Europos Sąjungos (ES) vėliava apdengtą karstą su velionio palaikais tuomet parskraidino orlaivis, dar oro uoste lėktuvą jį pasitiko ne tik artimieji, bet ir Muitinės departamento vadovai, garbės sargyba, muitinės darbuotojai, Šiaulių vyskupas.
Į amžinąją kelionę jis buvo palydėtas grojant orkestrui, nuo šarvojimo vietos iki katafalko stovėjo išrikiuota muitinės ir kariuomenės garbės palyda. Palaidotas – apglėbtas Lietuvos vėliava, apsuptas karių padėtais valstybės vadovų atsiųstais vainikais.
Tačiau vos jo kūnas buvo užkastas, gailesčio ir dėkingumo neliko nė kvapo. Velionio muitininko šeima jau dvejus metus priversta gyventi pažadais.
Apšaudė tarnybos metu
„Gyvename nežinioje. Jau dvejus metus vyksta teismai, tačiau pabaigos kol kas nematyti. Iš pradžių iš Muitinės departamento gavome raštą, kuriame buvo parašyta, kad man, sūnaus žmonai ir vaikams priklauso kompensacijos. Vėliau gavome kitą raštą, esą niekas nepriklauso. Mano sūnų nušovė tarptautinėje misijoje, o aš nieko negavau. Aišku, pinigai sūnaus nesugrąžins, niekas negali moralinės nuoskaudos atlyginti, bet labai skaudu, kad esame taip apgaudinėjami. Esu beviltiškoje padėtyje, tas skausmas širdį ėda“, – graudinosi nužudytojo A. Šenavičiaus mama Eglė Vilkončiūtė-Šenavičienė.
Dar 2013 m. rugsėjo 19-osios dienos rytą jos 35-erių metų sūnus, Klaipėdos teritorinės muitinės posto vyresnysis inspektorius Audrius Šenavičius, dirbęs Europos Sąjungos teisės viršenybės misijoje (EULEX) Kosove, buvo apšaudytas Zverčano savivaldybės apylinkėse šiaurinėje Kosovo dalyje.
Tuomet nežinomi asmenys apšaudė dvi transporto priemones, kuriose buvo iš viso šeši asmenys. Trejus metus muitinėje dirbęs, dvejus jų Kosove praleidęs lietuvis nuo sužeidimų mirė ligoninėje.
Skundžiasi, kad teisminiai procesai – vilkinami
Vėliau kaltieji dėl lietuvio mirties buvo suimti, tačiau tai E. Vilkončiūtė-Šenavičienė sužinojo tik iš artimųjų, kurie apie tai perskaitė internete.
„Internetu nuolat bendraudavau su sūneliu, dabar jo nebėra, nėra prasmės ir man turėti internetą. Kai atsiversdavau jo laiškus, man dar didesnis skausmas širdyje kildavo. Nėra ko slėpti, jis man ir finansiškai padėdavo, žinojo, kad sunkiai gyvenu, kokia nedidelė mano pensija“, – guodėsi moteris.
Tiesa, šiuo metu ji ne tik nebesulaukia finansinės paramos, negauna jokių išmokų, bet ir dalį kuklios pensijos turi skirti teisminiams procesams.
„Teismuose ne gavau ką, o tik praradau. Neturiu tokių lėšų, kad galėčiau advokatams mokėti, todėl skolinausi. Labai sunku. O teismas, atrodo, kaip tyčia visus procesus vilkina“, – skundėsi moteris.
Kosovo institucijos neskuba
Ieškodama teisybės ji tikino besikreipusi ir į Kosovo teismus, tačiau iš jų gavo atsakymą, kad šią situaciją reikia nagrinėti Lietuvoje.
Paspartinti tyrimą dėl Lietuvos muitinės pareigūno žūties, ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius dar lapkritį paragino ir Lietuvoje su oficialiu vizitu viešėjusi Kosovo premjerą Isą Mustafą.
„Lietuva primygtinai ragina Kosovo institucijas pagreitinti Lietuvos pareigūno žūties tyrimą. Atsakingi už šią žūtį turi būti patraukti atsakomybėn,“ – cituojamas premjeras Vyriausybės spaudos tarnybos pranešime.
Tiesiog gaili pinigų?
„Šiuo metu marti yra išsiuntusi kreipimąsi į apeliacinį teismą. Turime laukti, kol ten vykstantys procesai baigsis“, – sakė E. Vilkončiūrė-Šenavičienė.
Iki šiol jos marčiai ir anūkams tebuvo išmokėti pinigai iš draudimo. Daugiau – nieko.
Paklausta, kodėl, jos manymu, taip buvo pasielgta, moteris tikino girdėjusi, esą Muitinės departamento atstovai tvirtina, kad A. Šenavičius nebuvo muitininkas, nors pats taip visuomet prisistatydavo, svarsto, kad į misiją Kosove vyko savo noru.
„Manau, Muitinės departamentas tiesiog gaili pinigų“, – įtarimais dalijosi ji.
Važiavo be jokios apsaugos
Pasak E. Vilkončiūtės-Šenavičienės, praėję metai ne tik neužgydė žaizdų, bet iškėlė daugiau klausimų.
Pavyzdžiui, ji tikino girdėjusi, kad jos sūnus į vietą, kurioje žuvo, vyko be neperšaunamos liemenės, palydos.
