusiųjų nuomonę. Bet aš prognozuočiau ir labai tikėčiausi, kad rinkėjai balsuos už tolesnę narystę ES.
– Ar Jums neatrodo, kad ES šiek tiek nuolaidžiauja Didžiajai Britanijai?
– Daug kam susidaro toks įspūdis. Iš tiesų Britanija nuo seno ES vadinama nepatogia partnere. Ir premjerė Margaret Thatcher yra daug dėmesio skyrusi persiderėti Britanijos narystės ES finansinėms sąlygoms. Be to, yra įvairių išimčių, kurias turi Britanija, sakykim, ji neprivalo įsivesti euro, nėra Šengeno zonos narė. Visa tai rodo, kad Britanija jau turi labai specifinį statusą ES, tad iš esmės D. Camerono derybos yra tik pakartojimas šių dalykų, kurie jau egzistuoja, jau yra įtvirtinti. Tai rodo, kad britai iš tiesų yra specifinė šalis, galbūt specifiškesnė nei daugelis kitų ES narių. Vis dėlto tai gali daug ką erzinti, nes reikia nepamiršti strateginių interesų. O strateginis interesas tiek Lietuvos, tiek visos ES ir, kaip sakiau, pačios Britanijos, kad Britanija liktų ES nare.
– Vadinasi, ES ateitis didžiąja dalimi priklauso nuo referendumo Didžiojoje Britanijoje rezultatų?
– Tikrai taip.
– Kokios šalys dabar gali labiausiai priešintis D. Camerono reformoms Vadovų Tarybos susitikime?
– Kaip jau kalbėjome, dėl socialinių išmokų atvykstantiems dirbti į Britaniją ribojimo daugiausia nerimavo Vidurio Rytų Europos šalys. Tai suprantama, nes daug būtent jų gyventojų, ypač Lenkijos, Lietuvos, Latvijos, kai kurių kitų šio regiono šalių, vyksta ir gyvena Didžiojoje Britanijoje, jiems šis klausimas aktualus.
Taip pat Prancūzijos vadovai kėlė reikalavimą, kad nebūtų sutikta su tuo, kad ne euro zonos šalims būtų suteikta galimybė vetuoti tai, ką svarsto euro zonos šalys dėl reikalų, susijusių su bendrąja valiuta. Bet manau, kad tiek dėl vieno, tiek dėl kito klausimo šiomis dienomis bus rasti kompromisai ir veikiausiai rytoj bus paskelbta apie pasiektą susitarimą tarp ES ir Didžiosios Britanijos.
