Tokį itin realistiškais vaizdais ir tikrų žinių vedėjų įgarsintais pranešimais iliustruotą scenarijų, sugalvojo trečiadienį rodytos BBC laidos „Trečiasis pasaulinis karą: karo kambaryje“ kūrėjai. Joje neseniai aukščiausias pareigas užėmę Didžiosios Britanijos karinių pajėgų, gynybos, diplomatijos vadovai prie apskrito stalo sprendė, ką iš tikrųjų reikėtų daryti, jei scenarijus išsipildytų.
Pati laida ir joje nuskambėję buvusių atsakingų pareigūnų teiginiai sulaukė didžiulio nacionalinės ir tarptautinės žiniasklaidos dėmesio. Rusijoje jau pasirodė pranešimų, kad karo atveju Didžioji Britanija prieš Rusiją nepanaudotų branduolinio ginklo.
BBC laidą žiūrėję Lietuvos ekspertai ją vertina neigiamai ir svarsto, kad ja netruks pasinaudoti Rusijos propaganda ir karinė vadovybė.
Ukrainos scenarijus Latvijoje
Rytų Europos studijų centro analitikas Linas Kojala kritiškai vertino laidą, kurioje, anot jo, justi primityvokas požiūris ir pernelyg supaprastintai perteiktas scenarijus, kurį neseniai išgyveno Ukraina.
„Joje svarstoma, kaip NATO turėtų reaguoti į panašą situaciją Latvijoje. Dominuojantis motyvas, kad dėl Latgalos prasideda branduolinis karas, palankus nebent NATO kritikams, Vakarus įbauginti siekiančiam Kremliaus naratyvui. Laidoje beveik neužsiminta, kad atgrasymas pirminėse stadijose, konfliktui neprasidėjus, būtų užkirtęs kelią bet kokiems panašiems scenarijams“, – DELFI sakė jis.
Analitiko teigimu, kitas kritikuotinas dalykas yra tas, kad laidoje Rusija pateikiama kaip valstybė, kuri linkusi panaudoti branduolinį ginklą netgi tokiomis abejotinomis aplinkybėmis.
„Savo propagandoje ir karinėje doktrinoje Rusija teigia pasiliekanti teisę panaudoti branduolinį ginklą pirma, jei kiltų grėsmė jai pačiai. O BBC filme ji tą padaro vien todėl, kad NATO pajėgos mėgina atsiimti Latgalos regioną, nors tiesiogiai Rusijai ir negrasina. Manau, tokie primityvūs stereotipiniai tvirtinimai silpnina NATO, nes kuria įspūdį, kad Rusijai geriau leisti nepralaimėti, nes kitaip gali kilti branduolinis konfliktas“, – įsitikinęs L. Kojala.
Jo požiūriu, V. Putinui rūpi tik jis pats ir jo elitas. Jis ima, kiek jam duoda, bet vengia įklimpti situacijoje, kuri keltų grėsmę jo tiesioginiam išlikimui.
„Tokiame jautriame geopolitiniame kontekste, laukiant atsakingų sprendimų priėmimo, pavyzdžiui, Varšuvos NATO Viršūnių susitikime, tokia pusiau pramoginė simuliacija su realybę atitinkančiais pavyzdžiais ir jų manipuliavimu yra pavojingas ir, drįsčiau teigti, neatsakingas žaidimas“, – kalbėjo L. Kojala.
Anglai be reikalo atskleidė kortas
Paklaustas, kodėl, jo nuomone, BBC sukūrė ir parodė tokią laidą, žurnalistas Audrius Bačiulis svarstė, kad britai galbūt iš tikrųjų susirūpino, kokią įtaką jiems ir visoms NATO šalims gali turėti įvykiai Ukrainoje ir Rusijos planai dėl papildomos ginkluotės Kaliningrado srityje.
„Man pačiam būtų įdomu žinoti, kodėl jiems staiga užsidegė toks klausimas. Iš visų Vakarų valstybių politikų pernai britai garsiausiai ir griežčiausiai kalbėjo apie realų ir tiesioginį Rusijos pavojų Baltijos šalims. Be to, praėjusią vasarą Kremliui prašnekus apie „Iskander“ kompleksų dislokavimą Kaliningrade, britų žurnalistai Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse aiškinosi, kiek tai gali būti pavojinga Britanijai. Gal dėl to BBC ėmėsi tokios temos“, – svarstė žurnalistas.
Jis atkreipė dėmesį į analitinių tyrimų organizacijos „Rand“ prieš kelias dienas paskelbtą ataskaitą, kurioje taip pat nagrinėtas Rusijos įsiveržimo į Baltijos šalis scenarijus.
„Tyrime pabrėžiama, kad jeigu įsiveržusi Rusija užimtų pakankamai didelę teritorijos dalį ir iš jos išstumtų ten dislokuotas Baltijos šalių ir amerikiečių pajėgas, susigrąžinti tas teritorijas būtų nepaprastai sunku ar beveik neįmanoma būtent dėl galimo branduolinio karo“, – sakė A. Bačiulis.
Anot jo, analitikai rekomenduoja Amerikos vadovybei imtis visų priemonių, kad Rusija arba nesiryžtų pulti Baltijos šalių, arba puolimo atveju būtų atmušta. Esą tai pats pigiausias ir efektyviausias būdas apsaugoti tiek Baltijos šalių tiek NATO aljanso egzistavimą.
„Jei Rusija spėtų įsibrauti, tada iškiltų klausimas dėl branduolinio scenarijaus. Dabar antri metai Rusija tiek neoficialių kalbėtojų lūpomis, tiek galiausiai Putino lūpomis šneka apie branduolinio ginklo panaudojimą. Ir kai Sirijos įvykių kontekste sako, kad branduolinio ginklo gal nenaudosime, tai iš esmės reiškia priešingą variantą: nepamirškite, kad turime branduolinį ginklą, kurį galime panaudoti“, – svarstė pašnekovas.
Jo teigimu, Europos šalys visada buvo mažiau atsparios branduoliniams Rusijos grasinimams, tačiau galėjo remtis tvirta JAV pozicija. Vis dėlto per pastaruosius aštuonerius metus vadovaujant prezidentui Barakui Obamai ši pozicija gerokai susilpnėjo.
Pasak A. Bačiulio, BBC filmas iš dalies atspindi situaciją kai Rusija pirmoji panaudoja branduolinį ginklą, o NATO nespėja normaliai sureaguoti. Jei hipotetinis scenarijus virstų realybe, būtų sprendžiamas ne tiek Baltijos šalių, kiek visos žmonijos išlikimo klausimas. Ir tokiu atveju globalūs interesai būtų svarbesni ne Baltijos šalių interesai.
Žurnalistas taip pat atkreipė dėmesį, kad laidoje parodyti „karo žaidimai“ buvo žaidžiami ir anksčiau, juose dalyvaudavo ir premjerė Margaret Teatcher. Tačiau jie buvo laikomi griežčiausioje paslaptyje.
„O dabar britai išviešino patį slapčiausia karinį mechanizmą, kokį gali turėti branduolinė valstybė. Kadangi „žaidžia“ buvusieji karinių pajėgų, gynybos vadovai, žmonės kurie anksčiau patys būtų priėmę sprendimus, dabar visas pasaulis, taip pat ir Maskva, gali daryti išvadas, kaip britai mąsti apie tai, kokia galėtų būti branduolinio karo sprendimų priėmimo seka“, – aiškino pašnekovas.