„Mes pradėsime rinkti parašus, kad Seimas susirinktų į neeilinę sesiją, nes, mūsų įsitikinimu, žiūrėti pro pirštus į tokią situaciją, į tokių politinių korupcinių bylų eigą būtų neatsakinga“, – pirmadienį Seime žurnalistams sakė politikas.
„Tikiuosi, kad ir valdantieji prisidės prie mūsų iniciatyvų“, – tvirtino A. Kubilius.
Jis pabrėžė, kad apkalta V.Gapšiui turi būti pradėta nedelsiant.
Pagal Seimo statutą, neeilines sesijas šaukia Seimo pirmininkas ne mažiau kaip trečdalio Seimo narių siūlymu, kuris turi būti jam įteiktas raštu.
Statute taip pat numatyta, kad jeigu Seimo narys pripažįstamas kaltu baudžiamojoje byloje ir nuosprendis įsigalioja, jam pradedama apkaltos procedūra.
Tuo metu valdančiosios Socialdemokratų partijos frakcijos narys, Seimo vicepirmininkas Gediminas Kirkilas abejoja, ar V. Gapšiui reikėtų pradėti apkaltos procesą.
„Jis tuo metu nebuvo Seimo narys ir nebuvo prisiekęs, taigi, jam baudžiamoji atsakomybė už ankstesnę veiklą, matyt, teisiškai negresia tokia apkalta“, – pirmadienį BNS sakė G. Kirkilas.
Partijos „Tvarka ir teisingumas“ frakcijos Seime seniūnas Petras Gražulis BNS teigė, kad frakcija greičiausiai nepalaikys apkaltos V.Gapšiui, nes yra labiau nusidėjusių ne tik politikų, bet ir partijų.
A. Kubilius savo ruožtu įžvelgia socialdemokratų norą apginti koalicijos partnerius.
„Akivaizdus dalykas, kad socialdemokratai bandys nieko nedaryti. Kitaip sakant, gins savo partnerius, kurie yra apkaltinti jau įsiteisėjusiu nuosprendžiu politinės korupcijos byloje ir socialdemokratams atrodo, kad ir toliau galima nieko nekeičiant gyventi su tokiais partneriais smagiai ir maloniai“, – sakė konservatorius.
Seimo narys „darbietis“ V. Gapšys Apeliacinio teismo sprendimu nubaustas 3,6 tūkst. eurų bauda. Po šio teismo nuosprendžio bausmė įsigalioja.
Jis pabrėžė, kad nepaisant to, jog dėl sukčiavimo Apeliacinis teismas „darbiečius“ išteisino, teismas nepaneigė, kad „2004-2006 metais Darbo partija panaudojo neteisėtų lėšų per 24 mln. litų įvairioms savo rinkimų kampanijoms“.
„Ar už tokią demokratijos kriminalinę vagystę galima skirti tik kelių tūkstančių eurų baudą, dėl to šiek tiek abejoju. Mano įsitikinimu, nusikaltimas valstybės demokratinei sistemai yra tikrai didelis ir vertas didesnių bausmių, bet čia jau teisininkai ir teisėjai turi tuos dalykus išsiaiškinti“, – sakė A. Kubilius.
L. Graužinienė nemato pagrindo V. Gapšio apkaltai
Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė sako, kad teismo sprendimas nekeičia Seimo nario statuso, todėl nėra jokio pagrindo pradėti jo apkaltos procedūros ir jis gali tęsti savo darbą.
Seimo Statutas numato, kad Seimo nario apkaltos procesas yra „parlamentinė procedūra, kurią Seimas taiko Konstitucijos 74 straipsnyje nurodytiems asmenims dėl Konstitucijai prieštaraujančių jų veiksmų, padarytų einant pareigas, siekdamas išspręsti tokių asmenų konstitucinės atsakomybės klausimą".
Apeliacinio teismo sprendimas yra susijęs su V. Gapšio veikla 2005-2006 metais - tuomet jis nebuvo Seimo narys ir nebuvo davęs priesaikos.
„Šios dienos teismo sprendimas V. Gapšio atžvilgiu nieko nekeičia. Tikiuosi bendro tolesnio produktyvaus darbo Seime ir pradėtų darbų tęsimo", - sako šiuo metu Ukrainoje viešinti Seimo pirmininkė L. Graužinienė.
Lietuvos apeliacinis teismas Viktorui Uspaskichui skyrė 190 MGL baudą, V. Gapšiui - 100 MGL.
Šis teismo sprendimas dar galės būti apskųstas Aukščiausiajam Teismui, bet nuosprendis jau įsiteisėja, o tai reiškia, kad nuteistieji kalėjimo išvengė.
Lietuvos apeliacinis teismas pirmadienį išteisino buvusį Darbo partijos vadovą europarlamentarą Viktorą Uspaskichą, Seimo narį V. Gapšį ir buvusią partijos Mariną Liutkevičienė dėl sukčiavimo, tačiau pripažino kaltais dėl vadinamosios juodosios buhalterijos.
V. Uspaskichui skirta 6,8 tūkst. eurų bauda, V. Gapšys nubaustas 3,6 tūkst. eurų, M. Liutkevičienė – 5,7 tūkst. eurų bauda.
Prieš pustrečių metų – 2013 metų liepos 12 dieną – Vilniaus apygardos teismas V. Uspaskichui už sukčiavimą ir apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą buvo skyręs ketverių metų laisvės atėmimo bausmę. M. Liutkevičienei tuomet skirti vieneri metai nelaisvės, V. Gapšys nubaustas bauda.
Nuteistieji prašė juos išteisinti, teigdami, kad tai politinė byla.
Apeliacinis teismas pirmadienį taip pat paskelbė, kad palieka galioti pirmos instancijos teismo išvadas dėl Darbo partijos atsakomybės „juodosios buhalterijos“ byloje. Vilniaus apygardos teismas jos atžvilgiu bylą buvo nutraukęs, nes tuometinė partija kaip juridinis asmuo veiklą baigė įvykdžiusi reorganizaciją.
Darbo partija kaltinta 2004-2006 metais galėjusi neapskaityti daugiau nei 24 mln. litų (beveik 7 mln. eurų) pajamų ir 23 mln. litų (6,6 mln. eurų) išlaidų.