„Foreign Policy“: jeigu Rusija pradėtų karą Baltijos valstybėse, NATO pralaimėtų – ir labai greitai

Galimų karo scenarijų simuliacijų analizė aiškiai demonstruoja, kad NATO rytinis sparnas yra pažeidžiamas.

Norėdamos atgrasyti Maskvą nuo galimų agresyvių veiksmų, Jungtinės Valstijos privalo ten pasiųsti sunkiosios ginkluotės ir gausesnių pajėgų – tiesą sakant, daug sunkiosios ginkluotės, atskleidė naujas srities ekspertų parengtas tyrimas, informuoja foreignpolicy.com.

Jeigu Rusijos tankai ir kariai jau rytoj atsidurtų Baltijos valstybėse, NATO pajėgos per tris dienas būtų įveiktos tiek kiekybiniu požiūriu, tiek ginkluote. Tokią liūdną išvada pateikia Amerikos karybos ekspertai ir analitikai.

„Galimų karo modelių analizės rezultatai aiškesni nei aiškūs. Kaip jau buvo išsiaiškinta, NATO negali sėkmingai apginti savo valstybių narių, kurioms gresia didžiausias pavojus“, – teigiama tyrimą atlikusios ekspertų grupės „RAND Corp.“ išvadose.

2014-2015 metais ekspertai detaliai analizavo ne vieną galimą karo scenarijų: Rusijos pajėgos beldėsi į Estijos sostinės Talino, Latvijos sostinės Rygos duris ir Lietuvos sostinės Vilniaus duris.

Spėta, kad puolimas gali būti įvykdytas per 36-60 valandų. Paaiškėjo, kad JAV ir Baltijos valstybių pajėgos (bei amerikiečių lėktuvai) paprasčiausiai negali užkirsti kelio mechanizuotiems Rusijos daliniams, tad tokiu atveju lauktų skaudūs nuostoliai, teigiama dokumente.

Ekspertai tvirtina, kad arši ir neprognozuojama Rusija, po operacijos Kryme ir Rytų Ukrainoje dar labiau negailinti lėšų gynybai, NATO gali gana lengvai užklupti iš pasalų. Galimo Rusijos įsiveržimo į Baltijos valstybes atveju, Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkės netruktų susivokti, kad joms trūksta karių, tankų kitos ginkluotės.

Kitaip tariant, nebūtų realių galimybių pristabdyti Rusijos pajėgų veržimąsi, „RAND Corp.“ ataskaitoje teigia Davidas Shlapakas ir Michaelas Johnsonas.

„Toks staigus sutriuškinimas NATO paliktų vos keli galimus pasirinkimo variantus ir visi jie būtų blogi“, – pabrėžiama dokumente.

Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkai NATO galėtų pabandyti surengti kruviną kontrataką, galinčią tik dar labiau suerzinti Rusiją, nes Maskva greičiausiai tokius jungtinius veiksmus suvoktų kaip tiesioginę grėsmę.

Antroji galimybė – atsiversti puslapį iš Šaltojo karo istorijos ir imtis grasinti siaubingais atsakomaisiais veiksmais, galbūt netgi prabilti apie galimą branduolinę ataką.

Trečiasis variantas – nusileisti ir susitaikyti bent jau su laikinu pralaimėjimu, paliksiančiu NATO nepavydėtinoje padėtyje, ir su Maskva pradėti naują Šaltąjį karą, teigiama dokumente.

Svarbu ir tai, kad karinės simuliacijos atskleidžia, kokių prevencinių priemonių, norėdamos išvengti katastrofiško pralaimėjimo ir siekdamos susistiprinti NATO rytinio pakraščio gynybą, gali imtis Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkės Europos Sąjungoje. Kitaip tariant, įvardijama, ko reikėtų imtis, norint Maskvai perduoti aiškią žinutę, kad lengva pergalė ne Rusijos nosiai.

Maždaug septynių brigadų jėga, įskaitant ir tris itin gerai ginkluotas šarvuočių brigadas, palaikoma aviacijos bei artilerijos – pakankamos atgrasymo pajėgos, galinčios užkirsti kelią žaibiškai operacijai Baltijos valstybėse. Papildomų pajėgų išlaikymas, remiantis oficialiais skaičiavimais, per metus papildomai kainuotų apie 2,7 mlrd. dolerių (2,47 mlrd. Eur), teigiama ataskaitoje.

