Tai siūlo Seimo narė socialdemokratė Giedrė Purvaneckienė, įregistravusi Baudžiamojo kodekso pataisą, kurioje numatyta, kad moters lytinių organų žalojimas, remiantis religiniais įsitikinimais ir socialinėmis, kultūrinėmis reikmėmis, būtų laikomas nusikaltimu.
Jos teigimu, projekto priėmimas įtvirtins aiškią nuostatą, kad moters lytinių organų žalojimas yra neteisėtas, nusikalstamas ir baudžiamas.
Pasak G. Purvaneckienės, tarp į Lietuvą atvyksiančių pabėgėlių, tikėtina, bus apipjaustytų moterų ir mergaičių, tačiau didžiausia grėsmė yra ta, kad, neužkirtus kelio tokiai praktikai, gali atsirasti asmenų, atlikinėsiančių tokias procedūras.
"Reikėtų užbėgti įvykiams už akių, kad atvažiuodami į Lietuvą žmonės jau žinotų, kad šito Lietuvoje negalima nei atlikti, nei organizuoti. Manau, kad siūloma atsakomybė iki 12 metų įkalinimo būtų gera prevencinė priemonė", - penktadienį spaudos konferencijoje Seime sakė parlamentarė.
Ji pastebi, kad, pavyzdžiui, numatyta, jog Lietuva priims pabėgėlių iš Eritrėjos. "Eritrėjoje beveik visos moterys ir mergaitės yra apipjaustytos", - sakė Seimo narė.
Eritrėjoje, UNICEF duomenimis, šias procedūras patiria 83 proc. 15-49 metų amžiaus moterų ir mergaičių, tarp jų 98 proc. musulmonių, 89 proc. katalikių ir 83 proc. kitų krikščionių.
G. Purvaneckienė pabrėžė, kad moterų lytinių organų žalojimas - jau dabar egzistuojanti Lietuvoje problema, ir mūsų šalyje yra Lietuvos piliečių pagal kilmę, kurios ištekėjusios už tų valstybių, kuriose įprastas moterų apipjaustymas, piliečių, buvo apipjaustytos ir dėl to susiduria su nuolatiniais sveikatos sutrikimais.
Savo medicininėje praktikoje susidūrusi su nuo tokių procedūrų nukentėjusiomis moterimis gydytoja ginekologė dr. Kornelija Mačiulienė norėtų, kad kuo daugiau būtų aiškinama apie tai moterims, kurios ruošiasi tekėti už kitos kultūros vyrų.
Kalbėdama apie tokių procedūrų žalą sveikatai, ji sakė, kad visos moterys kenčia nuo pilvo skausmų, yra skausmingos menstruacijos, apsunkintas šlapinimasis, yra pastojimo problema, labai sunkūs lytiniai santykiai, nemažai moterų žūsta pirmųjų lytinių santykių metu, gimdant yra daug akušerinių komplikacijų, žūsta naujagimiai.
"Visą laiką moterys prisimena tą traumą", - akcentavo K. Mačiulienė.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, šiuo metu pasaulyje patyrė tokius apipjaustymus nuo 100 iki 140 mln. mergaičių ir moterų, kasmet apie 3 milijonams gresia patirti šias procedūras.
G. Purvaneckienės pateiktais duomenimis, ES specifines normas dėl baudžiamosios atsakomybės už moterų lytinių organų žalojimą yra priėmusios šios šalys: Airija, Austrija, Belgija, Danija, Ispanija, Italija, Jungtinė Karalystė, Kroatija, Kipras, Švedija.
Spaudos konferencijoje Europos lyčių lygybės instituto ekspertė Jurgita Pečiūrienė teigė, kad Europos Taryba (ET) moterų lytinių organų žalojimą (MLOŽ) traktuoja kaip žmogaus teisių pažeidimą, smurtą prieš moteris, sveikatos žalojimą.
2008 metais ET paskelbė, kad tai yra kriminaliniai nusikaltimai, ir už apipjaustymą Europoje skiriama 20 metų nelaisvės (Austrijoje, Italijoje, Belgijoje, Norvegijoje, Danijoje, Portugalijoje, Ispanijoje, Švedijoje ir Anglijoje); kitose Europos Sąjungos valstybėse yra teisiama kaip už sunkų kūno sužalojimą.
MLOŽ paplitęs maždaug 30 Afrikos ir Vidurio Rytų valstybių. Blogiausia padėtis - Somalyje, Gvinėjoje, Džibutyje ir Egipte. Kai kuriose šalyse situacija gerėja, jos priima MLOŽ draudžiančius įstatymus, pavyzdžiui, Kenijoje pasiekta didelė pažanga. Tuo tarpu Indonezijoje net ir uždraudus MLOŽ vyksta kaip ir vykęs.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), Jungtinių Tautų Vaikų fondas (UNICEF) ir Jungtinių tautų gyventojų fondas 1997 m. apibrėžė, kad moters lytinių organų žalojimu laikoma dalinis ar visiškas išorinių moters lytinių organų pašalinimas, arba lyties organų sužalojimas dėl su medicina nesusijusių priežasčių.
Šiuo metu Civiliniame kodekse straipsnyje "Teisė į kūno neliečiamumą ir vientisumą" nurodoma, kad fizinis asmuo yra neliečiamas. Be paties asmens (o asmeniui esant neveiksniam - be jo atstovo pagal įstatymą) valios ir laisvo sutikimo negalima atlikti intervencijos į žmogaus kūną, pašalinti jo kūno dalių. Sutikimas chirurginei operacijai turi būti pareikštas raštu.
Baudžiamajame kodekse numatyta nusikaltimo sudėtis saugo tokią vertybę kaip žmogaus sveikata. Lietuvos įstatymai saugo žmogaus sveikatą nuo trečiųjų asmenų kėsinimosi, tačiau savęs žalojimas nenumato baudžiamosios atsakomybės.
Vasario 6 d. minima Jungtinių Tautų (JT) tarptautinė nulinės tolerancijos moterų lytinių organų žalojimui diena.