„Jiems buvo pasakyta, kad esą ten nebėra taip pavojinga. Todėl ten jis važiavo be nieko, be jokios apsaugos“, – skauduliais dalinosi ji.
Ar tai – tiesa, Muitinės departamento atstovai nei patvirtinti, nei paneigti negalėjo. Pasak departamento atstovės spaudai Gintarės Vitkauskaitės-Šatkauskienės, jie, kaip ir artimieji, žino tik pirminę informaciją, kurią suteikė EULEX.
Atvejis – unikalus Lietuvoje
Departamento atstovės teigimu, visas šis ginčas dėl kompensacijų kilo dėl to, kad nėra aišku, kiek tarnybos Lietuvos muitinėje statutas reglamentuoja santykius tuomet, kai asmuo yra deleguotas į tarptautines misijas ir turi pasirašęs sutartį su kita institucija, kuri tampa jo darbdaviu.
„Lietuvos muitinėje tarnavęs A. Šenavičius į EULEX teisinės pagalbos misiją buvo deleguotas laikantis specialaus delegavimo santykius reglamentuojančio Asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo. Šis įstatymas reglamentuoja deleguotų asmenų socialines garantijas, įskaitant ir deleguoto asmens gyvybės draudimą. Vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis, pareigūno A. Šenavičiaus gyvybė buvo apdrausta draudimo bendrovėje viso dalyvavimo EULEX teisinės pagalbos misijoje metu. Lietuvos muitinės žiniomis, visi šio įstatymo nustatyti įsipareigojimai buvo įvykdyti“, – informavo ji.
Tai reiškia, kaip minėjo ir E.Vilkončiūtė-Šenavičienė, kad atsakingajam asmeniui – žmonai – draudimo pinigai išmokėti. Tačiau iš Muitinės departamento sulaukta tik vieno vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacijos, nors, remiantis oficialiais duomenimis, LR tarnybos LR muitinėje statuto 531 straipsnio 1 dalimi, kompensacija turėjo būti 120 kartų didesnė.
„Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statutas nereglamentuoja delegavimo metu susiklosčiusių santykių. Šiuo metu teisme yra nagrinėjama byla dėl kompensacijų deleguoto muitinės pareigūno artimiesiems nustatymo ir galimumo taikyti kitus, negu delegavimą reglamentuojančius įstatymus (pavyzdžiui, pareigūnų tarnybą reglamentuojančių statutų nuostatas). Šiuo metu laukiama teismo išaiškinimo dėl kompensavimo mechanizmo taikymo“, – sakė G. Vitkauskaitė-Šatkauskienė.
Jos teigimu, šiuo metu Lietuvos vyriausias administracinis teismas yra grąžinęs bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Taip pasielgti nuspręsta dėl to, teismas neturi visų sprendimui nagrinėti reikalingų dokumentų – konkrečios A. Šenavičiaus darbo sutarties ir draudimo sąlygų.
Kada šeima gaus jiems priklausančią kompensaciją, nėra aišku.
Palaidotas Anykščiuose
DELFI primena, kad 2013 m. rugsėjo 19 d. Kosove per apšaudymą žuvo 35-erių metų Klaipėdos teritorinės muitinės posto vyresnysis inspektorius Audrius Šenavičius, dirbęs Europos Sąjungos teisės viršenybės misijoje (EULEX) Kosove.
Misijos Kosove personalas buvo apšaudytas apie 7.30 valandą vietos laiku Zverčano savivaldybės apylinkėse Kosovo Šiaurėje. Nežinomi asmenys apšaudė dvi transporto priemones, kuriose buvo iš viso šeši asmenys. Lietuvis nuo sužeidimų mirė ligoninėje.
Velionis buvo pašarvotas Anykščių kultūros centre, palaidotas Anykščiuose.
Atsisako pripažinti nepriklausomybę
Mitrovicos regionas, kuriame ir žuvo lietuvis, buvo tapęs įvairių išpuolių vieta dėl teritorijos nepasidalijimo tarp Kosovo serbų ir albanų. Serbų mažuma, remiama Belgrado, atsisako pripažinti Kosovo nepriklausomybę.
Kosovas yra naujausia Europos valstybė, kuri nepriklausomybę nuo buvusios Jugoslavijos (dabartinės Serbijos) paskelbė 2008-aisiais. Kosovas 1998-1999 metais pradėjo karą su serbais dėl nepriklausomybės, į kurį įsikišti teko NATO oro pajėgoms, nes albanų sukarintos organizacijos pajėgos puldinėjo civilius serbus, o serbų pajėgos – albanus. Tai pripažinta kaip etninis valymas. Pagal religiją serbai yra krikščionys stačiatikiai, albanai – musulmonai sunitai.
1999-2006 metais Kosovas tapo Jungtinių Tautų administruojama teritorija, kuri vis dar priklausė Jugoslavijai. 2006-aisiais buvo pradėtos tarptautinės diskusijos dėl Kosovo statuso, tačiau Kosovo nepriklausomybei priešinosi Serbija ir nuolatinė Jungtinių Tautų Saugumo tarybos narė Rusija. 2008-aisiais Kosovas vienašališkai paskelbė nepriklausomybę. Jungtinių Tautų Tarptautinis Teisingumo Teismas 2010 metais nusprendė, kad Kosovo nepriklausomybės deklaracija neprieštaravo tarptautinei teisei.