Ataskaita buvo paskelbta antradienį, vasario 2 dieną – tą pačią dieną, kai JAV gynybos sekretorius Ashas Carteris pristatė planus į Rytų Europą pasiųsti daugiau sunkiosios artilerijos ir šarvuočių. Tokiu būdu Pentagonas pasirūpintų, kad NATO rytiniame pakraštyje būtų veiksmingiau pasirūpinta dviem brigadomis.

Šiuo metu Europoje yra dislokuotos dvi Amerikos pėstininkų brigados – viena Italijoje ir viena Vokietijoje, tačiau jas dažnai iš vėžių išmuša nuolatinė sąjungininkų pajėgų rotacija. Naujasis 3,4 mlrd. dolerių (3,11 mlrd. Eur) vertės planas, kurį pristatė A. Carteris ir Baltieji rūmai, numato dar vieną papildomą brigadą, kurią sudarytų išskirtinai Jungtinių Valstijų kariai, kurie taip pat rotuotųsi.

Sausio pabaigoje NATO pajėgų Europoje vyriausiasis vadas generolas Philipas Breedlove‘as pristatė naują strategiją, kurioje kalbama ir apie poreikį didinti besirotuojančias pajėgas. Taip, karių migracija iš ir į regioną „papildo“ pajėgas, kurios Europą vadina namais, teigia generolas Ph. Breedlove, tačiau tokios pajėgos, deja, „nėra nuolatinės, apčiuopiamos ir realios“. Esą tos pajėgos tarsi yra, bet jų ir lyg ir nėra. „Galimas buvimas yra faktinis nebuvimas“, – pabrėžiama naujoje strategijoje.

Buvęs Pentagono pareigūnas, daug dėmesio skyręs Rusijos karinės galios keliamoms grėsmėms, Davidas Ochmanekas iš „RAND Corp.“ JAV administracijos biudžeto siūlymą Europos pajėgų klausimu įvardijo kaip svarbų žingsnį į priekį ir „padrąsinantį ženklą“.

„Sunkioji ginkluotė ir šarvuočiai – būtinoji sąlyga Aljanso rytinio sparno gynybai ir priešo atgrasymo potencialo didinimui“, – „Foreign Policy“ sakė D. Ochmanekas. Anot jo, tai toli gražu ne viskas – tam, kad NATO gynybinė galia reikiamai išaugtų, dar reikia nuveikti labai daug.

Skelbiama, kad galimų karo scenarijų simuliacijų analizės rezultatus palankiai sutiko JAV kariuomenės pareigūnai, kuriems iki tol buvo gana sunku pateisinti išlaidas, būtinas gausių antžeminių pajėgų išlaikymui (ypatingai dėl spaudimo taupyti ir pirmenybės nuosaikesnei gynybos strategijai). Viliamasi, kad ekspertų išvados suteiks daugiau svarumo kariuomenės vadų argumentams (vienas iš tokių ir Jungtinės vadavietės pirmininkas generolas Josephas Dunfordas), esą Rusija – pagrindinė ir svarbiausia grėsmė JAV interesams.

2012 metų pradžioje JAV prezidento Baracko Obamos administracija paskelbė iš Vokietijos atšaukianti dvi brigadas ir jų ginkluotę – tai buvo itin skaudus kiekybinis smūgis senajame žemyne dislokuotoms JAV kariuomenės pajėgoms. Nuo tada nuosaikiai bandyta bent dalį ginkluotės grąžinti atgal į Vokietiją, kur ji būtų naudojama kariniams mokymams su NATO partneriais. 2015 metais JAV jūrų pėstininkai į Rumuniją perkėlė kelis „Abrams“ tankus, kur jie pasitarnauja pratyboms su vietos pajėgomis.

Nuo tada, kai Rusijos intervencija Ukrainoje sukėlė rimtą nerimą visoje Rytų Europoje, Jungtinės Valstijos ne kartą viešai žadėjo atakos atveju ginti Estiją, Latviją ir Lietuvą, nuolat primena ir NATO įsipareigojimus. 2014 metų rugsėjį sakydamas kalbą Taline JAV prezidentas B. Obama dar kartą pažadėjo ginti ir saugoti Baltijos valstybes.

„Mes būsime čia dėl Estijos. Būsime čia dėl Latvijos. Būsime čia ir dėl Lietuvos. Kartą jau praradote savo nepriklausomybę. NATO neleis, kad šis scenarijus kada nors pasikartotų“, – kalbėjo B. Obama.

Nepaisant to, „RAND Corp“ ataskaitoje teigiama, kad „nei Jungtinės Valstijos, nei jų sąjungininkės NATO šiuo metu nėra pasirengusios ambicingus JAV prezidento žodžius paversti realybe“.

Sienos, kurias visos trys Baltijos šalys – visos buvusios sovietų respublikos – dalijasi su Rusija ir Baltarusija, yra maždaug tokio pat ilgio kaip ir siena, skyrusi Vakarų Vokietiją nuo Varšuvos pakto Šaltojo karo metais. Skirtumas tas, kad tuo metu NATO prie tos sienos buvo dislokavęs daugiau nei 20 divizijų, aprūpintų tankais ir artilerija.

Ekspertų ataskaitoje pabrėžiama, kad šiuo metu NATO valstybėse narėse tankų paprasčiausiai per mažai. Vokietijos arsenalą Šaltojo karo metais sudarė apie 2 tūkst. 200 pagrindinių tankų. Dabar jų teliko vos 250. Be to, Jungtinė Karalystė planuoja atsisakyti paskutinės žemyne likusios brigados vadavietės.

Baltijos valstybėse veiksmams pasirengę tik lengvieji pėstininkai, o Jungtinių Valstijų ir NATO strategams nerimą kelia Kaliningrade Rusijos telkiama ginkluotė bei neslepiamos Maskvos ambicijos Baltarusijoje – į pietus nuo Lenkijos ir Lietuvos sienos – steigti naują karinių oro pajėgų bazę.

„RAND Corp.“ atliktų galimų karo scenarijų simuliacijų analizė beda pirštu tiesiai į skaudžią vietą – atkreipiamas dėmesys, kaip Jungtinėms Valstijoms ir NATO pajėgoms stinga reikiamos ginkluotės, esant reikalui, galėsiančios įveikti grėsmės iš Rusijos, šiuo metu galinčios pasigirti kiekybiniu mechanizuotų dalinių ir tankų pranašumu. NATO antžeminės pajėgoms taip pat stinga priešlėktuvinės artilerijos, galinčios, realybe tapus Baltijos valstybių atakos scenarijui, deramai pasipriešinti Rusijos karo lėktuvams.

„Iš esmės galima daryti išvadą, kad NATO pėstininkai negalėtų net sėkmingai atsitraukti – būtų tiesiog sunaikinti vietoje“, – pabrėžiama ataskaitoje.

Galimų karo scenarijų simuliacijų analizė taip pat atskleidė, kad, nors Jungtinių Valstijų ir jų sąjungininkų karo lėktuvai ir galėtų padaryti žalos puolančioms Rusijos pajėgoms, svarbu skirti deramą dėmesį ir pastangoms pakenkti Rusijos oro gynybai ir užkirti kelią rusų antskrydžiams užfrontės teritorijose.

Nors kol kas lieka neaišku, ar sprendimas dislokuoti daugiau karių ir ginkluotės būtų pakankamas, siekiant atgrasyti Rusiją nuo veiksmų Baltijos valstybėse, dabartinė gana netvirta NATO pozicija tikrai nepasitarnauja kaip paveiki atgrasymo priemonė, pabrėžiama ataskaitoje.

Atlikęs detalų savo strategijos vertinimą ir padidinęs gynybinį potencialą, „Aljansas Maskvai pasiųstų žinią apie rimtą pasirengimą, esant reikalui, imtis veiksmų, ir veiksmingai nuraminti visas NATO valstybes nares ir Jungtinių Valstijų partnerius ir sąjungininkus visame pasaulyje“, skelbiama dokumente.